- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-23
- Bylos Nr.
- 1-1137-295/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00909-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Kaltinamasis
- M. V.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kaime,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. V., 2012 m. sausio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas nukentėjusiosios I. G. namuose, iš taupyklės, stovėjusios kambaryje prie televizoriaus, pagrobė aukso auskarus su raudonais rubinais - 600 Lt vertės, aukso auskarus su aleksandritu - 800 Lt vertės, aukso grandinėlę - 200 Lt vertės, aukso pakabuką su Šventojo atvaizdu - 80 Lt vertės, aukso pakabuką su aleksandritu centre, papuoštu cirkonio akmenukais - 800 Lt vertės, vestuvinį aukso žiedą - 800 Lt vertės, aukso žiedą „bučinuką“ - 200 Lt vertės, aukso žiedą su pailgu aleksandrito akmeniu ir aukso pynimais - 700 Lt vertės, bei balto su geltonu aukso perpintą grandinėlę - 800 Lt, priklausančius nukentėjusiajai I. G., tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai I. G. priklausančio turto už 4980 Lt.
Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis M. V. savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2012 metų sausio mėnesio viduryje, būdamas nukentėjusiosios I. G. namuose, pagrobė jai priklausančius aukso dirbinius, kuriuos įkeitė lombarduose, o gautus pinigus išleido savo reikmėms.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo šios nusikalstamos veikos padarymu, jo kaltė svetimo turto pagrobimu įrodoma šiais įrodymais.
Nukentėjusioji I. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis M. V. yra buvęs jos sugyventinis, su kuriuo santykius ji nutraukė 2006 metais, tačiau ir vėliau su juo palaikė draugiškus santykius, todėl kaltinamasis M. V. lankydavosi jos namuose. 2012 metų pradžioje, tikslios datos ji neprisimena, ji pastebėjo, kad iš namų dingo jai priklausantys aukso dirbiniai, kurie buvo slepiami taupyklėje. Nusikalstama veika jai buvo padaryta 3424 litų dydžio turtinė ir 5000 litų dydžio neturtinė žala, kurią prašo išieškoti iš kaltinamojo M. V.. Nukentėjusioji nurodo, kad pagrobti senoviniai aukso dirbiniai jai buvo labai brangūs, kadangi jie buvo gauti kaip mirusios senelės palikimas, todėl dėl vagystės ji labai pergyveno ir patyrė didelį stresą. Dalį pagrobtų aukso dirbinių ji iš lombardo išsipirko, sumokėjusi už juos 924 litus, o likusi aukso dirbinių dalis jai negražinta.
Kad dalį aukso dirbinių nukentėjusioji išsipirko, sumokėjusi lombardui 924 litus, patvirtinama lombardo vedėjo išduota pažyma (b.l. 12) ir nukentėjusiosios I. G. pateiktų aukso dirbinių apžiūros protokolu (b.l. 15-17).
Liudytoja – lombardo darbuotoja - Z. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad būtent kaltinamasis M. V. 2012 metų sausio mėnesį atnešė į lombardą ir įkeitė tris aukso žiedus ir auksinę grandinėlę, kuriuos įsipareigojo išpirkti po mėnesio, tačiau įkeistų aukso dirbinių jis neišpirko, todėl jie buvo atiduoti perdirbti.
Kad aukso dirbinius į lombardą pridavė kaltinamasis M. V., patvirtinama ir lombardo registracijos žurnalo kopija (b.l. 20-21), o ta aplinkybė, kad jie vėliau buvo atiduoti perdirbti, patvirtinama Neišpirktų tauriųjų metalų, jų gaminių perkėlimo aktu Nr. 2012-04-02, pateiktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 23-24).
Teismas mano, kad kaltinamojo M. V. kaltė svetimo turto pagrobimu įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis pagrobė turtą, kurio vertė yra didesnė negu 3 MGL dydžio suma, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnis).
Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis M. V. savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai, tačiau teismas kaltinamojo prisipažinimo svetimo turto grobimu nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė nenuoširdžius parodymus, bandė suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, todėl teismas mano, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik todėl, kad buvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į pagrobto svetimo turto vertę, bei kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn trauktas nebuvo, ir mano, kad kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Nukentėjusioji I. G. pareiškė (b.l. 13) 8424 litų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo M. V. 3424 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusiosios I. G. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai, o ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies. Nustatyta, kad lombardui už išsipirktus aukso dirbinius ji sumokėjo 924 litus, o negrąžintų aukso dirbinių vertė sudaro 2500 litų. Kad nukentėjusioji I. G. lombardui sumokėjo 924 litus, patvirtina dokumentais (b.l. 12), o negražintų aukso dirbinių vertės kaltinamasis M. V. neginčija, todėl civilinio ieškinio dalis dėl 3424 litų dydžio turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios teiginiais, kad dėl kaltinamojo M. V. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusioji patyrė didelių moralinių išgyvenimų ir dvasinį sukrėtimą, netekus turto, susijusio su jos senelės atminimu, todėl teismas mano, kad nukentėjusioji I. G. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos pasekmes bei padarytos turtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo M. V., turi būti sumažinta. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į neturtinės žalos pobūdį ir mano, kad iš kaltinamojo M. V. nukentėjusiosios I. G. naudai priteistinas 1000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
M. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat įpareigoti M. V. iki 2014 m. sausio 1 d. atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Kardomosios priemonės M. V. neskirti.
Išieškoti iš M. V. nukentėjusiosios I. G. naudai 3424 (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis) litus turtinės žalos atlyginimo ir 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo.
- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
- nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Nuteistajam M. V. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.