Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1092-275/2010

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-12-09
Bylos Nr.: 2A-1092-275/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė (pran.), Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
Ieškovas: L., L. T.
Atsakovas: L. K., V. J.

Kategorijos

42.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-1092-275/2010

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 42.11.1.;

50.5.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 9 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Marijono Greičiaus,sekretoriaujant I.Ulevičiūtei,dalyvaujant ieškovei L. T., jos atstovei adv. J.Žukienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių L. K. ir V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovėms L. K., V. J. dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų nevykdymo bei nutraukimo prieš terminą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė L. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių L. K. ir V. J. 5 441,38 Lt nuostolių (negautų pajamų) už negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.5.1. ir 1.5.2. punktų netinkamą vykdymą, 11 766 Lt netesybų pagal sutarties 5.7. punktą, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2008-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-03-28 ieškovė, kaip nuomotoja, ir atsakovės, kaip nuomininkės, sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Prieš nuomos sutarties pasirašymą atsakovėms ne tik buvo parodytos minėtos negyvenamosios patalpos, jose esantys baldai ir įranga, bei reikiami patalpoms ir įrangai eksploatuoti dokumentai, bet ir atskiros sutarties pagrindu nuo 2008-03-01 atsakovės naudojosi jomis savo veiklai, už ką sumokėjo 4 500 Lt. Dėl šios sumos prieštaravimų nėra. Tai įrodo, kad atsakovės buvo tinkamai supažindintos su nuomojamų patalpų eksploatavimo sąlygomis ir galimybėmis naudotis patalpomis atsakovių vykdomai ūkinei komercinei veiklai. Atsakovės 2008-03-31 pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta patalpų paskirtis bei ūkinės komercinės veiklos sąlygų aprašymas. Ieškovė savo įsipareigojimus pagal 2008-03-28 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įvykdė tinkamai, laiku perdavė atsakovėms negyvenamąsias patalpas su baldais, įranga bei reikiamais patalpoms ir įrangai eksploatuoti dokumentais. 2008-06-13 atsakovės vienašališkai nutraukė 2008-03-28 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ką patvirtina 2008-06-13 pranešimas ir 2008-06-17 priėmimo-perdavimo aktas. Tačiau atsakovės netinkamai vykdė 2008-03-28 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tuo pažeidė CK 6.200 str. numatytus sutarties vykdymo principus, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius – negautas pajamas, o būtent: 1) netinkamai vykdė sutarties punktą 1.5.2., kuriame yra numatytas 5 883 Lt nuompinigių tarifas. Atsakovės liko skolingos už 2008 m. balandžio, gegužės mėnesius po 883 Lt, iš viso 1 766 Lt, nes mokėjo tik po 5 000 Lt. Taip pat atsakovės nesumokėjo už pusę birželio mėnesio, kurį dar naudojosi patalpomis, 2 941,50 Lt, iš viso pagal sutarties 1.5.2. punktą atsakovės liko skolingos 4 707,50 Lt; 2) netinkamai vykdė sutarties punktą 1.5.1, kuriame nurodytą, kad išnuomotų patalpų apmokėjimą sudaro nuompinigiai ir visi su patalpomis susiję mokesčiai: nekilnojamojo turto mokestis, mokesčiai už komunalines paslaugas ir eksploatavimo išlaidas, patalpose esančias ryšio priemones, o būtent už 2008 m. balandžio, gegužės ir pusę birželio mėnesius neapmokėjo nekilnojamojo turto mokesčio, po 293,58 Lt, iš viso 733,88 Lt; 3) netinkamai vykdė sutarties punktą 5.4., vienašališkai nutraukė 2008-03-28 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nesant ieškovės, kaip nuomininkės kaltės, neperspėjusios ieškovės, kaip nustatyta šios sutarties 5.4. punkte prieš du mėnesius, todėl pagal sutarties 5.7. punktą atsakovės privalo sumokėti netesybas – nuompinigių sumą už 2 mėnesius, iš viso 11 766 Lt. Bendra atsakovių padarytų nuostolių suma sudaro 5 441,38 Lt, netesybos pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sudaro 11 766 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-02-11 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovės L. T. naudai solidariai iš atsakovių L. K. ir V. J. 5 441,38 Lt skolą, iš kiekvienos po 5 883 Lt netesybų, solidariai 5 procentus metinių palūkanų nuo 2009-01-30 už 17 207,38 Lt iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvienos po 664,02 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad į bylą atsakovės pateikė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri pasak jų buvo preliminari. Ši sutartis patvirtina, kad atsakovėms buvo žinomos netesybų sąlygos dar iki sutarties pasirašymo ir jos konsultavosi su teisininku dėl sutarties sąlygų, jas turėjo laiko koreguoti ir pagal L. K. paaiškinimus turėjo laiko perskaityti ir suprasti. Taip pat neabejotina, kad abi atsakovės gavo pos sutarties nuorašą ir turėjo realią ir objektyvią galimybę keisti sutarties sąlygas abipusiu susitarimu, tai yra numatyta sutarties 6.2 punkte. Pagal CK 1.90 str. 1 d. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pagal suformuotą praktiką apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Atsižvelgęs į šalių paaiškinimus ir esamus duomenis bei įrodymus byloje, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės pasirašė sutartį dėl suklydimo ar apgaulės įtakoje dėl kitos šalies veiksmų, todėl sutartis negali būti pripažinta negaliojančia CK 1.90 str., 1.91 str. pagrindais. Teismas nurodė, kad šalys turėjo galimybę keisti sutarties sąlygas abiems pusėms priimtinu būdu, bet per visą laikotarpį nuo 2008-03-31 iki 2008 metų birželio mėnesio atsakovės ieškovei nepareiškė jokių pastabų ir pretenzijų dėl sutarties vykdymo ar sąlygų. Teismas atmetė atsakovių argumentus, kad išnuomotos patalpos buvo su tokiais trūkumais, jog negalima buvo vykdyti veiklos. Motyvavo, kad atsižvelgiant į protingumo, teisingumo kriterijus, higienos paso nebuvimas atsakovėms surašant sutartį buvo jų pačių asmeninis trūkumas, kuris akivaizdžiai matėsi iš pridėtų prie priėmimo akto dokumentų, kuriuose atsispindėjo faktų konstatavimas ir leidimai, būtini savo vardu organizuoti komercinę veiklą nuomojamose patalpose (CK 6.206 str.). Atsižvelgęs į šiuos duomenis, įrodymus ir jų analizę, teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės negalėjo vykdyti, nevykdė (pačios nurodė, kad kirpo pažįstamus asmenis, draugus, giminaičius ir matyti, kad teikė soliariumo paslaugas) dėl ieškovės kaltės ir dėl ieškovės sutarties nevykdymo, ko pasekoje pagrįstai buvo nutraukta nuomos sutartis pagal minimo įstatymo (CK 6.206 str.) ir CK 6.477 str. 3 d. pagrindus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė savo ieškinio reikalavimą priteisti iš L. K. ir V. J. solidariai skolą už 2008 m. balandžio, gegužės mėnesius po 883 Lt, iš viso 1 766 Lt (nes mokėjo tik po 5 000 Lt), taip pat atsakovės nesumokėjo už pusę birželio mėnesio, kurį dar naudojosi patalpomis – 2 941,50 Lt, t.y. iš viso pagal sutarties 1.5.2. p. atsakovės liko skolingos 4 707,50 Lt. Ieškovė įrodė, kad atsakovės solidariai liko skolingos už netinkamai vykdytą sutarties punktą 1.5.1, kuriame nurodytą, jog išnuomotų patalpų apmokėjimą sudaro nuompinigiai ir visi su patalpomis susiję mokesčiai: nekilnojamojo turto mokestis, mokesčiai už komunalines paslaugas ir eksploatavimo išlaidas, patalpose esančias ryšio priemones, o būtent: už 2008 m. balandžio, gegužės ir pusę birželio mėnesio neapmokėjo nekilnojamojo turto mokesčio, po 293,58 Lt, iš viso 733,88 Lt. Bendra atsakovių skolos suma yra 5 441,38 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į sutartį, jos surašymą ir tai, kad dėl netesybų vykdymo nebuvo sutarta solidari prievolė, atsakovės vykdė bendrai veiklą, į sąžiningumo ir teisingumo principus ir, kad atsakovės netesybas gali įvykdyti atskirai, be žalos ieškovei, neteikiant jai sutartimi prioritetinės reikšmės atsakovių atžvilgiu (areštuotas turtas abiem atsakovėms pakankama apimtimi), tenkino ieškovės prašymą dėl netesybų priteisimo iš dalies, t.y. priteistina netesybų po 1/2 dalį ir kiekvienos atsakovės (po 5 883 Lt), nes atsakovės netinkamai vykdė sutarties 5.4. p., vienašališkai nutraukė 2008-03-28 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nesant ieškovės, kaip nuomininkės kaltės, neperspėjusios ieškovės, kaip nustatyta šios sutarties 5.4. p. prieš du mėnesius, todėl pagal sutarties 5.7. p. atsakovės privalo sumokėti netesybas – nuompinigių sumą už 2 mėnesius, iš viso 11 766 Lt.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovės L. K. ir V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-02-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad CK 6.38 str. 1 d. nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. CK 6.200 str. 2 d. įpareigoja sutarties šalis bendradarbiauti vykdant sutartį. CK 6.64 str. nustato, jog kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės, ir jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Kaip matyti iš 2008-03-31 priėmimo-perdavimo akto, ieškovė kartu su kita nuomojamose patalpose esančia įranga perdavė atsakovėms ir manikiūro stalą, kas sąlygojo pagrįstą atsakovių tikėjimą, jog nuomojamose patalpose jos savo klientėms galės teikti manikiūro kabineto paslaugas. Ieškovė nieko nepranešė atsakovėms apie tai, kad minėtose patalpose veikti manikiūro kabinetui nebuvo išduotas leidimas, t.y. jog šios patalpos pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus negali būti laikomos tinkamomis teikti šios rūšies grožio paslaugas. Tokiu būdu ieškovė, neatskleisdama šio fakto (ne tik neatskleisdama, tačiau melagingai pasiskelbusi, jog yra gauti leidimai ir nėra kliūčių minėtoms paslaugoms teikti) tyčia suklaidino atsakoves, nes išnuomojo joms