- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-39-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31993-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- R. A.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1784-545/2019 pagal ieškovių V. K. – B. ir E. D. (buvusi K.) ieškinį atsakovei R. A. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės V. K. – B. ir E. D. (buvusi K.) (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, atsakovei R. A. (toliau – ir atsakovė), prašydamos priteisti 6 954,76 Eur piniginę kompensaciją lygiomis dalimis kiekvienai ieškovei – po 3 477,38 Eur už sumažintą ieškovių mirusio tėvo A. K. ir atsakovės bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, prašydamos sumažinti ieškinio reikalavimą iki 4 636,51 Eur, nes ieškovės pripažino, kad 1/3 dalies (2 318,25 Eur sumos) iš ieškovių pareikštos 6 954,76 Eur dydžio reikalavimo turėtų teisę reikalauti mirusiojo A. K. įpėdinis O. K..
2. Ieškovės nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovių tėvas A. K., kurio sutuoktinė – atsakovė R. A.. Mirusiojo A. K. turtą po ¼ dalį paveldėjo atsakovė, pragyvenusi sutuoktinį, bei jo vaikai – O. K. ir ieškovės. Taip pat nurodė, kad dalį (duomenys neskelbtini) paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti atsakovė grąžino iš bendrų sutuoktinių lėšų, įgytų po santuokos sudarymo. Atsakovės kredito sutarties prievolės vykdymas buvo skirtas atsakovės interesams tenkinti – grąžinti atsakovės asmeninę skolą kreditoriui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą nekilnojamąjį turtą. Todėl sumažėjo mirusiojo A. K. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Mirus ieškovių tėvui ir pasibaigus bendrajai jungtinei nuosavybei, ieškovės, būdamos įstatyminėmis įpėdinėmis, turi teisę iš atsakovės reikalauti piniginės kompensacijos, kuri priklausytų ieškovių mirusiam tėvui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3. 98 straipsnio 3 dalį. Ieškovės teigia, kad atsakovės kredito ir sumokėtų palūkanų suma 13 909,52 Eur sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų įgytų po santuokos sudarymo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (viso kredito grąžinimo data).
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. A. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ikivedybine sutartimi šalys susitarė, jog šalių iki santuokos įgytas turtas laikomas asmenine jį įgijusios ir valdančio asmens nuosavybe. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė tiek iki santuokos, tiek po jos nepertraukiamai dirbo bei pilnai išlaikė save, savo vaikus ir mokėjo kredito įmokas iš asmeniškai gaunamų pajamų. Atsakovės nuomone, ieškovės neturi subjektinės reikalavimo teises, todėl reiškiamas reikalavimas dėl atsakovės mirusio sutuoktinio galimos bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimo negali būti vertinamas. Sutuoktinio teisės pareikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo, bendro turto padalijimo, galimos civilinės atsakomybės taikymo, išlaikymo priteisimo ir panašiai yra asmeninės sutuoktinio teisės, kurios negali būti perduodamos paveldėjimo, pardavimo, dovanojimo ar kitokiu būdu perleistos. Pažymėjo, kad reiškiamas reikalavimas vertintinas kaip iš esmės nepagrįstas, nes ieškovės paveldėjo ne po 1/2, bet po 1/4 mirusiojo tėvo turto. Taip pat nurodė, kad po santuokos sudarymo iš bendrų jungtinių sutuoktinių lėšų buvo padengti mirusiojo kreditai, sudarantys 6 431,62 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės 3 477,38 Eur ieškovių naudai, t. y. po 1 738, 69 Eur kiekvienai ieškovei bei 78 Eur žyminio mokesčio ieškovės E. D. (K.) naudai; priteisė iš atsakovės 547,50 Eur advokatės padėjėjos išlaidų ieškovės E. D. (K.) naudai ir 97,50 Eur advokatės padėjėjos išlaidų ieškovės V. K. – B. naudai; priteisė iš ieškovių lygiomis dalimis 340 Eur, t. y. po 170 Eur iš kiekvienos ieškovės atsakovės naudai; grąžino 52 Eur žyminio mokesčio ieškovei E. D. (K.).
5. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad 13 909,52 Eur atsakovės kredito dalies bei palūkanų suma yra sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad 13 909,52 Eur atsakovės kredito dalies ir palūkanų suma sumokėta iš jos asmeninių lėšų, nes tam patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta (pagal CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ginčo suma (13 909,52 Eur) sumokėta bankui iš atsakovės asmeninių lėšų. Nustatęs, kad atsakovė nepaneigė įstatyme numatytos prezumpcijos ir neįrodė, kad ginčo suma (13 909,52 Eur) yra pastarosios asmeninė nuosavybė, teismas sprendė, kad ši suma yra bendroji jungtinė nuosavybė su mirusiuoju CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu; kadangi sutuoktinių turto dalys yra lygios, t. y. tiek mirusiajam, tiek atsakovei priklauso po 6 954,76 Eur (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį (bendra kredito kaina 20 273 Eur) be mirusiojo sutikimo, nes kredito suteikimo diena su mirusiuoju nebuvo susituokusi, todėl pastarojo sutikimas nebuvo reikalingas. Be to, atsakovės sprendimas įsigyti nekilnojamąjį turtą (butą su dalimi žemės sklypo) asmeninės nuosavybės teise, nebuvo susietas su (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos su mirusiuoju interesais, todėl CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas nagrinėjamu atveju netaikomas (atsakovės kredito sutartis yra asmeninio pobūdžio). Be to, CK 3.110 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo.
7. Teismas konstatavo, kad ginčo lėšų, skirtų atsakovės kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo atsakovės įsiskolinimas kreditoriui, t. y. pagerėjo jos turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą nekilnojamąjį turtą (butą su dalimi žemės sklypo) atsakovė santuokos su mirusiuoju metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio nekilnojamojo turto įsigijimo atsakovės asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais.
8. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta vedybų sutartis, tačiau sutuoktiniai susitarė, kad visam po santuokos įregistravimo įgytam turtui teisinis režimas bus nustatomas vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais (6 punktas).
9. Teismas sprendė, kad atsakovė santuokos su mirusiuoju laikotarpiu atsakovės kredito įmokoms padengti sumokėdama 13 909,52 Eur, t. y. bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl atsakovė privalėjo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – 1/2 dalį šios sumos (6 954,76 Eur).
10. Nagrinėjamu atveju, mirusysis turėjo tris vaikus (ieškovės; O. K.), visi jie bei atsakovė priėmė palikimą, atsiradusį po jo mirties, dėl to teisę į kompensaciją turi jo turto pirmos eilės paveldėtojai: ieškovės bei mirusiojo sūnus O. K. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu). Kompensacijos dydis kiekvienam iš turto paveldėtojų sudarytų po 1 738,69 Eur. Teismas ieškovių reikalavimą tenkino iš dalies ir joms priteisė po 1 738,69 Eur kompensacijos kiekvienai, iš viso 3 477,38 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliantė (atsakovė) R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1784-545/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl prašomos kompensacijos priteisimo. Pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog nei atsakovė, nei mirusysis nebuvo kreipęsi į teismą, kad būtų nutraukta (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, nereiškė vienas kitam reikalavimų ir/ar pretenzijų nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagristai sprendė kompensacijos priteisimo klausimą vadovaudamasis santuokos nutraukimo pasekmes reguliuojančiomis teisės normomis.
11.3. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovių ieškinį iš dalies be teisinio pagrindo rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3 knygos VII skyriaus nuostatomis.
11.4. Teismas priėmė iš esmės neteisingą ir todėl neteisėtą sprendimą, kadangi ieškovės neturi teisės reikšti turtinių reikalavimų atsakovei, kildinamų iš pasibaigusios santuokos bei pasibaigusios bendros jungtinės nuosavybės, siejant reikalavimus su įstatymo sutuoktiniui suteiktomis teisėmis.
11.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teisės normomis, kurios reguliuoja sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama santuokos nutraukimo bylose, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; net jeigu ieškovės ir turėtų reikalavimo teisė į galimos kompensacijos priteisimą visais atvejais kompensacijos dydžio klausimas negalėtų būti nagrinėjamas išimtinai vertinant tik vieną iš sutuoktinių (atsakovės) turėtą kreditą bei jo padengimo aplinkybes. Teismas nesant nei faktinio nei teisinio pagrindo priteisė iš atsakovės kompensaciją ieškovėms, išimtinai vertindamas ir analizuodamas tik vieno atsakovės skolinio įsipareigojimo padengimo aplinkybės, nors kompensacijos dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo klausimas yra išimtinai ir vienareikšmiškai pirmiausia susijęs su viso sutuoktinių turto balanso nustatymu. Teismas priimdamas sprendimą priteisti kompensaciją iš atsakovės nevertino nei turėto sutuoktinių bendro turto, nei kitų skolų, taip pat teismas analizavo išimtinai vieną atsakovės kreditą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės V. K. – B. ir E. D. (K.) prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Kompensacijos, numatytos CK 3.98 straipsnyje išmokamos pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir/arba bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams.
