Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, dalyvaujant Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros atstovui Arvydui Adamoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato 2013-05-20 nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-04-17 Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (toliau tekste - LATGA-A) kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyrių, prašydama pradėti administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 214(10) straipsnį („Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas“) UAB „Relax laikas“, kadangi 2013-02-13, nuo 11.20 val. iki 11.40 val. UAB „Relax laikas“ priklausančiame restorane „Žemaitija“, Herkaus Manto g. 31, Klaipėda, panaudojant M-1 Plius transliaciją, viešai skambėjo kūriniai, neturint autorinės licencinės sutarties su LATGA-A.

2013-05-20 Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus tyrėjo J. K. nutarimu Nr. 31NT-2765510-13 nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos UAB „Relax laikas“, nes atliekant patikrinimą nustatyta, jog UAB „Relax laikas“ direktorius K. Ž. nuo 2008-11-12 yra pasirašęs sutartį Nr. 07-038 su Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, kuriai moka mokestį už fonogramos viešam paskelbimui naudojimą biliardinėje „Black ball“, esančioje Herkaus Manto g. 31, Klaipėdoje.

2013-04-17 LATGA-A pareiškimu Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nustatyta, kad LATGA-A darbuotojai atlikdami patikrinimą nustatė, kad 2013-02-13 Herkaus Manto g. 31, Klaipėdoje UAB „Relax laikas“ priklausančiame restorane „Žemaitija“ buvo užfiksuotas neteisėtas, neturint galiojančios sutarties su LATGA-A, muzikos kūrinių naudojimas minėtoje ūkinės-komercinės veiklos vietoje. Po šio patikrinimo LATGA-A 2013-03-07 raštu Nr. 743M-L kreipėsi į minėtą bendrovę su pasiūlymu sudaryti autorinę licencinę sutartį, suteikiančią teisę viešai atlikti muzikos kūrinius kavinės patalpose. Bendrovės vadovas į šį raštą nereagavo ir sutartis nesudaryta. Esant šioms aplinkybėms asociacija LATGA-A prašė surašyti bendrovės vadovui administracinio teisės pažeidimo protokolą už padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214(10) straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiu 2013-02-13 viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo aktu nustatyta, kad 2013-02-13, nuo 11.20 val. iki 11.40 val. UAB „Relax laikas“ priklausančiame restorane „Žemaitija“ LATGA-A atstovas V. P. atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad panaudojant M-1 PLIUS radijo stoties transliaciją minėtame restorane viešai skambėjo muzikos kūriniai – Simply Red- So beatiful, Cher – Love and understanting, the Lighthing seeds – Lucky you, naudojami foninei muzikai.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančia 2008-11-12 komerciniais tikslias išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartimi Nr. 07-038 nustatyta, kad Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) ir K. Ž. firma pasirašė sutartį pagal kurią K. Ž. firma įsipareigojo per AGATA mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų (įskaitant fonogramų, transliuojamų per TV ir/ar radiją) ar jų kopijų panaudojimą viešam paskelbimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalis numato, kad atsakomybę užtraukia neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais. Neteisėtu (t. y. neturint autoriaus arba garso ir (ar) vaizdo įrašo gamintojo, arba jų teisių perėmėjų leidimo) literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimu, platinimu, viešu atlikimu, kitokiu panaudojimu bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat laikymu tokiems tikslams yra pažeidžiamos autorių ir gretutinių teisių subjektų teisės.

Teismas, spręsdamas kilusį ginčą vertina, ar UAB „Relax laikas“ priklausančiame restorane “Žemaitija” viešai transliuojant muziką per radijo imtuvą ir sudarius licencinę sutartį su AGATA bendrovei privalu sudaryti licencinę sutartį ir su LATGA-A.

Viena iš autorių, atlikėjų fonogramų gamintojų turtinių teisių yra teisė viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis, transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete) (ATGTĮ 15 str. 1 d., 53 str. 7 ir 8 punktai, 54 str.). Išimtinis autoriaus turtinių teisių pobūdis pasireiškia tuo, kad šios teisės priklauso tik autoriui ir jas įgyvendinti gali tik autorius arba autoriaus pavedimu kiti asmenys arba autoriaus teisių perėmėjas. Autoriai, atlikėjai, fonogramų gamintojai turi teisę gauti atlyginimą už kūrinio panaudojimo būdą (ATGTĮ 15 str. 3 d., 55 str. 1 d.).

