Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-195/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-06
Bylos Nr.
1S-195/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rūta Mickevičienė
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-195/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui N. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. S. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria E. S., kaltinamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio 7 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas K. K. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su kitais organizuotos grupės nariais - D. V., D. N., R. K., V. Š., D. R., T. P., A. S., E. M. ir kitais asmenimis dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagal iš anksto parengtą planą 2009 m. rugsėjo 13 d. vykdydamas jam pavestas užduotis, Girininkų kaime, Šilutės rajone perėmė ir sukrovė į automobilį „Audi“ iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją motorine valtimi Nemuno upe neteisėtai atgabentus 250 MGL dydžio sumą viršijančius privalomus pateikti muitinei daiktus – ne mažiau kaip 5258 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ ir 2244 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 45 676, 10 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartimi E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą. Tokį savo sprendimą bylą nagrinėjantis teismas motyvavo tuo, kad kaltinamasis E. S. be svarbios priežasties neatvyko į teisiamąjį posėdį. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartimi palikta galioti to paties teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis ir E. S. nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo E. S. sulaikymo dienos.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi kaltinamajam E. S. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Šioje nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęsiamas, nes yra pagrindas manyti, jog E. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai).

Konstatuodamas, kad nėra išnykę E. S. paskirtos kardomosios priemonės pagrindai, teismas pažymėjo, jog šios priemonės terminas yra pratęsiamas, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamasis E. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Jis nuo bylos teisme nagrinėjimo pradžios 2009 m. gegužės mėnesį nė karto nepraleido teisiamojo posėdžio, o į 2012 m. spalio 24 d. teisiamąjį posėdį neatvyko dėl apsirikimo, dėl ko labai gailisi. Pažymi, kad į sekantį posėdį 2013 m. sausio 24 d. jis atvyko savanoriškai, kur iškart buvo sulaikytas. Teigia, kad jo laikymo įkalinimo įstaigoje sąlygos yra labai blogos, dėl ko pablogėjo sveikata, be to, ta aplinkybė, jog jis laikomas su nusikaltėliais, kelia jam depresiją. Kadangi buvo kilęs noras nusižudyti, jis turi lankytis pas psichiatrą ir vartoti stiprius raminamuosius vaistus.

Nurodo, kad bylos nagrinėjimo pabaigos gali laukti laisvėje, tai jis jau įrodė anksčiau, nuolat atvykdamas į teisiamuosius posėdžius. Paleistas į laisvę neketina bėgti (slėptis), neturi giminių užsienyje. Teigia, kad jo motinai yra nustatytas antros grupės invalidumas, dėl ko jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Nors šeimoje yra penki vaikai, jis yra vyriausias, o jauniausiam jo broliui tik penkeri metai, todėl jis labai reikalingas šeimai. Prašo teismo skirti jam namų areštą, periodinį registravimąsi policijos įstaigoje arba užstatą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. S. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis pratęsti kaltinamajam E. S. kardomosios priemonės - suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, akistatos protokolai, daiktų ir dokumentų apžiūrų protokolai, įvykio vietų apžiūrų protokolai, techninių priemonių panaudojimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolai ir jų priedai, telefoninių pokalbių išklotinės bei kita bylos medžiaga. Tuo pačiu pažymėtina, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinami ir byloje esantys įrodymai. Šie klausimai bus sprendžiami tik teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas kaltinamajam E. S. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, t. y. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, jog E. S. bėgs (slėpsis) nuo teismo. E. S. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis padarė akcizais apmokestinamų cigarečių kontrabandą, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, pastarajam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Sisteminiu požiūriu aiškinant šią teisės normą, darytina išvada, kad pakanka ir vienos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kuria remiantis galima spręsti apie šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad nors E. S. yra jauno amžiaus (gim. 1990-11-10), jau 2009-01-27 buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, iki sulaikymo mokėsi dešimtoje klasėje Tauragės suaugusiųjų mokymo centre. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad E. S. per bylos nagrinėjimo laikotarpį ne kartą pažeidinėjo jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvyti – sąlygas, nes turimais duomenimis jis buvo išvykęs į Prancūziją ir Vokietijos Federacinę Respubliką. Už Prancūzijoje padarytą nusikaltimą jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme keturiems mėnesiams, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs 2012-03-18. Tai, kad neatvykimo į 2012-10-24 teisiamąjį posėdį priežastis yra susijusi su išvykimu į užsienį, patvirtino ir pats kaltinamasis E. S., 2013-01-07 teisiamojo posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino jam nustatymo. Kaltinamasis paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, be to, nurodė, kad į užsienį vykdavo užsidirbti. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad E. S. sistemingai pažeidinėjo jam skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir vėl nusikalsta. Taigi, šį Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai, jog jis daugelį mėnesių, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, tinkamai laikėsi jam paskirtos kardomosios priemonės, turi šeimą, motinai, turinčiai invalidumą reikalinga pagalba, sulaikymo metu pablogėjo sveikata, netenkina prastos laikymo suėmime sąlygos, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, priešpastatomi viešajam interesui ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu ar būti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti. Tuo labiau, kad kaltinamasis švelnesnę kardomąją priemonę pažeidinėjo sistemingai ir tuo metu, kai jau buvo nagrinėjama byla teisme.

Taip pat pagrįstas teismo manymas, jog E. S. laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kiti duomenys. Pažymėtina, jog vien tas faktas, kad asmuo anksčiau buvo teistas, nėra besąlyginis pagrindas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimui ar jo termino pratęsimui, tačiau jis, neabejotinai yra reikšmingas sprendžiant minėto pagrindo buvimą. Šiuo atveju E. S. kaltinamas sunkaus nusikaltimo, numatyto BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje teistas, nusikalto esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, įvertinamos tos aplinkybės, jog jis nuolat pažeidinėjo jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas ir buvo nuteistas užsienyje. Tokios aplinkybės yra pakankamos motyvuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Išdėstyti motyvai rodo, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių E. S. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Kita vertus, bylos nagrinėjimas faktiškai yra baigtas, proceso dalyviams liko pasakyti baigiamąsias kalbas. Aukštesnysis teismas nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų.

E. S. paskirta kardomoji priemonė neprieštarauja BPK 11 straipsnyje numatytam proporcingumo principui. Minėtas baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad nepratęsus E. S. paskirto suėmimo termino, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Ta aplinkybė, jog suimtasis turi priešingą nuomonę, nereiškia, jog kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas nepagrįstai.

Atsakant į skundo argumentą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo, pažymėtina, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo klausimą gali spręsti teismas, kurio žinioje yra byla, o apeliacinės instancijos teismas tik patikrina nutarties pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 123 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnis).

Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti kaltinamojo skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

kaltinamojo E. S. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rūta Mickevičienė