patalpas, kuriose negalima teikti manikiūro kabineto paslaugų. Atsakovės, kaip patalpų nuomininkės, dėl ieškovės kaltės taip negalėjo pradėti vykdyti šiose išsinuomotose patalpose grožio salono veiklos, kadangi ieškovė nesikreipė į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą dėl R. P. individualiai įmonei „Nicole“ išduoto leidimo-higienos paso grožio paslaugų teikimo veiklai minėtose patalpose panaikinimo, o kol šis leidimas nebuvo panaikintas, atsakovės, kaip minėtų patalpų nuomininkės, negalėjo pradėti nuomojamose patalpose vykdyti jokios grožio salono veiklos. Tokiu būdu ieškovė, perduodama atsakovėms nuomojamas patalpas neįvykdė savo pagrindinės prievolės, nurodytos sudarytoje nuomos sutartyje, t.y. perdavė atsakovėms šios sutarties tikslui negalimas naudoti patalpas. Taigi ieškovė, pasirašydama nuomos sutartį, neužtikrino, kad atsakovėms perduodamos laikinai naudotis ir valdyti patalpos atitiktų nuomos sutartimi sulygtas sąlygas dėl išnuomojamų patalpų paskirties, dėl ko atsakovės realiai neteko galimybės minėtose patalpose vykdyti grožio salono veiklos. Apeliantės atkreipia dėmesį, jog tik civilinės bylos pagal ieškovės pareikštą ieškinį dėl nuostolių, ieškovės neva patirtų dėl nuomos sutarties nutraukimo, nagrinėjimo metu iš ieškovės teismui pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2008-05-20 sprendimo dėl leidimo-higienos paso panaikinimo, atsakovės sužinojo, kad ieškovės dukters įmonei „Nicole“ išduotas higienos pasas ūkinei komercinei veiklai minėtose patalpose vykdyti buvo panaikintas tik 2008-05-20, t.y. praėjus beveik dviems mėnesiams po nuomos sutarties sudarymo. Minėta aplinkybė tik dar kartą patvirtina faktą, kad ieškovė netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus bei, pasirašydama patalpų nuomos sutartį, perdavė atsakovėms šios sutarties sąlygų neatitinkančias patalpas, kuriose atsakovės negalėjo pradėti vykdyti grožio salono paslaugų teikimo veiklos. Vilniaus rajono apylinkės teismo padaryta išvada, jog neva išsinuomotose patalpose atsakovės užsiėmė planuota grožio salono paslaugų teikimo veikla, kadangi sunaudojo daug elektros energijos bei buvo pateiktos soliariumo abonemento kopijos su įrašais „administratorė L.“ bei „administratorė V.“, yra klaidinga. Teismas neatkreipė dėmesio į atsakovių paaiškinimus, jog pasinaudoti soliariumu ateidavo ieškovės klientai, atsakovės už tai pajamų negaudavo, o patalpose būdavo ir netgi pradėjo reklamuoti savo paslaugas iš anksto, kadangi tikėjosi, jog ieškovės duktė panaikins savo IĮ „Nicole“ išduotą leidimą-higienos pasą ir atsakovės galės užsiimti planuota veikla. Atsižvelgiant į tai, pasakytina, kad tokiais savo veiksmais ieškovė pažeidė savo, kaip sąžiningo ir rūpestingo patalpų nuomotojo, pareigas užtikrinti, kad nuomininkas galėtų tinkamai naudotis išsinuomotomis patalpomis visą nuomos sutarties galiojimo terminą, o tokio užtikrinimo privalomumą nustato imperatyvios CK normos. Remiantis CK 6.206 str., viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo. Taigi nesudariusi sąlygų naudotis patalpomis pagal paskirtį ieškovė negali reikalauti, kad atsakovės vykdytų sutartį neatsižvelgdamos į tai, kad sutartis tapo joms nuostolinga dėl pačios ieškovės veiksmų. Ieškovė nuo pat nuomos sutarties sudarymo momento buvo nesąžininga, kadangi jau skelbimuose apie nuomojamas patalpas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją - tiek dėl visų reikiamų leidimų, tiek dėl sutarties kainos. Ieškovė pasinaudojo atsakovėmis kaip patirties neturinčiomis, pirmą kartą pradedančiomis savo verslą, tam, kad kuo greičiau išnuomotų savo patalpas už gana aukštą kainą. Prieš pat pasirašant nuomos sutartį pakeitė jos sąlygas dėl nuomos mokesčio bei nekilnojamojo turto mokesčio, sutarties perskaityti prieš ją pasirašant neleido, ragindama pasirašyti kuo greičiau, kadangi neva buvo daugiau norinčiųjų patalpas išsinuomoti. Ieškovė žinojo, kokiam tikslui atsakovės siekė išsinuomoti patalpas, suvokė, kad numatoma veikla užsiimti negalės, nes tuo pačiu metu leidimas-higienos pasas buvo išduotas jos dukrai priklausančiai individualiai įmonei, tačiau net neketino atsakovių apie tai įspėti arba imtis kokių nors veiksmų, kad realiai jos galėtų pradėti naudotis išsinuomotomis patalpomis. Dėl netinkamo ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir su tuo susijusio priverstinio patalpų nuomos sutarties nutraukimo atsakovės patyrė didelius nuostolius - iš viso 12 950 Lt. Ieškovė realių nuostolių nepatyrė, kadangi atsakovės sumokėjo 10 000 Lt nuomos mokesčio bei visiškai apmokėjo komunalinius mokesčius, nuo 2008 m. birželio pradžios patalpomis nesinaudojo (nors patalpų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė 2008-06-17), o ieškovė iš karto po nuomos sutarties nutraukimo pati tęsė grožio salono paslaugų teikimo veiklą. Dėl to Vilniaus rajono apylinkės teismo ieškovei priteista suma vertintina kaip nepagrįstas ieškovės praturtėjimas.