ATGTĮ 2 straipsnio 20 dalyje (Žin., 2003, Nr. 28-1125) apibrėžta, kas yra kūrinio, gretutinių teisių ir sui generis teisių objekto naudotojas. Tai yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, perduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo viešam atlikimui.

Pagal ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatą autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: 1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; 2) išleisti kūrinį; 3) versti kūrinį; 4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; 5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant; 6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; 7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus) (ATGTĮ 15 str. 2 d.).

ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek netiesiogiai - panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamu perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis.

Pagal ATGTĮ 54 straipsnio 1 dalį fonogramos gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: 1) atgaminti fonogramą; 2) išleisti fonogramą; 3) padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą; 4) platinti fonogramą ar jos kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat jas importuojant ir eksportuojant. Pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta teisė padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą apima jų perdavimą laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (pvz., kompiuterių tinklais (internete) pagal pareikalavimą arba kitokiais būdais). Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų sutartyje (ATGTĮ 55 str. 1 d.).

Taigi, literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, teises Lietuvos Respublikoje gina įstatymai, kurie be autoriaus sutikimo draudžia kitiems asmenims atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas, viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).

Pažymėtina, kad autorių, atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises Lietuvos Respublikoje gina ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės teisės normos.

Pagal 1886-09-09 Berno konvencijos „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ (1971-07-27 Paryžiaus aktas) (Žin., 1995, Nr. 40-988) 5 straipsnio 1 dalies nuostatą, šios Konvencijos saugomų kūrinių autoriai naudojasi tomis teisėmis, kurias tų šalių atitinkami įstatymai jų piliečiams suteikia dabar ar suteiks ateityje, taip pat tomis teisėmis, kurias specialiai suteikia ši Konvencija. Pagal šios Konvencijos 11bis straipsnį literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti: i) transliuoti savo kūrinius eteryje ar viešai skelbti juos visuomenei bet kokiu kitu belaidžiu ženklų, garsų ar vaizdo siuntimo būdu; ii) viešai skelbti visuomenei eteryje jau transliuotus kūrinius laidais ar belaidžiu būdu, kai tai daro kita nepradinė organizacija; iii) viešai skelbti transliuotą eteryje kūrinį garsiakalbiu ar bet kokiu kitu ženklų, garsų ar vaizdų siuntimo prietaisu. Pagal Konvencijos 2 straipsnio 1 dalies nuostatą, sąvoka „literatūros ir meno kūriniai“ apima, be kita ko, ir muzikos kūrinius su tekstu ar be teksto.

Atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teises tarptautiniu lygmeniu gina 1961-10-26 Tarptautinė Romos konvencija „Dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos“ (Žin., Nr. 11-249). Šios Konvencijos 10 straipsnyje numatyta, kad fonogramų gamintojai turi teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti jų fonogramas.

Byloje nustatyta, kad 2013-02-13 nuo 11.20 val. iki 11.40 val. UAB „Relax laikas“ priklausančiame restorane „Žemaitija“, Herkaus Manto g. 31, Klaipėda, panaudojant M-1 Plius transliaciją, viešai skambėjo kūriniai. ATGTĮ viešo atlikimo teisė numatyta 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte. ATGTĮ 2 straipsnio 29 dalyje įtvirtinta viešo atlikimo sąvoka - tai kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė. Kūrinio atlikimo teisė apima tiek gyvą (tiesioginį) atlikimą, tiek netiesioginį atlikimą, kai naudojant technines priemones jis padaromas girdimas ir (ar) matomas, neapibrėžtai visuomenės grupei tam tikroje vietoje. Nagrinėjamu atveju muzikos kūriniai UAB „Relax laikas“ priklausančiame restorane buvo atliekami netiesiogiai, t.y. naudojant radijo transliacijos imtuvą. Minėta, jog netiesioginio atlikimo teisė yra numatyta Berno konvencijos 11 straipsnio 1 dalies (i) punkte, 11bis straipsnio 1 d. (iii) punkte (transliuojamų kūrinių perdavimas visuomenei garsiakalbiu ar bet kokiu kitu techniniu prietaisu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad autoriaus leidimas transliuoti kūrinį per radiją ar televiziją neapima bet kokio to transliuojamo kūrinio viešo padarymo girdimo ir matomo per garsiakalbį ar kitokį panašų įrenginį. Kai transliuojamas kūrinys yra viešai padaromas girdimas ir (ar) matomas viešose vietose pripažįstama, kad yra sukuriamas visiškai naujas klausytojų, žiūrovų ratas, palyginti su tuo, kurį turėjo omenyje autorius duodamas leidimą transliuoti kūrinį. Jeigu kūrinio klausosi arba jį žiūri platesnis neapibrėžtas asmenų ratas, atsiranda nauja vartotojų grupė, todėl Berno konvencijoje ir numatoma išimtinė teisė, būtent transliacijos viešo padarymo girdima ir (ar) matoma neapibrėžtam asmenų ratui viešoje vietoje. Šiai teisei pasireikšti pakanka, kad toje vietoje per televizijos ekraną ar kitokiu imtuvu transliuojami kūriniai būtų viešai padaromi girdimi ir (ar) matomi. Tokie naudojimo veiksmai ir atliekami, kai restoranuose, kavinėse, prekybos centruose ir pan. vietose yra televizijos, radijo transliacijų imtuvai ir jų pagalba toje vietoje esantys klausytojai gali klausyti ir (ar) matyti transliuojamus kūrinius.

