Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-28 · Byla Nr. Ik-1066-406/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
Ik-1066-406/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00422-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
T. M., Tomo Makarevičiaus
Atsakovas
Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I -1066-406/ 2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00422-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 29; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Astos Urbonienės ir Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui T. M.,atsakovo atstovei Dainorai Paltaražinskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo Tomo Makarevičiaus skundą atsakovui Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. balandžio 3 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato sprendimu Nr. 20-1l-1L-2076 buvo nutarta neišduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Mano, kad šis atsakovo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas). Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartimi šis nuosprendis buvo paliktas galioti. Teigia, kad teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu už veiką, kuri nėra tyčinis smurtinis nusikaltimas, todėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos jo atžvilgiu taikytos nepagrįstai. Be to, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartimi jo teistumas yra panaikintas, taigi jis laikomas neteistu ir jam negali būti daromi tokio pobūdžio apribojimai. Prašo tenkinti jo skundą.

Atsakovo atstovas su skundu nesutinka, nurodo, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas, kuriuo jam neišduotas leidimas įsigyti ginklus, teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad pagrįstai vadovautasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kadangi teismo nuosprendžiais nustatyta, jog pareiškėjas nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo tyčinį fizinį smurtą. Todėl pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos ir negali įsigyti ginklų ir šaudmenų. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų įstatyme (toliau – Įstatymas). Šie klausimai yra detalizuoti 2003 m. birželio 23 d. Lietuvos policijos generalinio

2

komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintose „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse“. Šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti teisės įsigyti, turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (Įstatymo 18 str. 1 d. 1 p.).

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo priimto administracinio akto – 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo“ (b.l. 24, 25), kuriuo pareiškėjui buvo neišduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nurodo, kad jis nėra teistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, todėl nepagrįstai nepripažintas asmeniu, kurio reputacija nepriekaištinga. Taigi sprendžiant pareiškėjo reiškiamų reikalavimų pagrįstumo klausimą, byloje kyla esminis klausimas, ar Tomo Makarevičiaus padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 228 str. 1 d., gali būti priskirta prie tyčinių smurtinių nusikaltimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. sausio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. M. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 10 MGL dydžio bauda. 2011 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmestas, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Būtent šių teismo procesinių dokumentų pagrindu atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, tokį vertinimą atlikdamas nuosprendyje konstatuotų aplinkybių, susijusių su fizinio smurto naudojimu prieš nukentėjusįjį P. S., pagrindu.

Pareiškėjo nuomone, jam pagal sutaptį nebuvo inkriminuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.), tik įgaliojimų viršijimas, todėl jo padaryta veika nėra smurtinis nusikaltimas. Kolegijos nuomone, tokia pareiškėjo pozicija nepagrįsta. Teismų praktikoje piktnaudžiavimo metu padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tik kaip piktnaudžiavimas, o ne kaip piktnaudžiavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptis.

Baudžiamajame kodekse nėra detalizuota tyčinio smurtinio nusikaltimo sąvoka, todėl tyčinio smurtinio nusikaltimo vertinimas turėtų būti atliekamas pagal konkrečios bylos aplinkybes. Paprastai smurtu suprantamas sąmoningas jėgos taikymas, siekiant sužeisti ar įžeisti kitą asmenį. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, fizinis smurtas – tai tyčiniai veiksmai, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos (atimama gyvybė, sukeliamas sveikatos sutrikdymas, skausmas ar kitos fizinės kančios, atimama laisvė, sukeliama bejėgiškumo ar kita nenatūrali būklė). Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir kt. Taigi smurtiniais nusikaltimais gali būti laikomi ir turtinio, ekonominio bei kitokio pobūdžio nusikaltimai, jeigu vienas papildomų objektų yra žmogaus sveikata. Pagal šį kriterijų smurtiniu nusikaltimu tam tikrais atvejais galima pripažinti ir piktnaudžiavimą.

Pareiškėjo padarytas pareiginis nusikaltimas - piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, sukėlęs padarinius – didelę žalą valstybei, tarptautinei organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Minėta, kad piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje, ne visais atvejais yra smurtinis nusikaltimas. Kolegijos nuomone, tokį vertinimą įtakoja kilusios pasekmės. Teismų praktikoje taikant BK 228 straipsnį žala suprantama ne tik kaip turtinė, bet ir kitokio pobūdžio žala. Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kitokio neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Nagrinėjamu atveju analizuojamos nusikalstamos veikos priskyrimas prie smurtinių galimas tais atvejais, kai piktnaudžiavimu tarnyba arba įgaliojimų viršijimu sukeliami tiesioginiai padariniai (pasekmės) – didelė žala fiziniam asmeniui yra susijusi veikimu ar neveikimu asmeniui daromu tyčiniu fiziniu, psichiniu, seksualiniu ar kitu poveikiu, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar

3

neturtinę žalą. Minėtuose teismų nuosprendžiuose yra nurodyti tiek veiksmai, kuriais pareiškėjas viršijo policijos pareigūno įgaliojimus, tiek tais veiksmais sukeltos pasekmės, t. y. aiškiai įvardinti visi būtinieji nusikaltimo sudėties, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatyta, kad T. M. prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą (prievartą), o būtent: sėdinčiam ant kėdės už nugaros surakintomis rankomis sudavus ne mažiau kaip du smūgius ranka į veidą ir galvos dešinę sritį, spyrus ne mažiau kaip vieną kartą koja į veidą ir padarius P. S. galvos sumušimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Būtent tokie veiksmai teismų buvo pripažinti atitinkantys vieną iš būtinųjų BK 228 str. dispozicijoje numatytos veikos sudėties požymių – didelė žala. Apibendrinus tai, kas buvo pasakyta, darytina išvada, kad net ir tais atvejais, kai nusikaltimas nėra kvalifikuojamas kaip sveikatos sutrikdymas, tačiau sveikatos sutrikdymas yra nusikaltimo sudėties požymiu (atitinka BK 138 str. 2 dalį), jis turėtų būti vertinamas kaip smurtinis nusikaltimas. Be kita ko, aplinkybės, ar nusikaltimas priskirtinas prie smurtinių, nustatymas yra vertinamojo pobūdžio. Ginčo atveju pareiškėjo padarytą veiką nuosprendžiuose konstatuotų aplinkybių pagrindu atsakovas pagrįstai vertino bei pripažino tyčiniu smurtiniu nusikaltimu.

Vertinant, ar BK 228 straipsnyje numatyta veika priskirtina prie smurtinių nusikaltimų, paminėtinas ir 2005 m. birželio 30 d. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas Nr. X-296 bei šio įstatymo pagrindu 2009 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-88 patvirtintas smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta smurtinio nusikaltimo sąvoka ir nustatyta, kad smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Smurtiniu nusikaltimu nelaikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Pabrėžtina, kad smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąraše BK 228 str., pagal kurį buvo nuteistas pareiškėjas, yra priskirtas prie smurtinių nusikaltimų (Eil. Nr. 37).

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartimi jo teistumas yra panaikintas ir jis laikomas neteistu, ginčo atveju sprendimo neįtakoja.

Pareiškėjas antruoju išvestiniu reikalavimu prašo įpareigoti Kauno apskrities VPK išduoti jam leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, sietinos su nepriekaištinga pareiškėjo reputacija, nepaneigtos ir ginčijamas sprendimas pripažintas pagrįstu bei teisėtu, reikalavimas dėl įpareigojimo išnagrinėti prašymą dėl leidimo išdavimo iš naujo taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniu 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėjai Gintaras Čekanauskas

Asta UrbonienėJolanta Medvedevienė