12.2. Būtų neteisinga ir nesąžininga ieškovių, kaip paveldėtojų atžvilgiu, joms negauti mirusiajam jų tėvui priklausančios turto dalies, vien dėl to, kad tėvo mirties dienai šis turtas (investuotos lėšos) jau nebuvo sutuoktinių dispozicijoje kaip piniginės lėšos, o buvo įgavusios kitą pavidalą – nekilnojamojo turto, kuris buvo išpirktas (sumokėtos kredito įmokos) būtent iš bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudarančių lėšų ir minėtas nekilnojamasis turtas ieškovių tėvo ir apeliantės sutuoktinio mirties dienai priklausė apeliantei ir dėl to į šį turtą nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
12.3. Prašomos kompensacijos nepriteisus ieškovėms, apeliantė be pagrindo praturtėtų savo mirusiojo sutuoktinio investuotų lėšų suma į jos asmeninį turtą.
12.4. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas kilęs iš paveldėjimo teisinių santykių dėl turto, kuris iki vieno iš sutuoktinių mirties buvo bendroji jungtinė nuosavybė – piniginės lėšos, investuotos į pergyvenusio sutuoktinio turtą. Mirus vienam iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.
12.5. Teismas ginčą nagrinėjo ieškinio reikalavimų ribose, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog teismas priimdamas sprendimą priteisti kompensaciją turėjo vertinti turėta sutuoktinių bendrą turtą ir kitas prievoles, nesant pareikštam nei ieškovių nei apeliantės materialiniam reikalavimui spręsti kitus su paveldimo turto apimtimi susijusius klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo mirusio sutuoktinio įpėdiniams.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė R. A. butą (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) (iki santuokos sudarymo). Butui įgyti buvo panaudotos lėšos, gautos iš (duomenys neskelbtini) pagal būsto kredito sutartį (duomenys neskelbtini).
16. (duomenys neskelbtini) atsakovė sudarė santuoką su A. K.. (duomenys neskelbtini) įregistruota vedybų sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad iki santuokos įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, visam kitam po santuokos įregistravimo įgytam turtui teisinis režimas nustatomas vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais.
17. Atsakovė santuokos su A. K. laikotarpiu kredito įmokoms pagal būsto kredito sutartį (duomenys neskelbtini) padengti iš bendrų sutuoktinių lėšų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (viso kredito grąžinimo data) sumokėjo 13 909,52 Eur. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriuo mirusiojo A. K. turtą po ¼ dalį paveldėjo jo sutuoktinė R. A., sūnus O. K., dukra V. K.-B. ir dukra E. K.; mirusiojo paveldimą turtą sudaro asmeninės nuosavybės teise valdytas turtas (gyvenamasis namas, kiemo rūsys, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, žemės sklypai) ir 1/2 bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su atsakove įgyto turto (1/2 automobilio, 1/2 lėšų sąskaitose ir pensijų kaupimo sąskaitose).
18. Ieškovės pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš mirusįjį pergyvenusios sutuoktinės (atsakovės) kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, nurodydamos, kad dalis kredito įmokų pagal (duomenys neskelbtini) būsto kredito sutartį už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovėms iš atsakovės po 1 738, 69 Eur kompensacijos.
19. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovės neturi reikalavimo teisės šioje byloje, kad teismas nepagrįstai vadovavosi teisės normomis, kurios reguliuoja sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama kai baigiasi sutuoktinių nuosavybė, kad teismas vertino ir analizavo tik vieno skolinio įsipareigojimo padengimo aplinkybes, nors iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo padengti ir A. K. kreditai. Su apeliacinio skundo argumentais teismas sutinka iš dalies.
20. Pažymėtina, jog sutuoktinių jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.117 straipsnis, kurio 4 dalis nustato, kad vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto paveldima pagal CK penktosios knygos normų nustatytas taisykles. Vadinasi, po A. K. mirties dėl jam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalies sampratą yra paveldimi ne tik materialūs dalykai, bet ir palikėjo ,,turtinės reikalavimo teisės“.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t.y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai.
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kuri pasibaigia, mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 str. 1 p.), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 str. 1 d., 5.68 str.).
22. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
23. Nagrinėjamu atveju bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė mirus apeliantės sutuoktiniui A. K. (CK 3.100 str. 1d.1p.). Surinkti byloje įrodymai, kaip nustatyta anksčiau, patvirtina, kad atsakovė ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė automobilį ir pinigines lėšas. Byloje taip pat nustatyta, kad kredito įmokoms pagal (duomenys neskelbtini) būsto kredito sutartį (duomenys neskelbtini) padengti iš bendrų sutuoktinių lėšų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 13 909,52 Eur. Šios sumos apeliantė neginčija, taip pat nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad butas priklauso apeliantei asmeninės nuosavybės teise ir kad apeliantės prievolė pagal kredito sutartį yra jos asmeninė prievolė.