Be to, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2006-12-17 sprendime byloje C306/05, Sociedad General de Autores y Editores de Espana V. Rafael Hoteles SA, para. 41, Teismas pabrėžė, kad autorius, leisdamas transliuoti kūrinį, turi omenyje tik tiesioginius vartotojus, t.y. turinčius priėmimo aparatus, kurie individualiai arba privačiai ar šeimoje priima programas, o programos paskelbimas per garsiakalbius ar analogiškas priemones nebėra paprastas pačios programos priėmimas, bet nepriklausomas veiksmas, kuriuo transliuotas kūrinys yra paskelbimas naujai visuomenės grupei, ir autorius turi teisę kontroliuoti tokį viešą kūrinio atlikimą.

Viešai atliekant kūrinį jis naudojamas ir už jį turi būti mokamas atlyginimas, nesvarbu kūrinys atliekamas gyvai (tiesiogiai) ar netiesiogiai. Kūrinio naudotoju viešai atliekant bus tas asmuo, kuris naudoja kūrinius viešai atlikti. Pažymėtina, kad netiesioginio atlikimo atveju kūrinio naudotoju netiesiogiai atliekant bus ne transliuotojas, o būtent tas asmuo, kuris savo savarankiškais veiksmais, už kuriuos jis atsako, naudodamas technines priemones (šiuo atveju – radijo imtuvą), padaro transliuojamą kūrinį viešai girdimą. Transliavimo signalų skirstomosios įrangos valdytojas (subjektas, paskirstantis signalus), yra laikomas transliuotoju, bet ne atlikėju kūrinio naudojimo požiūriu.

Taigi, kiekvienas autorius už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, kūrinio atlikėjas ir kiekvienas fonogramų gamintojas, tiek Lietuvos, tiek ir užsienio, turi teisę gauti atitinkamą atlyginimą už komerciniais tikslais už kūrinių, išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį naudojimą viešam paskelbimui. Mokėdami už kūrinių naudojimą, asmenys sumoka autoriams, atlikėjams ir fonogramų gamintojams už šių darbą ir naudojimąsi jų nuosavybe - sukurtais objektais.

Lietuvoje yra nustatytas privalomas kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų kolektyvinio administravimo asociacijų administravimas. Lietuvos Respublikoje autorių teisių gynimo asociacija (LATGA-A) administruoja autorių turtines teises, įskaitant ir viešo paskelbimo teisę. Šią teisę LATGA-A administruoja sudarydama licencines sutartis ir rinkdama autorinį atlyginimą, kurį vėliau paskirsto autorių teisių turėtojams (ATGTĮ 15 str. 3 d.), tačiau LATGA-A neadministruoja gretutinių teisių. Gretutinių teisių turėtojų - juridinių bei fizinių asmenų, atlikėjų ir fonogramų gamintojų, teises administruoja Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) (ATGTĮ 55 str. 1 d., Lietuvos gretutinių teisių turėtojų įstatų 1 p. 1.1. pp.).

