Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2. Nuteistojo G. T. gynėjas advokatas R. Baliūtis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį G. T. nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Panaikinti teismo nuosprendžio dalį dėl A. B. turėtų išlaidų atlyginimo ir teismo turėtų pašto išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

2.1. Skunde nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kategoriškai nesutinka, kadangi, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas grubiai pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, iš esmės netinkamai ir šališkai vertino byloje esančius duomenis, visapusiškai netyrė byloje turimų įrodymų, sprendimą priėmė tik abejotinų duomenų pagrindu ir prielaidų lygyje, kas tiesiogiai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo normų taikymą ir nepagrįstą asmens pripažinimą kaltu.

2.2. Tiek priimant apkaltinamąjį, tiek išteisinamąjį nuosprendį, teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas padarė esminių BK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, nes savo sprendimą grindė prieštaringais duomenimis, prielaidomis, duomenis vertino šališkai ir visiškai nevertino G. T. nekaltumą tiesiogiai pagrindžiančių įrodymų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad G. T. kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, bylos medžiaga. Priešingai nei nurodo teismas, liudytojų parodymai iš esmės paneigia nukentėjusiosios parodymus ir patvirtina nuteistojo parodymus. Nuteistasis nurodė, kad kirsti medieną iš nukentėjusiajai priklausančio miško, o vėliau ją apdirbti ir panaudoti nukentėjusiajai priklausančių ūkinių pastatų remontui buvo iš anksto sutarta su nukentėjusiąją. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai.

2.3. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. A. paaiškino, kad mišką su G. T. pjovė dviese. Prie miško yra du ūkiniai pastatai, nes ten atliko ūkinių pastatų remonto darbus. Atliekant statybos darbus šeimininkė buvo atvažiavusi du kartus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad miško pjovėjas R. A. nurodė, kad kai jie dirbo, niekas nebuvo atėjęs ar atvažiavęs. Nors ir buvo nurodyta, kad šeimininkė neatvyko kertant mišką, tačiau nustatyta, kad pastaroji atvykdavo kai buvo remontuojami pastatai. Taigi, nukentėjusiajai visą laiką buvo žinoma apie miško kirtimą ir vykdomus statybos darbus.

2.4. Apklaustas liudytojas C. V. paaiškino, kad 2017 m. pavasarį padėjo G. T. ištraukti medieną iš miško. Medieną pakrovė į traktorių ir suvežė į lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. Iš viso jis vežė 3 ar 4 reisus, t. y. apie 30 m³ medienos. Apklaustas liudytojas G. Z. paaiškino, kad jis turi medienos apdirbimo cechą. G. T. kreipėsi dėl apvalios medienos supjovimo statybiniai medienai. Mediena buvo atvežta per 3-4 kartus, apie 30 m³. Užsakymas buvo G. T. padaryti iš medienos statybines medžiagas. Užsakovas aiškino, kad reikia stogui ar daržinei remontuoti, kad užtektų darbams. Liudytoju apklaustas R. B. paaiškino, kad jis yra stogdengys, remontavo kaime kluonus. Buvo sutarta, kad reikės juos išrinkti. 2017 m. balandį atvažiavus apžiūrėti šeimininkė sugalvojo, kad nori pastatus restauruoti, o ne išrinkti. Buvo sutarta, kad reikia suremontuoti ir pradėjo darbą, o medžiagos buvo iš jos miško. Jis dalyvavo kartu pokalbyje ir buvo nutarta, kad reikia pjauti medieną iš miško ir daryti statybines medžiagas. Šiame susitikime dalyvavo liudytojas, G. T. ir šeimininkė. Buvo apskaičiuotas reikalingos statybinės medienos kiekis, t. y. apie 15 m³, kas reiškia, kad reikalinga buvo iškirsti apie 30 m³ medienos. Statybinės medienos buvo 15-16 m³ (skaičiuojant nuo 30 m³ išeigą). Po pokalbio greičiausiai iš karto buvo pradėtas pjauti miškas. Po pokalbio statybinės medžiagos buvo atvežtos greitai, gal po savaitės ar dviejų. Žino, kad išrinko stogą, atvežė medžiagas ir pradėjo daryti stogus. Šeimininkė dar buvo atvažiavusi kelis kartus, tuo metu buvo beveik padarytas pastatas, ji buvo patenkinta. Apklaustas liudytoju J. L. paaiškino, kad jam reikėjo darbo ir R. B. pasiūlė pas jį dirbti pagalbiniu darbuotoju. Jis keitė du stogus (duomenys neskelbtini)kaime. Žinojo iš kalbų, kad statybinės medžiagos yra iš šeimininkės miško. Statybinės medienos buvo apie 15 m³. Matė, kaip šeimininkė buvo atvažiavusi apžiūrėti, kiek buvo nuveikta. Liudytoju apklaustas A. M. paaiškino, kad paprašytas G. T. pervežė medieną iš (duomenys neskelbtini)kaimo iš lentpjūvės į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pervežė 3 kartus statybinę medieną ir 1 kartą stogo dangą. Mediena buvo statybinė, išpjauta, šviežiai pjauta. Iškrauta mediena buvo (duomenys neskelbtini) k., prie senos statybos ūkinių pastatų. Iš kalbos žino, kad mediena buvo G. T. ir skirta tų pastatų atstatymui. Statybinės medienos buvo 15-16 m³. Liudytojų parodymai patvirtina, kad miškas buvo kertamas savininkės žinia ir leidimu, o visa mediena buvo panaudota nuketėjusiajai priklausančių pastatų remontui. Visiškai priešingas liudytojų parodymų vertinimas, kurį atliko teismas, traktuotinas ne kitaip, kaip atliktas šališkai, neobjektyviai.

