- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 2-12824-877/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- T. M.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui advokatui Jaroslav Los, nedalyvaujant atsakovui T. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui T. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (3-4 b.l.). Ieškinyje nurodyta, kad 2009 m. balandžio 11 d. apie 14 val. T. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), namo bendro naudojimosi koridoriuje, ne mažiau keturių kartų tyčia kumščiu sudavė atsakovui V. B. į galvą ir kitas kūno vietas. 2009-12-04 Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-3300-226/2009 ir teismo nuosprendžiu T. M. pripažino kaltu padarius nusikaltimą pagal LR BK 138 str. l d, o ieškovui V. B. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą. Dėl 2009-04-19 patirto sumušimo remiantis specialisto išvada ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-19 nuosprendžiu nustatyta, kad ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl ieškovas mano, kad dėl T. M. nusikalstamos veikos patyrė 10000 litų neturtinę žalą. Neturtinė žala atsirado, kadangi dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo kenčiamas fizinis skausmas, atsirado emocinė depresija - baimė išeiti į laiptinę ir gatvę, naujo sumušimo ir sužalojimo baimė, pablogėjo atmintis, atsirado nemiga dėl to teko patirti neigiamus dvasinius išgyvenimus. Neįgalumo pratęsimo metu gydytoju komisija pripažino, kad dėl šios priežasties pablogėjo ieškovo sveikata ir jie negali padidinti darbingumo lygio. Susidarius tokiai padėčiai ieškovas negali dirbti ir priverstas pastoviai gydytis bei naudoti vaistus. Ieškovas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Sužalotam asmeniui gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinus jų pasekmės (pvz. lieka randai, kiti sveikatos sutrikimai kuriems būtinos priverstinės invazijos į organizmą) tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai, kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis - kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti, bei turtinės išlaidos, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos) (LAT 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-255/2005). Sutinkamai su šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, reikalauja atlyginti 10000 neturtinę žalą - fizinis skausmas, neigiami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, laiko eikvojimas ir su tuo susijusios turtinės pasekmės - išlaidos, nors ir nepagrįstos rašytiniais įrodymais, visgi buvo padarytos ir sukėlė organizacinių bei materialinių pasekmių. Sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Todėl teismo prašo dėl nusikalstamos veikos padarytą sveikatai neturtinę žalą įvertinti pinigais – 10000 Lt. Tokia piniginė satisfakcija iš dalies atlygins ieškovo patirtą neturtinę žalą, atsiradusią dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas T. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad 2009 m. balandžio 11 d. atsakovas T. M. ieškovui V. B. sudavė ir į kitas kūno vietas, nors Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio mėn. 4 d. nuosprendyje tai nėra nurodyta. 2009-04-15 Kauno medicinos universiteto klinikos neurochirurgijos klinikos, galvos smegenų traumų skyriaus medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad išrašant ligonio būklė pilnai patenkinama. Nenurodyta, kad negali dirbti. Ieškovo neįgalumas buvo nustatytas dar iki nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad pats ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, rūko, kas galėjo įtakoti opaligės bei kitus sveikatos sutrikimus, kurios nurodomos išrašuose iš medicininių dokumentų. Ieškovas 2010-03-27 dėl skausmų krūtinėje buvo paguldytas į ligoninę. Ieškovas jau yra peržengęs vidutinį amžių, todėl natūralu, kad yra padidėjusi infarktu bei insultų rizika. Remiantis LR CK 6.282 str. 3 d. atsakovo turtinė padėtis sunki, neturi nei turto nei pajamų, užtikrinančių paprasčiausių jo būsto ir maisto poreikių tenkinimą. Gyvena su motina, kuri jį išlaiko, todėl reikalaujama nepagrįsta neturtinės žalos suma yra neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Nors T. M. neturi vidurinio išsilavinimo (nuo rugsėjo mėn. 1 d. tęs mokslus Kauno suaugusiųjų mokymo centre, eis į 11 klasę, tačiau yra suinteresuotas darbo paieškomis, yra įsiregistravęs darbo biržoje. T. M. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi. Ieškovui turtinė žala atlyginta-padengtos ieškovo gydymo išlaidos sumokant Kauno teritorinei ligonių kasai. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas neturtinės žalos negali pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, teigimas, kad „bijo išeiti į laiptinę ar kiemą ...“ laikytinas mažareikšmiu sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodydamas tik LR CK straipsnius dėl neturtinės žalos atlyginimo neįrodo žalos fakto ir dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu T. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas 2009 m. balandžio 11 d. apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimosi koridoriuje, tyčia ne mažiau keturių kartu sudavė kumščiu nukentėjusiajam V. B. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų, kairės akiduobės lateralinės ir medialinės sienų, kairio zigomatikomaksiliarinio komplekso, kairio maksiliarinio sinuso visų sienelių lūžius, poodines kraujosruvas akių vokuose, muštines žaizdas nosyje, viršutinėje lūpoje, sukeldamas lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str.1 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-3300/2009, 89-91 b.l.). Minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2010-02-17 Kauno apygardos teismui priėmus nutartį, kuria nukentėjusiojo V. B. apeliacinis skundas buvo atmestas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (baudžiamoji byla Nr. 1-3300/2009, 102-103 b.l.).
Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios bylos atveju atsakovo neteisėti veiksmai (nusikaltimo padarymas), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nustatyti įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu. Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr G1725/09 (02) (baudžiamoji byla Nr. 1-3300/2009, 21-22 b.l.), konstatuotas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Sveikatos sužalojimo atveju asmuo įgyja teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.283 str. 1 d.). Neturtinė žala yra fizinio asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos, turinčios reikšmės aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų. Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu. Jo manymu, ieškovui padaryta turtinė žala atlyginta- padengtos ieškovo gydymo išlaidos, sumokant Kauno teritorinei ligonių kasai. Sužalojimu padarytos pasekmės nėra sunkios, kai kurie simptomai buvo konstatuoti iki sužalojimo, o vėliau atsiradę sietini su ieškovo amžiumi, be to, prašė atsižvelgti į jos sunkią materialinę padėtį. Ieškovas žalos dydį įrodinėja tuo, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo kenčiamas fizinis skausmas, atsirado emocinė depresija - baimė išeiti į laiptinę ir gatvę, naujo sumušimo ir sužalojimo baimė, pablogėjo atmintis, atsirado nemiga dėl to teko patirti neigiamus dvasinius išgyvenimus ir pan.
Byloje nustatyta, kad V. B. 2009-04-11 buvo nuvežtas į Kauno MUK, kur jis buvo stacionarizuotas į galvos smegenų traumų skyrių po to, kai buvo sumuštas, paskirtas gydymas taip pat ir raminančiais vaistais (10 b.l.). Taigi įrodymai patvirtina, kad V. B. dėl sveikatos sužalojimo patyrė didelį fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą, baimę, šoką, nepatogumus gydymo metu ir tam tikrą bendravimo galimybių sumažėjimą ir tai leidžia daryti išvadą, kad jam padaryta neturtinė žala.
Išrašai iš medicininių dokumentų, ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad ieškovas iki sužalojimo buvo II grupės invalidas, serga skrandžio opalige ir kitomis ligomis, tarp jų ir labai sunkia (8, 10 b.l.). Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovo sveikatos būklė dėl kitų susirgimų apskritai yra labai bloga, todėl tokiam asmeniui net nežymus sveikatos sutrikdymas sukelia daugiau neigiamų pasekmių ir su jomis susijusių neigiamų išgyvenimų. Ieškovas patyrė gyvybiškai svarbaus organo – galvos traumą, kurios visų neigiamų pasekmių neįmanoma prognozuoti, t. y. nežinoma, kaip šios pasekmės pasireikš ateityje. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad jam pablogėjo klausa ir regėjimas, kas teismo nuomone galėtų turėti ryšį su patirtu sužalojimu, nes baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad suduoti ne mažiau keturi smūgiai į galvą, sulaužyti galvos kaulai, sukrėstos smegenys, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad po sužalojimo išrašytas iš KMUK stacionaro, kuriame gydėsi 5 dienas, lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus dėl tiesiogiai su sužalojimu susijusiu sveikatos pablogėjimu, todėl negalima padaryti besąlygiškos išvados, kad padarytas sužalojimas turėjo liekamųjų reiškinių. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių praėjus vieneriems metams po sužalojimo 2010 m. balandžio 14 d. jį ištikusio miokardo infarkto ryšį su sužalojimo pasekmėmis, o pateikti ir išnagrinėti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad miokardo infarktas buvo atsakovo padaryto sužalojimo pasekmė.
Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010), tai, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma bei nurodęs teismo pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 ir kt.). Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Tokią poziciją yra išsakiusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 12 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K-3-171/2011).
Kadangi konkrečiu atveju neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teises ginamos vertybės sužalojimo, tai šis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra esminis, o būtent - sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, tačiau įstatymas numato, kad turi būti atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį (CK 6.250 str. 2 d.). Priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti pakankamai rimta ir sunki finansinė našta skolininkui, tačiau ji negali būti tokia, kad jį sužlugdytų finansiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2008).
Ieškovui žala buvo padaryta atsakovo T. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl mažinti žalos atlyginimą atsižvelgiant į atsakovo kaltės laipsnį nėra pagrindo. Atmestinas atsakovo atsiliepime nurodytas argumentas, kad jis turtinę žalą ieškovui atlygino, nes žala buvo atlyginta ne ieškovui, o Kauno teritorinei ligonių kasai. Atsakovas yra jauno amžiaus, nekilnojamojo turto neturi, pateikė pažymas iš Kauno suaugusiųjų mokymo centro, kad nuo 2011-09-01 bus priimtas į 11 klasę; registruotas darbo biržoje (31, 32 b.l.), todėl šiuo metu jo materialinė padėtis laikytina sunkia, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali dirbti ir užsidirbti. Tai, kad jis šiuo metu yra bedarbis negali būti priežastimi visiškai atleisti nuo nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Įvertindamas įrodymus, suteikdamas didesnę galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (CPK 176 str. 1 d., 185 str.), atsižvelgdamas į tai, kad V. B. padaryti sužalojimai buvo įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, į jo amžių, sveikatos būklę iki sužalojimo, į tai, kad dėl įvykio patyrė skausmą, stresą, į atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), į kasacinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti 10000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti pagal bylos aplinkybes yra neprotingai didelė, todėl mažintina, ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina 5000 Lt.
Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos 305 Lt išlaidos valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai apmokėti bei 150 Lt žyminio mokesčio ir 10,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 85 str. 1 d. 8 p., 93 str., 96 str. 1 d., 99 str.). Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str.. 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 01011239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000) 305 Lt (tris šimtus penkis litus) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630); 160,92 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų 92 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.