Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, 163⁵ straipsnio 1 dalį, 172¹ straipsnio 1 dalį, 173¹ straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau Kauno AVMI) atliko UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdomos veiklos operatyvų patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad buvusio direktoriaus T. R. vadovavimo metu (iš direktoriaus pareigų jis atleistas 2016-09-23) trys darbuotojos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai, tačiau darbdavys apie šių darbuotojų įdarbinimą nebuvo pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (toliau VSDFV). Nustatyta, kad J. G., gim., M. M., gim., ir K. G., gim., Kauno Laisvės alėjoje 2016-08-25 prekiavo laikraščiais „Savaitraštis Kaunui". Pardavėjos ant nugarų buvo užsidėjusios reklaminius „Savaitraštis Kaunui" plakatus, parduodamo savaitraščio kaina 0,60 Eur, pardavėjos prekybos vietoje turėjo nešiojamą elektroninį kasos aparatą (toliau - EKA) Datecs DP-50 Nr. 00002129. Pranešimą apie apdraustuosius J. G., M. M. ir K. G. UAB „(duomenys neskelbtini)" pateikė 2016-09-14, darbo pradžia nuo 2016-09-15, tačiau faktiškai įmonės naudai darbuotojos pradėjo dirbo nuo 2016-08-25. Direktoriaus sprendimu su darbuotojomis būdavo atsiskaitoma iš karto po darbo dienos už faktiškai dirbtą laiką. Grynuosius pinigus atlyginimui išmokėti duodavo direktorius T. R. platinimo projektų vadovei U. G., už gautus grynuosius nei ji, nei naujos darbuotojos niekur nepasirašydavo. J. G., M. M. ir K. G. išnešiojama spauda prekiavo rugpjūčio 25-26 d. ir rugsėjo 1-2 d., už dirbtą laiką visoms darbuotojoms buvo sumokėta po 17 Eur už kiekvieną dirbtą dieną, t. y. iš viso U. G. naujoms darbuotojoms išmokėjo 204 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)" buvęs direktorius T. R., būdamas darbdaviu, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs VSDFV apie J. G., M. M. ir K. G. įdarbinimą, leido atlikti platinimo vadybininkių funkcijas, aprūpino darbuotojas šiam darbui reikalingom priemonėm. Patikrinimo metu buvo pateiktos 2016-09-13 pasirašytos Darbo sutartys Nr. 36-38, kuriuose numatoma, kad J. G., M. M. ir K. G. UAB „(duomenys neskelbtini)" vadybininkės pareigose pradeda dirbti nuo 2016-09-15. Nustatytas pažeidimas atitinka darbo kodekso 98 straipsnyje nustatytiems nelegalaus darbo požymiams, t. y. J. G., M. M. ir K. G. UAB „Kauno reikalai" naudai pradėjo dirbti nepranešus VSDFV, t. y. nelegaliai. Patikrinimo metu peržiūrėjus elektroninių kasos aparatų (toliau - EKA) operacijų žurnalus ir įmonės kasos dokumentus nustatyta, kad direktoriaus T. R. vadovavimo metu iš EKA inkasuoti pinigai į įmonės kasą buvo įnešami nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1283, 20 punkto reikalavimais, t. y. kasos operacijų žurnale nurodyta inkasuota suma nesutampa su kasos pajamų orderiuose įrašyta suma. Patikrinimo metu sulyginus EKA operacijų žurnale užfiksuotas įplaukas ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad įmonė nesivadovaudama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 12 str. 4 d. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis neužregistruoja ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškarto po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, laikotarpyje nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. dalį per EKA gautų pajamų, iš viso 2731,67 Eur kasos pajamų, orderiu neįnešė į įmonės kasą ar kitaip neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje. Peržiūrėjus 2016 m. PVM deklaracijų duomenis su faktiniais įmonės pardavimais, nustatyta, kad įmonė laikotarpyje nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. VMI pateikdama PVM deklaracijas deklaravo mažesnę nei faktiškai gautą pajamų sumą. Iš viso PVM deklaracijose buvo deklaruota 4259,43 Eur mažesnė pardavimo suma, plius 9 procentai PVM – 280 Eur, 21 procentas PVM – 242 Eur, tuo UAB „Kauno reikalai“ sumažino mokėtino PVM sumą 522 Eur. Šiais veiksmais T. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso Nr. IX-926, 98 straipsnio 1 dalies, 99 straipsnio reikalavimus; Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283, 20 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus; Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 40 straipsnio 1, 4, 5 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. R. prisipažino padaręs pažeidimus. Parodė, kad tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Sudarė su merginomis darbo sutartis 2016-08-25 ir jas perdavė buhalterei, tačiau įvyko nesusipratimas ir apie šių darbuotojų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV. Merginos dirbo nuo 2016-08-25. Su jomis atsiskaitinėjo kiekvieną dieną – mokėjo po 17 eurų, už tai jokiose žiniaraščiuose jos nepasirašinėjo. Neišmanydamas buhalterinių dalykų padarė ir kitus protokole nurodytus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalies, 163⁵ straipsnio 1 dalies, 172¹ straipsnio 1 dalies, 173¹ straipsnio 2 dalies pažeidimų faktą ir T. R. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), T. R. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl pažeidimų prisipažįsta ir gailisi (b. l. 1), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2-4), U. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo platinimo projektų vadove nuo 2015-10-01 iki 2016-09-30. Direktoriaus T. R. sprendimu jai buvo pavesta rasti platinimo vadybininkes išnešiojamajai prekybai. Atrinko tris merginas J. G., M. M. ir K. G., bei pirmą jų darbo dieną - 2016-08-25 įteikė joms darbo sutartis. Merginos dirbo rugpjūčio 25-26 dienomis ir rugsėjo 1-2 dienomis. Joms grįžus suskaičiuodavo spaudą ir gautus už spaudą grynuosius pinigus. Merginoms už dirbtą darbo dieną būdavo sumokama dienos pabaigoje, kiekvienai po 17 eurų, pinigus mokėjo direktorius T. R., už gautus pinigus jos niekur nepasirašydavo (b. l. 7), M. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygų tarėsi su U. G., kuri pasiūlė dirbti 4 val. per dieną, dvi dienas per savaitę pagal poreikį. Aptarus darbo sąlygas, buvo pasiūlyta pasirašyti darbo sutartį. Pirmą darbo dieną – 2016-08-25 ji buvo apmokinta dirbti kasos aparatu U. G.. Tą pačią dieną dirbo kartu su K. G. ir J. G.. Spaudą bei įrangą prekybai išdavė U. G. ir nurodė darbo vietą – Laisvės al. Po darbo likusią spaudą ir pinigus atiduodavo U. G.. Už darbo dieną buvo atsiskaitoma iš karto po 17 Eur (b. l. 6), T. R. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo priimtos trys darbuotojos išnešiojamajai prekybai. Dėl darbo sąlygų su merginomis bendravo asmeniškai ir susitarė dėl darbo pobūdžio, apmokėjimo ir kitų sąlygų, bei pasirašė darbo sutartis. Dėl įdarbinimo dokumentų sutvarkymo pateikė duomenis įmonės buhalterei, kuri turėjo pateikti duomenis Sodrai, tačiau vėliau sužinojo, kad Sodrai pateikti duomenys nebuvo. Dėl pažeidimų prisipažįsta ir gailisi, nurodo, kad įvyko nesusipratimas (b. l. 7-8), darbo laiko paskaitos žiniaraščiai, priskaitymų – išskaitymų žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad 2016 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais J. G., M. M. ir K. G. nebuvo įtrauktos į įmonės darbuotojų sąrašus ir atlygio už darbą negavo (b. l. 9-17), darbo sutartys, iš kurių matyti, kad su J. G., M. M. ir K. G. 2016-09-13 buvo sudarytos darbo sutartys, pagal kurias jų darbo pradžia yra nuo 2016-09-15 (b. l. 18-19, 21-22, 24), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymai dėl M. M., K. G. ir J. G. priedo prie darbo užmokesčio skyrimo, iš kurių matyti, kad merginoms už dirbtą laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2016-09-09 paskirtas išmokėti 120 Eur priedas prie atlyginimo (b. l. 20, 23, 26), kita bylos medžiaga.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio nuostatas, būtina konstatuoti, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, dviem egzemplioriais, kurią pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas, vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad T. R. leido nelegaliai dirbti J. G., M. M. ir K. G. nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje; taip pat direktoriaus T. R. vadovavimo metu iš EKA inkasuoti pinigai į įmonės kasą buvo įnešami nesivadovaujant LRV 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1283, 20 punkto reikalavimais, t. y. kasos operacijų žurnale nurodyta inkasuota suma nesutapo su kasos pajamų orderiuose įrašyta suma, tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje; taip pat T. R. valdoma įmonė nesivadovaudama 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d., apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis neužregistravo ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškarto po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, laikotarpyje nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn., dalį per EKA gautų pajamų, kasos pajamų orderiu neįnešė į įmonės kasą ar kitaip neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹ straipsnio 2 dalyje; taip pat T. R. vadovaujama įmonė laikotarpyje nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. VMI pateikdama PVM deklaracijas deklaravo mažesnę nei faktiškai gautą pajamų sumą, tuo sumažino mokėtino PVM sumą, tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie T. R. administracines nuobaudas byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl pažeidimų prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, T. R. skirtinos nuobaudos, numatytos ATPK 41³ straipsnio 1 dalies, 163⁵ straipsnio 1 dalies, 172¹ straipsnio 1 dalies, 173¹ straipsnio 2 dalies sankcijose už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 straipsniu, 24 straipsniu, 30 straipsniu, 31 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 163⁵ straipsnio 1 dalimi, 172¹ straipsnio 1 dalimi, 173¹ straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 288 straipsniu, teismas

nutaria:

T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, 163⁵ straipsnio 1 dalyje, 172¹ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 2 dalyje, ir:

- už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, iš viso skirti 2604 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturių eurų) baudą;

- už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalyje, skirti 72 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) baudą;

- už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio 1 dalyje, skirti įspėjimą;

- už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 2 dalyje, skirti 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 2604 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 16062437864.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.