Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. T. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 27 d. priimtu nutarimu Nr. RV-19-1193 nutarta taikyti nuteistajam J. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikus 6 metus 1 mėnesį 8 dienas (faktiškai atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas 2024 m. gegužės 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį (nors Komisijos nutarime parašyta pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 4 punktą, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalis neturi 4 punkto, todėl tikėtina, kad omenyje turėta BVK 82 straipsnio 4 dalis). Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis užsiima darbine veikla, bausmę atlieka atviro režimo tipo pusiaukelės namų sąlygomis, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei jo tęsinyje numatytas priemones: dirba, įgijo specialybes, baigė paskirtas elgesio pataisos programas, nuolat vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, pažeidimų nefiksuota, įkalinimo įstaigoje stengiasi laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

J. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu, prie paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę ir galutinę bausmę paskirti 10 metų 3 mėnesius laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi apeliacinį skundą atmesti ir ištaisyti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą: J. T. paskirtąsias bausmes pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį laikyti subendrintomis ne pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, o pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

Bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 16 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 16 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis J. T. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad J. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namų sąlygomis), bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas vieną kartą (2021 m. rugsėjo 14 d.), nuteistojo elgesys pasižymėjo teigiamomis savybėmis už ką buvo 10 kartų skatintas, tęsia darbinę veiklą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką J. T. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais, šiuo metu duomenų apie bendravimą su jais neturima, teigia nutraukęs visus ryšius), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas siekiant praturtėti nelegaliai iš narkotikų verslo, problemų atpažinimo, sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo stoka). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek J. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis tik, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis teigia pragyvenęs iš gaunamo atlyginimo, tačiau nusikaltimas padarytas siekiant turtinės naudos nusikalstamu būdu (siekiant disponuoti narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti). Be to, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad nuteistasis praeityje ne visuomet pasirinkdavo tinkamą elgesio strategiją, siekdamas finansinės naudos, nuodugniai neapsvarstė visų situacijos aspektų, t. y. iki galo neįvertino padėties, pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe. J. T. pripažįsta, kad į nusikaltimus įsivėlė impulsyviai, tikėdamasis finansinės naudos, nepagalvojo apie galimas neigiamas ilgalaikes pasekmes, nesitikėjo tokios griežtos bausmės. Nors nuteistasis pakankamai gerai geba atpažinti veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti, tačiau stebima problemų sprendimo įgūdžių stoka, turi nesėkmingų pastangų sprendžiant problemas patirtį (teistas tris kartus, nedarė išvadų) ir nors nuteistasis geba įžvelgti alternatyvius elgesio būdus, tačiau praeityje kartojo klaidas dėl greitesnės naudos sau.

Pabrėžtina, kad J. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą, dėl to svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstama veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys - tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę.

Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, J. T. neatliktos bausmės dalis (daugiau nei 3 metai), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Beje, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pats nuteistasis supranta bausmės paskirtį, nes savo nusikaltimus pripažino, jų nepateisino, o teigia, kad kartojo tas pačias klaidas, nes pirmą kartą nebuvo nubaustas taip griežtai, tad manė, kad tai nieko tokio. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. T. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam J. T. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. RV-19-1193.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. RV-19-1193 taikyti nuteistajam J. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.