2.5. Teismas, klaidingai nurodydamas, kad nukentėjusiosios parodymai teisingi ir nuoseklūs, pastarųjų nevertino kitų duomenų kontekste. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nukentėjusioji nurodė, kad G. T. jai pasiūlė suremontuoti pastatus, o tik po to pamatė, kad kertamas jos miškas. Nukentėjusioji apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad suremontuoti pastatus G. T. pasiūlė dar prieš kirtimą, susitarimas dėl remonto buvo iki miško kirtimo. Nukentėjusioji teisme paaiškino, kad nuteistasis medienos iš jos miško nenaudojo statybos darbams, nes suprato, kad nuteistasis medieną statyboms nupirko už jos pinigus. Pati nukentėjusioji ne kartą patvirtino, kad jokių pinigų nuteistajam nedavė, jis dirbo neatlygintinai dėl to, jog buvo pastarajai skolingas 900 eurų. Be to, mediena panaudota statyboms buvo žalia, drėgna ir neseniai nukirsta, ką patvirtino teisme apklausti liudytojai. Iš to akivaizdu, kad nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė melagingus parodymus. Tačiau visiškai nelogiška ir nepagrįsta tai, kas nurodyta teismo apkaltinamajame nuosprendyje, jog galėjo būti susitarta ne tik dėl darbų atlikimo, bet ir dėl medžiagų, kurias neva nuteistasis nupirks už savo lėšas. Nukentėjusioji patvirtino, kad be 900 eurų, G. T. patyrė dar 2200 eurų išlaidas remontui reikalingoms medžiagoms (už statybinių medžiagų pirkimą (išskyrus medieną), jų transportavimą, iškrovimą, darbininkų užmokesčiui). Taigi, vien medžiagos remontui sudaro ženkliai didesnę sumą nei nuteistasis buvo skolingas nukentėjusiajai. Šios aplinkybės patvirtina nuteistojo duotus parodymus apie tai, kad medžiagos pastatų statybai (mediena), turėjo būti naudojama iš A. B. priklausančio miško.

2.6. Teismas nevertino ir tikslo bei motyvų, dėl kurių nuteistoji turėjo pagrindą apkalbėti nuteistąjį, melagingai jį įskųsti padarius nusikaltimą. A. B. siekė išvengti atsakomybės dėl miško kirtimo negavus Valstybinės miškų tarnybos patvirtinimo apie galimybę kirsti mišką ir tokios informacijos nenurodžius G. T.. Tuo metu, kai nukentėjusiajai pradėjo grėsti atsakomybės, ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas nurodydama, kad miškas G. T. buvo kertamas be jos leidimo ir žinios. Tuo tarpu teismo nurodomas argumentas, kad nuteistasis neva remonto darbus pradėjo tik tuomet, kai buvo kreiptasi dėl miško vagystės, tikslu atlyginti žalą, iš esmės prieštarauja visai turimai baudžiamosios bylos medžiagai bei pačios nukentėjusiosios nurodomų įvykių sekai.

2.7. Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas reiškia tinkamą kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų teisinį įvertinimą. Teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, neteisingai aiškino baudžiamojo įstatymo normas, dėl to neteisingai ir nepagrįstai G. T. veiksmuose įžvelgė nusikalstamos veikos požymius, kurie objektyviai neegzistavo. Jis pripažintas kaltu dėl medienos pagrobimo. Teismų praktikoje pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Apkaltinamajame teismo nuosprendyje nurodoma, kad G. T. nurodymu mediena iš miško buvo išvežta, tokiu būdu jis ją pasisavino ir įgijo realią galimybę naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo turto pagrobimo faktą, kadangi nuteistasis medienos nepasisavino ir neįgijo galimybės naudotis bei disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis turto (medienos) neužvaldė, visa iškirsta mediena buvo panaudota nukentėjusiajai priklausančių pastatų remontui. Taigi savininkė A. B. nebuvo atskirta nuo savo nuosavybės (medienos), mediena panaudota ne pagal nuteistojo valią, o pagal jos valią, ji toliau naudojasi mediena, kuri panaudota jos pastatų statybai, ją valdo ir disponuoja.

2.8. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos taikymą baudžiamajame procese. Šiuo atveju nebuvo įrodyti ir objektyviai ištirtais duomenimis pagrįsti nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, nei objektyvieji, nei subjektyvieji požymiai. Bylos duomenimis nepagrįstas turto pagrobimo (pasisavinimo) faktas ar tyčia užvaldyti svetimą turtą. Pagal konstrukciją, vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Šiuo atveju nukentėjusiajai ne tik nebuvo padaryta turtinė žala, bet pastaroji gavo turtinės naudos – suremontuotas jai priklausantis turtas, mediena panaudota kaip statybinė medžiaga, dėl ko ženkliai išaugo jai priklausančių pastatų turtinė vertė. Byloje liudytojų parodymai patvirtina, kad A. B. domėjosi statybų eiga, buvo patenkinta, džiaugėsi rezultatu. Tuo tarpu nuteistasis jokios turtinės naudos negavo, nei teisėtu, nei neteisėtu pagrindu jokio turto neįgijo.

2.9. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, kad vagystė yra tiktai tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Kartu jis supranta, kad savininkui ar kitam jo valdytojui bus padaryta materialinė žala. Šiuo atveju G. T. nenorėjo nei užvaldyti nukentėjusiajai priklausančio turto, nei padaryti nukentėjusiajai materialinę žalą ar su turtu elgtis kaip su nuosavu. Jis dirbo neatlygintinai nukentėjusiosios naudai, apie tai buvo nurodęs kitiems darbininkams, o visą iškirstą medieną panaudojo ūkinių pastatų statybai, kurie nuteistajam nepriklausė ir kuriais jis niekada nesinaudojo.

2.10. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nustatyta, jog nuteistasis buvo skolingas T. K. 150 eurų sumą, o skolą jam atidavė malkomis iš A. B. miško. Taip pat nustatyta, kad iš viso iškirsta 31, 823 m³ medienos. Iš jų 30³ m panaudota pastatų statybai. Taigi tik labai maža dalis malkinės medienos galėjo būti perduota T. K.. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra nedidelės vertės kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707, pakeitus ir nauja redakcija išdėsčius 2008 10 14 nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, 1 MGL sudaro 50 eurų sumą. Vadinasi, T. K. perduotos medienos vertė (o taip pat skola kuri buvo likviduota) neviršija 3 MGL sumos (150 eurų), nuo kurios asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė už vagystės įvykdymą.

2.11. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos civilinis ieškinys yra nepagrįstas, nes leidimas kirsti mišką nebuvo reikalingas. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 2 straipsnyje numatyta, kad pranešimas apie ketinimą kirsti mišką – Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus rekvizitus turintis leidimui kirsti mišką prilyginamas dokumentas, kuriame informuojama apie ketinimą kirsti mišką, privataus miško savininko pateikiamas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui, kuriuo įgyjama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 straipsnyje išvardinti atvejai, kuomet leidimas kirsti mišką nereikalingas, o asmuo turi užpildyti ir pateikti pranešimą. Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką turi pateikti miško savininkas. Laikantis šio straipsnio reikalavimų miško kirtimui leidimas nebuvo reikalingas. R. B. parodymai patvirtina, kad iš anksto su nukentėjusiąją ir nuteistuoju buvo susitarta, kiek medienos reikės pastatų remontui ir kiek medienos reikės kirsti iš miško. Nuteistasis, žinodamas tokią informaciją, nukentėjusiajai detaliai paaiškino, kokia tvarka ir kur reikia kreiptis, kad miško kirtimas būtų teisėtas. G. T. surašė A. B. reikalingos formos pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, informavo nukentėjusiąją, kad ji važiuotų į Valstybinę miškų tarnybą kaip savininkė ir ten pateiktų pranešimą. Grįžusi nukentėjusioji G. T. pasakė, kad kažkas netinka, dėl to nuteistasis pranešimą perrašė iš naujo ir nukentėjusioji antrą kartą vyko į Valstybinės miškų tarnybos teritorinį skyrių. Jie buvo susitarę, kad A. B. paskambins, jei bus kokių nors neatitikimų, tačiau nepaskambino, iš ko nuteistasis suprato, kad galima pradėti miško kirtimo darbus. Nuteistasis negalėjo žinoti, kad pranešimas nėra pateiktas ir pats asmeniškai tokio pranešimo pateikti negalėjo, nes nėra tinkamas subjektas (miško savininkas). Nesant G. T. veiksmuose inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje turi būti paliktas nenagrinėtas.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji bei jos gynėjas prašė skundą atmesti.