Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-02 · Administracinė byla Nr. AS-143-204-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2011-04-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-11-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-03-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
AS-143-204-12
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00394-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
Z. K., J. I.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. AS143-204/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00394-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Z. K. ir J. I. (J. I.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. K. ir J. I. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjų Z. K. ir J. I. (toliau – ir pareiškėjai) skundą, kuriuo jie prašė priteisti iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovai) 896 537 Lt turtinės žalos ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai, vadovaudamiesi Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad reikalavimą atlyginti žalą kildina dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos netinkamo veikimo, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėjai 2012 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2622-553/2010, vykdymą, t. y. sustabdyti antstolės I. B. vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0011/11/08496, iki bus išnagrinėta ši administracinė byla dėl žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodė, kad jie kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų 896 537 Lt turtinės žalos ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas, visiškai patenkinęs Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, 2010 m. birželio 29 d. sprendimu taikė restituciją natūra ir įpareigojo Z. K. grąžinti 527 000 Lt, o J. I. – 314 000 Lt Vilniaus miesto savivaldybei, bendrai – 814 000 Lt. Pažymėjo, kad ši pinigų suma yra sudėtinė jų prašomos priteisti turtinės žalos dalis. Jie gavo antstolės I. B. raginimus įvykdyti teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2622-553/2010, t. y. byloje, iš kurios kildinama šios bylos atsakovų atsakomybė dėl padarytos turtinės žalos, ir turto arešto aktus. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0011/11/08496 atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė siekia išieškoti iš jų pinigines lėšas, priteistas pritaikius restituciją Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu, o jie, savo ruožtu, šioje byloje siekia būtent šią pinigų sumą priteisti iš atsakovo, kaip turtinės žalos atlyginimą, siekiant išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, neapsunkinti galbūt palankaus jiems sprendimo vykdymo, t. y. išvengti beprasmiškų antstolės veiksmų vykdymo procese, nes jų ir atsakovo priešpriešiniai reikalavimai gali būti įskaityti nepadarant realios turtinės žalos nei vienai iš šalių, užtikrinti viešąjį interesą – pasitikėjimą valstybe.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjų prašymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71, 105, 106 str.).

Teismas, vertindamas pateikto prašymo pagrįstumą, pažymėjo, kad, remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Viena iš įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių yra išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (ABTĮ 71 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2006 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS4-366/2006 pažymėjo, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą. Tik esant realiai grėsmei, t. y. konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančius daryti prielaidą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, jos gali būti taikomos. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos, kurioje prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ginčo dalyką bei pagrindą, padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės nepagrindžia prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumo. Prašymo argumentai patvirtina, kad, prašant taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekiama ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo nagrinėjamoje administracinėje byloje, o reikalaujama, kad teismas sustabdytų sprendimo, priimto Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2622-553/2010, vykdymą. Pažymėjo, kad reikalavimų užtikrinimo priemonės taikomos siekiant užtikrinti nagrinėjamos bylos teismo sprendimą. Todėl, atsižvelgęs į prašyme nurodytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Atsižvelgiant į tai, nėra ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo tenkinti prašymo ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kartu pažymėjo, kad dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pareiškėjai turi teisę kreiptis į antstolę I. B. Civilinio proceso kodekso 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį ir patenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjai nurodo, kad jų reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra kildinamas iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2622-553/2010. Reikalaujamos priteisti turtinės žalos dalį sudaro Vilniaus miesto savivaldybės (šioje byloje atsakovas) naudai iš Z. K. priteisti 527 000 Lt, o iš J. I. – 314 000 Lt. Šiuo metu antstolė I. B. veda vykdomąją bylą Nr. 0011/11/08496, kuria vykdo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2622-553/2010, ir išieško Vilniaus miesto savivaldybės naudai iš jų priteistas sumas. Vertinant tarp bylos šalių susiklosčiusią situaciją, nagrinėjamu atveju yra vienintelis būdas nors iš dalies užtikrinti jų reikalavimą – sustabdyti antstolės I. B. vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0011/11/08496, iki bus išnagrinėta ši administracinė byla. Pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų išvengta beprasmiškų antstolės veiksmų vykdymo procese, jų ir atsakovų priešpriešiniai reikalavimai būtų įskaityti nepadarant realios turtinės žalos nei vienai iš šalių, atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nereikėtų skirti lėšų žalos atlyginimui iš savo biudžeto, galbūt palankus jiems sprendimas būtų įvykdytas operatyviai ir ekonomiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo patenkinti pareiškėjų prašymą ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjai inicijuoja ginčą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų ir prašo sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą – Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo (šiuo sprendimu pareiškėjai įpareigoti grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei tam tikras pinigų sumas (T 1, b. l. 61–71)) pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1709 redakcija) numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (T 1, b. l. 1–13, 29–41; T 2, b. l. 56–57).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, t. y. priteisus žalos atlyginimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Patenkinus pareiškėjų reikalavimą, žala būtų atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos siekiant užtikrinti nagrinėjamos bylos teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjai iš esmės siekia užsitikrinti, kad iš jų nebūtų išieškomos tam tikros pinigų sumos kitoje byloje. Tai neatitinka reikalavimo užtikrinimo instituto tikslo.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Z. K. ir J. I. (J. I.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas