Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs advokato N. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyresnysis specialistas G. U. 2014 m. spalio 10 d., apie 12 val. 45 min., patikrino (duomenys neskelbtini), esančią kaimo turizmo sodybą „(duomenys neskelbtini)“, pagal pavedimą Nr. FR1043-8880. Patikrinimo metu sodybos teritorijoje (poilsio namelyje Nr. 2) rado A. D., kuri paaiškino, kad dėl kambarių tvarkytojos darbo kreipėsi radusi darbo skelbimą spaudoje ir 2014 m. rugsėjo 1-30 d. dirbo kaimo turizmo sodybos namelių tvarkymo (kambarinės) darbą, dėl darbo sąlygų, t. y. darbo funkcijų, darbo užmokesčio, darbui atlikti pateikiamų priemonių susitarusi su darbdaviu - kaimo turizmo sodybos savininku V. P.. A. D. pateikė bloknoto lapą, kuriame ji surašiusi paruoštų skalbinių rūšis ir kiekius. Patikrinimo metu A. D. pateikė 2014-08-26 išduotą verslo liudijimą Nr. JM867929-1, kuris suteikia teisę vykdyti ir individualią namų ūkio veiklą. V. P. 2014-10-17 pateikė sutartį Nr. 201409/1 su A. D. dėl kaimo turizmo sodybos tvarkymo paslaugų, taip pat pateikė 2014-10-10 prekės (paslaugos) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 1, kuriuo A. D. iš V. P. už namelių tvarkymą gavo 1 000 Lt.

A. D. darbas V. P. kaimo turizmo sodyboje atitinka samdomo darbo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str., t. y. tarp darbuotojo ir darbdavio buvo susitarta dėl specifinių darbo funkcijų, mėnesinio darbo atlygio, suteikiamų darbui priemonių ir pan. A. D. darbas neturi individualios veiklos požymių, nes nebuvo savarankiška veikla, t. y. su darbdaviu buvo sutartas atlygis už darbo laikotarpį, o ne atliktus darbų kiekius, darbdavys suteikė darbui reikalingas priemones, nurodė kokius ir kada darbus reikia atlikti. Darbo sutarties su A. D. prieš darbo pradžią V. P. nesudarė, apie įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nepranešė.

V. P., prieš darbo pradžią su A. D. nesudaręs darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešęs VSDFV, pažeidė DK 99 str. 2, 3 ir 6 d. reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Įsigydama verslo liudijimą patalpų valymo darbams atlikti, A. D. sumokėjo tiek gyventojų pajamų, tiek valstybinio socialinio draudimo, tiek privalomojo sveikatos draudimo mokesčius. Darytina išvada, kad aptariamu atveju nebuvo padaryta žala nei valstybės, nei visuomenės interesams, jokie teisiniai gėriai, kuriuos siekiama apginti, numatant administracinę atsakomybę ATPK 41³ str. 1 d., nebuvo pažeisti, nes visi reikalingi mokesčiai į valstybės biudžetą buvo sumokėti. Teismas vienašališkai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. A. D. atliko ne rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, tarp asmenų egzistavo susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo, t. y., kad kaimo turizmo sodybos nameliai būtų sutvarkyti bei švarūs iki atvykstant naujiems gyventojams, tai yra civilinių teisinių santykių, o ne darbo teisinių santykių požymis. Teismas visiškai nevertino nustatytos aplinkybės, kad A. D. darbus atlikdavo sau patogiu/priimtinu laiku, naudodamasi savo darbo įrankiais. Be to, 2014-09-01 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 201409/1 4.2.3 punktas nustatė, kad Vykdytojas užtikrina, kad vykdant Sutartį jis pats, laikysis saugos darbe bei priešgaisrinės saugos reikalavimų. Kai tuo tarpu darbo santykiuose būtent Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Sutarties Nr. 201409/1 4.2.4 punktas nustatė, kad užsakovui yra žinoma, kad Vykdytojas analogiškas paslaugas atliks ir kitiems asmenims, tai patvirtina, kad A. D. analizuojamu atveju dirbo savarankiškai, turėjo ne vieną užsakovą bei savarankiškai tvarkydavo savo darbo laiką.

Teismas nevertino, kad Paslaugų teikimo sutarties 3.1 punktas nustatė, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti 1000,00 Lt už namelių sutvarkymą Vykdytojui 2014-10-15. Į bylą yra pateiktas 2014-10-10 prekės (paslaugos) pirkimo - pardavimo kvitas Nr. 1, kuriuo A. D. iš V. P. už namelių tvarkymą gavo 1000,00 Lt. Sutarta tarp šalių apmokėjimo už suteiktus darbus tvarka, kai užsakovas sumoka po to, kai darbai tinkamai atliki, taip pat patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę civiliniai, o ne darbo teisiniai santykiai. Šalys buvo susitarusios, jog už atliktus darbus bus apmokama tik po to, kai darbai jau būna tinkamai atlikti bei užsakovo priimti.

Paslaugų teikimo sutartis Nr. 201409/1 taip pat nustato 0,02 % dydžio delspinigius nuo bendros sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Tokio pobūdžio atsakomybės darbdaviui už vėlavimą sumokėti atlyginimą DK nuostatos nenumato. Darbo santykiuose šalys nėra laisvos susitarti dėl delspinigių dydžio - šį dydį nustato įstatymas (DK 207 str. 1 d.), tuo tarpu civiliniuose santykiuose šalys yra laisvos susitarti dėl delspinigių dydžio (CK 258 str. 1 d.). Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 201409/1 taip pat numatyta kitokia nei DK kilusių ginčų, nesutarimų sprendimo tvarka.

Teismas neįvertino, kad Paslaugų teikimo sutartis Nr. 201409/1 buvo sudaryta būtent A. D. verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, tai yra nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 30 d. Aplinkybė, jog A. D. išsiėmė verslo liudijimą, suteikiantį teisę atlikti patalpų valymo darbus, bei sumokėjo LR teisės aktų nustatytą gyventojų pajamų mokestį, patvirtina, jog šalys iš tiesų siekė susitarti dėl civilinių teisinių santykių, o ne dėl darbo santykių.

Pažymima ir tai, kad A. D. gyvena (duomenys neskelbtini), o V. P. skelbimas buvo patalpintas Druskininkų savivaldybės teritorijoje leidžiamame savaitraštyje. Teismas visiškai neįvertino, kad nutarime nurodomo skelbimo A. D. negalėjo matyti, nes jis nėra leidžiamas jos gyvenamojoje vietoje, todėl ji negalėjo atsiliepti pagal šį skelbimą. Teismas apskritai nesiaiškino, kokiame savaitraštyje A. D. pastebėjo V. P. skelbimą, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad A. D. V. P. skelbimą pastebėjo Druskininkų savivaldybės teritorijoje leidžiamame savaitraštyje.

Dėl susiklosčiusių teisinių santykių išaiškinimo buvo kreiptasi į VMI prie LR Finansų ministerijos. Paklausime buvo prašoma pateikti atsakymą, ar V. P. ir fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą pagal verslo liudijimą, leidžiantį užsiimti namų ūkio veikia, civiliniai teisiniai santykiai gali būti vertinami kaip darbo santykius atitinkantys santykiai. VMI prie LR Finansų ministerijos nurodė, kad paklausime pateiktu atveju Vykdytojas, įsigijęs minėtą verslo liudijimą, jų nuomone, galėtų teikti valymo paslaugas kitam gyventojui - Užsakovui, nes pagal paklausime pateiktą informaciją, teikiamos paslaugos atitiktų individualios veiklos kriterijus.

V. P. gynėjo advokato N. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl teisinių santykių tarp V. P. ir A. D. įforminimo pagrįstumo, t. y. ar susiklostę santykiai laikytini civiliniais, ar jiems būdingi darbo santykių bruožai. Pažeidėjo V. P. advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino faktinių aplinkybių visumą ir ginamąjį administracine tvarka nubaudė neteisėtai, todėl skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ATPK 302¹¹ str.).

Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties sąvoką, įtvirtinti darbo sutarties požymiai, leidžiantys darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kaip susiklosčiusius teisinius santykius, kuriuos reglamentuoja kitų teisės šakų normos. Pagrindiniai skiriamieji darbo santykių požymiai yra šie: darbo sutartimi susitariama dėl tęstinių rūšiniais požymiais apibrėžtų darbo funkcijų vykdymo, jų nesiejant su konkrečiu, apčiuopiamu rezultatu; darbuotojas yra pavaldus darbdaviui, jis nėra savarankiškas – paklūsta vidaus darbo tvarkai, atlieka funkcijas, kurios yra įmonės pagrindinės veiklos dalis, darbo atlikimo metu dirba tik darbdaviui, naudojasi darbdavio suteikta darbo vieta ir darbo priemonėmis, neprisiima su darbo funkcijų vykdymu susijusių išlaidų, rizikos; gauna fiksuotą darbo užmokestį, nepriklausomai nuo darbo rezultatų; nepaisant to, kad darbo sutartis sudaroma dviejų šalių valia, darbas dirbamas darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, t. y. jo valia. Advokato N. K. teigimu, visų šių požymių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose tarp V. P. ir A. D. nėra, o sudaryta paslaugų teikimo sutartis neužtraukia ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas atitinka faktinę bylos medžiagą, yra pagrįstas išanalizuotų įrodymų visetu, naujų reikšmingų aplinkybių gynėjas apeliaciniame skunde nepateikia. Advokato teiginiai, kad A. D. veikė savarankiškai atmestinas. A. D. pagal sulygtas sąlygas turėjo valyti kaimo turizmo sodybos namelius, t. y. nebuvo tartasi dėl konkretaus rezultato, A. D. nuolat, išvykus poilsiautojams, privalėjo sutvarkyti namelius. Kokius namelius tvarkyti ir kada tai atlikti, jai nurodydavo V. P.. Taigi, buvo naudojamasi konkrečia darbo vieta, darbo laikas taip pat būdavo tiksliai apibrėžiamas. Nors konkrečios darbo valandos nebuvo sutartos, tačiau A. D. žinojo, kada atvažiuoja nauji klientai ir iki to laiko privalėjo atlikti sutartus tvarkymo, valymo darbus. Tvarkymo darbai nebuvo vienkartiniai, nameliuose poilsiautojai vis keisdavosi, o A. D. darbo funkcija išlikdavo ta pati ir tęsėsi visą mėnesį, t. y. buvo dirbamas tęstinio pobūdžio darbas. Pažymėtina, jog paklusimas darbo tvarkai gali būti išreikštas įvairiai - darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. Analizuojamu atveju A. D. pakluso darbo laiko bei darbo organizavimo nurodymams ir atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją – tvarkė kaimo turizmo sodyboje esančius namelius.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio pažeidimų bylose paprastai nėra daug liudytojų, pažeidėjo parodymai vertinami juos lyginant su nelegaliai dirbusio asmens parodymais, taip pat svarbu įvertinti ir VMI specialistų, kuriems buvo duodami pirminiai paaiškinimai, parodymus. Nagrinėjamu atveju tarp V. P. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, ir A. D. paaiškinimų bei parodymų apylinkės teisme yra prieštaravimų ir faktinių neatitikimų. 2014-10-10 VMI vykdyto patikrinimo metu sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasta A. D., kuri tą pačią dieną paaiškino savo įdarbinimo aplinkybes bei atliekamų darbo funkcijų pobūdį, tai yra, kad su V. P. buvo sutarta, jog ji pabandymui dirbs kambarių tvarkytojos darbą ir už tai gaus minimalų atlyginimą – 1000 Lt per mėnesį. Paaiškinimo teikimo metu A. D. dar nebuvo gavusi darbo užmokesčio, nors jos pačios teigimu, jau buvo išdirbusi visą rugsėjo mėnesį. Taip pat nurodyta, kad V. P. siūlė jai nusipirkti verslo liudijimą, už kurį žadėjo kompensuoti patirtas išlaidas. Iš šio paaiškinimo akivaizdu, jog A. D. suvokė, kad dirba bandomuoju laikotarpiu, po kurio su ja turėtų būti sudaryta darbo sutartis arba atsisakyta jos darbo. Jokios sudarytos paslaugų teikimo sutarties A. D. neminėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. D. savo paaiškinimą VMI specialistams patvirtino. Dar kartą nurodė, jog už rugsėjo mėnesio verslo liudijimo įsigijimą V. P. jai sumokėjo, tačiau jau po VMI specialistų patikrinimo 2014-10-10. A. D., teismo posėdyje išsamiai aiškindama savo darbo aplinkybes, paslaugų teikimo sutarties taip pat neminėjo, o teisėjo tiesiogiai paklausta apie šios sutarties sudarymo aplinkybes akivaizdžiai dvejojo. Teisiamojo posėdžio protokolas liudija, kad A. D., bandydama atsakyti į minėtą teisėjo klausimą, prieštaravo pati sau, nežinojo, ką tiksliai atsakyti, kas patvirtina, jog sutartis 2014-09-01, t. y. darbo pradžios metu, dar nebuvo sudaryta. Iš pradžių A. D. teigė, jog visiškai neprisimena, kada buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, nežino ir dėl ko sudaryta minėta sutartis. Vėliau aiškino, kad sutartis sudaryta gal po to, kai iš sodybos išvyko mokesčių inspekcijos pareigūnai. Toliau jau nedvejodama teigė, kad sutartį pasirašė, kai atvažiavo V. P., tą pačią dieną, kai išvyko VMI pareigūnai. V. P. šiuos „netikslumus“ dėl sutarties sudarymo teisme paaiškino kaip A. D. susijaudinimą ir patvirtino, jog sutartis buvo sudaryta 2014-09-01. Taip pat buvo tartasi dėl naujos sutarties sudarymo, nes minėtoji buvo sudaryta tik mėnesiui. Aukštesnės instancijos teismas šiuos V. P. parodymus vertina kaip gynybinę poziciją, paslaugų teikimo sutartis naudota tik kaip priedanga darbo santykiams nuslėpti. Teisėjui pasiūlius pakartotinai iškviesti A. D. apklausai, siekiant pašalinti prieštaravimus jų parodymuose, V. P. šiam pasiūlymui nepritarė, neva „nenorintis tampyti moters, nes tai jos atžvilgiu neteisinga“.