24. Mirus A. K. jo dukros (ieškovės) pretenduoja į minėto kredito išmokėjimui panaudotas lėšas, teigdamos, kad mirus jų tėvui, ieškovės, būdamos įstatyminėmis įpėdinėmis, turi teisę reikalauti iš atsakovės piniginės kompensacijos, kuri priklausytų ieškovių mirusiam tėvui pagal LR CK 3.98 straipsnio 3 dalį. Ieškovės iš esmės prašo pripažinti kredito išmokėjimui panaudotas lėšas (13 909,52 Eur) bendra sutuoktinių nuosavybe, nustatyti, kad šis turtas sutuoktiniams priklausė po vieną antrąja dalį (po 6954,76 Eur) ir priteisti iš atsakovės kompensaciją už šią dalį. Nors ieškovių reikalavimas suformuluotas netiksliai, išnagrinėjusi faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės turi materialinę reikalavimo teisę ir gali reikalauti kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, paskaičiuodamas kompensacijos dydį, neįvertino atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų atsikirtimų ir pateiktų įrodymų (CPK 178 str.).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, kilus ginčui dėl bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimo vieno iš sutuoktinių asmeninio kredito dengimui, nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas ir kitų asmeninių sutuoktinių įsipareigojimų vykdymas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos sudarymo) buvo išduotas 20 000 Lt kreditas pagal kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini), kreditas padengtas 2012-02-21, paskutiniai delspinigiai padengti 2012-05-02. Paskolos grąžinimo grafikas patvirtina, kad viena 338,98 Lt įmoka ir 70,67 Lt delspinigiai turėjo būti sumokėti iki santuokos sudarymo. Pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad iki santuokos sudarymo pagal šią asmeninę sąskaitą sumokėta 503,76 Lt, o kita paskolos dalis ir delspinigiai sumokėti santuokos metu. Tai reiškia, kad asmeninio A. K. kredito dengimui buvo panaudota 6596,89 Eur bendrų sutuoktinių lėšų ir šia suma taip pat sumažėjo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes yra pagrindas išvadai, kad sutuoktinių asmeninės prievolės buvo dengiamos bendromis sutuoktinių lėšomis, atsakovės asmeninio kredito dengimui buvo panaudota 7312,63 Eur (13 909,52 -6596,89) bendrų sutuoktinių lėšų daugiau, negu A. K. asmeninio kredito dengimui, todėl laikytina, kad šia suma sumažėjo bendroji sutuoktinių nuosavybė. Ši suma sutuoktiniams priklausė po ½ dalį (3656,32 Eur), todėl ieškovėms priteistina po ¼ dalį šios sumos – po 914,07 Eur .
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovėms iš atsakovės kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, tačiau netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant priteistos kompensacijos dydį iki 914,07 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškinys patenkintas kitokia dalimi nei patenkintas pirmosios instancijos teisme, yra pagrindas pakeisti šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
29. Bylos duomenimis, ieškovė E. D. patyrė 156 Eur žyminio mokesčio, 730 Eur advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų, o ieškovė V. K.-B. patyrė 130 Eur advokato padėjėjos išlaidų. Ieškinį tenkinus 39 procentais, ieškovei E. D. priteistina iš atsakovės 40,56 Eur žyminio mokesčio (104x0,39) ir 284,70 Eur atstovavimo išlaidų, viso 325,26 Eur; ieškovei V. K. – B. priteistina 50,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
30. Atsakovė R. A. patyrė 1360 Eur advokato padėjėjos išlaidų, todėl jai iš ieškovių priteistina 829,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 414,80 Eur. Siekiant sumažinti mokėjimų, atliekamų vykdant sprendimą skaičių, atliktini priteistinų sumų užskaitymai, ir atsakovei iš ieškovės E. D. priteistina 89,54 Eur (414,80 -325,26) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės V. K. – B. priteistina 364,10 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
31. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 78,50 Eur žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (52 proc.) atsakovei iš ieškovių priteistina 41,12 Eur (78,50 Eur x 52 proc.) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, t.y. po 20,56 Eur (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys). Ieškovės nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
32. Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad sprendimas tik keistinas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pakeista bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija, šios nutarties rezoliucinėje dalyje tikslinga išdėstyti visą skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį,
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovėms V. K. –B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 914,07 Eur (devynis šimtus keturiolika eurų 07 ct) kompensacijos.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 89,54 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės V. K. – B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 364,10 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-12-07 mokėjimo pavedimu Valstybinei mokesčių inspekcijai.“
Priteisti atsakovei R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovių E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. – B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 20,56 Eur (dvidešimt eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.