Pagal ATGTĮ 2 str. 11 d., radijo ir televizijos transliacijos yra ne autorių teisių, o gretutinių teisių objektai, todėl LATGA-A dėl jų panaudojimo negali reikalauti autorinių mokesčių, skirtų transliuojančiosioms organizacijoms. Priešingai, ATGTĮ 51 str. 1 d. nustato, kad gretutinės teisės, priklausančios transliuojančiosioms organizacijoms, turi būti įgyvendinamos taip, kad nepažeistų autorių teisių. Todėl transliuojančioji organizacija, norinti transliuoti muzikos ar kitokį kūrinį, privalo gauti autorių teisių turėtojo ar jo įgalioto asmens leidimą pagal ATGTĮ 15 str. 1 d. 8 d. Atitinkamai kiekviena transliuojanti organizacija dėl radijo laidose naudojamų muzikinių kūrinių viešo paskelbimo sudaro licencinę sutartį su LATGA-A bei sumoka nustatyto dydžio autorinį atlyginimą. Tačiau šis leidimas neapima tolimesnių (antrinių) transliuojamo kūrinio panaudojimo veiksmų. Tai reiškia, kad asmuo, toliau naudojantis transliuojamą muzikos kūrinį vienu iš ATGTĮ 15 str. 1 d. numatytu būdu, taip pat privalo gauti autorių teisių turėtojo ar jo įgalioto asmens leidimą ir sumokėti autorinį atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad 2013-02-13 nuo 11.20 val. iki 11.40 val. UAB „Relax laikas“ priklausančiame restorane „Žemaitija“, Herkaus Manto g. 31, Klaipėda, panaudojant M-1 Plius transliaciją, viešai skambėjo kūriniai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančia 2008-11-12 komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartimi Nr. 07-038 nustatyta, kad Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) ir K. Ž. firma pasirašė sutartį pagal kurią K. Ž. firma įsipareigojo per AGATA mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų (įskaitant fonogramų, transliuojamų per TV ir/ar radiją) ar jų kopijų panaudojimą viešam paskelbimui. Tokiu būdu, UAB „Relax laikas“ yra sudaręs licencinę sutartį su AGATA dėl gretutinių teisių panaudojimo viešam paskelbimui. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad UAB „Relax laikas“, būdamas transliuojamų muzikinių kūrinių naudotojas, būtų turėjęs autorių teisių turėtojų leidimą ir sudaręs licencinę sutartį dėl muzikinių kūrinių naudojimo (skleidimo radijo imtuvu) su autorių turtines teises administruojančia asociacija LATGA-A, byloje nėra.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei aptartam teisiniam nacionaliniam ir tarptautiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad UAB „Relax laikas“ viešai naudodama kūrinius, kaip muzikinį foną restorane per radijo imtuvą, yra kūrinio naudotoja ATGTĮ 2 straipsnio 20 dalies prasme, todėl vadovaujantis ATGTĮ 70 straipsniu ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki kūrinių objektų naudojimo privalėjo kreiptis į kolektyvinio administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją prašyme nurodytu būdu bei mokėti atlyginimą už kūrinio naudojimą (ATGTĮ 15 str. 3 d.). UAB „Relax laikas“ neteisėtai komerciniais tikslais viešai naudodamas kūrinius, t. y. neturint autoriaus muzikinio kūrinio leidimo ir licencinės sutarties su autorių turtines teises administruojančia asociacija (LATGA-A) pažeidė autorių teises – teisę viešai atlikti kūrinį (ATGTĮ 15 str. 1 d. 7 p.) ir teisę gauti atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą (AGTĮ 15 str. 3 d.). Tokie UAB „Relax laikas“ veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214(10) straipsnį („Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas“).

Dėl Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, teiginių, jog šiuo atveju UAB „Relax laikas“ neturėjo pareigos sudaryti licencinės sutarties su LATGA-A, nes bendrovė yra sudariusi licencinę sutartį su AGATA, ir būtent jai moka mokestį už programos viešam paskelbimui naudojimą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju licencinė sutartis ir autorinis atlyginimas už to paties objekto naudojimą turi būti mokamas tiek LATGA-A, tiek ir AGATA, kadangi mokėjimai yra paskirstomi ir išmokami skirtingiems subjektams, todėl negalima atsisakyti mokėti atlyginimo LATGA-A už muzikos kūrinio, kaip muzikinio fono, transliuojamo per radijo imtuvą, viešą naudojimą, motyvuojant tuo, kad už jį jau yra sumokėta AGATA, ir atvirkščiai.

Įvertinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias autorių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą bei jų gynimą, kas sąlygoja Institucijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato 2013-05-20 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.