Nors advokatas apeliaciniame skunde išvardino sudarytos paslaugų teikimo sutarties skirtumus nuo darbo sutarties, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai tėra deklaratyvūs teiginiai, kadangi jau minėta, susiklostę santykiai vertintini kaip darbo santykiai. Apygardos teismas analizuoja ne sutarties tekstą, o kilusių teisinių santykių pobūdį. Nagrinėjamu atveju darbo užmokestis buvo mokamas kas mėnesį, šiuo atveju nebuvo galutinio rezultato, A. D. atlikdavo vis tą patį rūšiniais požymiais apibūdinamą darbą. Kiekvieną kartą jai išvalius namelius, atlyginimas nebuvo mokamas, konkretaus rezultato A. D. nereikėjo pasiekti. Vien tai, kad dalį valymo priemonių suteikė V. P., o dalį ji naudojo savo, nekeičia susidariusių santykių esmės.

Advokato teiginiai dėl V. P. skelbimo pobūdžio, ieškant žmogaus namelių valymui, taip pat nesudaro pagrindo skundžiamo nutarimo naikinimui. Tai, kad apylinkės teismas nesiaiškino, kokiame laikraštyje A. D. perkaitė V. P. skelbimą, nelaikytina bylos nagrinėjimo trūkumu. Išvados, kad A. D. skelbimą pastebėjo būtent Druskininkų savivaldybės teritorijoje leidžiamame savaitraštyje, priešingai nei teigia advokatas, pirmosios instancijos teismas nepadarė, tačiau teismas teisingai pažymėjo, jog skelbimo tekstas akivaizdžiai liudija, jog yra siūlomas konkretus darbas kaimo turizmo sodyboje. Daugiau namelių tvarkytojų V. P. sodyboje nedirbo, namelius tvarkė viena A. D., todėl apygardos teismas nesvarsto galimybių, kad kitos savivaldybės teritorijoje leidžiamame laikraštyje galėjo būti ieškoma valymo paslaugų teikėjo, o ne darbuotojo. Paprastai tokio pobūdžio skelbimai būna šabloniški ir vienodi. Apeliacinės instancijos teismas kaip įrodymo nepripažįsta ir VMI pateikto atsakymo dėl paslaugų pirkimo iš gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą (b. l. 72-73). Šiai institucijai advokatas nepateikė visų bylos medžiagoje esančių duomenų, situacija aprašyta paviršutiniškai ir ginamojo interesais, todėl ir atsakymas nėra išsamus. VMI pateiktas paaiškinimas tėra konsultacinio pobūdžio, neturi teisės akto galios ir, kaip pažymi pati institucija, išreiškia tik nuomonę mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojamais klausimais.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog susidarius tokiai situacijai, kai parodymai yra keičiami ar prieštarauja vieni kitiems, lemiamą reikšmę turi būtent pirmieji paaiškinimai, kurie duoti iškart įvykio vietoje. Tuo metu asmuo dar nebūna paruošęs savo gynybinės versijos, netikėtumo faktorius, šiuo atveju neplanuotas sodybos patikrinimas, leidžia užtikrinti objektyvios tiesos nustatymą. Atkreiptinas dėmesys, jog V. P. VMI pareigūnams iš karto nepateikė sudarytos paslaugų teikimo sutarties. Liudytojas G. U. patvirtino, jog 2014-10-10 V. P. laukė kartu su A. D., kuri taip pat laukė darbdavio, kad su ja būtų atsiskaityta ir išspręstas klausimas dėl tolimesnio darbo. Tačiau VMI specialistas V. P. nesulaukė, o paslaugų teikimo sutartis buvo pateikta tik po savaitės, po ilgų derybų. Visa tai taip pat netiesiogiai patvirtina, jog paslaugų teikimo sutarties neplanuoto sodybos tikrinimo metu dar nebuvo. Apygardos teismas laiko teisinga VMI specialisto padarytą išvadą, kad V. P. buvo iniciatorius verslo liudijimo įsigijimo, už kurį A. D. apmokėjo, ir tokiu būdu siekė nuslėpti darbo santykius. Apmokėjimas už verslo liudijimą (360 Lt) nebuvo įformintas, joks dokumentas neišrašytas ir nepasirašytas. A. D. teisme pripažino, jog anksčiau niekada nėra dirbusi pagal verslo liudijimą, todėl V. P. nebuvo sunku manipuliuoti pakankamai žinių apie sukuriamus darbo santykius neturinčia A. D.. Pažymėtina ir tai, kad VMI operatyvaus patikrinimo ir faktų fiksavimo pažymose (b. l. 6-7, 9-11, 13-15), su kuriomis V. P. susipažino jas patvirtindamas savo parašais, jokių pastabų ar prieštaravimų dėl jų turinio nepareiškė.

Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų. Nustačius darbo sutarties požymius, verslo liudijimo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2744/2011; Nr. N575-454/2012). Išaiškinus, jog už verslo liudijimą sumokėjo pats V. P., o vėliau dar bandė prisidengti paslaugų teikimo sutartimi, konstatuotina, jog A. D. darbas kaimo turizmo sodyboje „Vila Virginija“ buvo nelegalus.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė byloje kilusį ginčą reglamentuojančias normas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą bei tinkamai paskyrė sankciją. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-12-23 nutarimą palikti nepakeistą ir V. P. atstovo advokato N. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.