Atsiliepimas

Ieškovė L. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti teisėtą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-02-11 sprendimą, atsakovių L. K. ir V. J. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovės savo apeliacinio skundo nepagrindę jokiomis naujomis aplinkybėmis ir nepateikė jokių naujų motyvų ir įrodymų, remiantis kuriais galėtų būti panaikintas teisėtas ir pagrįstas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-02-11 sprendimas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo, pasisakė ir įvertino visas bylos aplinkybes, tame tarpe ir atsakovių apeliaciniame skunde nurodytą motyvą, kad atsakovės neva dėl ieškovės kaltės negalėjo vykdyti prisiimtos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi prievolės, bei priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą spendimą, atitinkantį protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoj a:

Skundas dalinai tenkintinas.

Nustatyta, kad pagal šalių sudarytos nuomos sutarties 1.2 punktą, ieškovė, kaip nuomotoja, perdavė atsakovėms kaip negyvenamų patalpų nuomininkėms patalpas su baldais ir įranga, nurodyta priėmimo-perdavimo akte (b.l. 8-10, t. I). Ieškininius reikalavimus ieškovei grindžiant tuo, kad atsakovėms buvo perduotos patalpos su baldais, įranga bei reikiamais patalpoms ir įrangai eksploatuoti dokumentais, o atsakovėms atsiliepime į ieškinį nurodžius, kad po sutarties pasirašymo paaiškėjo, jog nėra leidimo manikiūro paslaugoms teikti, higienos pasas vykdyti ūkinę- komercinę veiklą buvo išduotas kitos įmonės - „Nicole“ vardu ir leidimas nepanaikintas, teismas turėjo padaryti išvadą, ar šios aplinkybės galėjo būti priežastimi nutraukti nuomos sutartį, ar atsakovės nutraukė nuomos sutartį prieš terminą dėl kitų priežasčių. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovės negalėjo vykdyti grožio salono paslaugų veiklos ar jos nevykdė, yra pagrįsta. Atsakovės, pradėjusios nuomoti patalpas ir vykdyti veiklą nuo 2008-03-31, kai joms buvo perduotos patalpos ir įranga, turėjo galimybę veiklos pradžioje įsitikinti, kad ieškovė joms neperdavė reikiamų leidimų ir, vykdydamos sutarties 5.4 punktą, galėjo raštu informuoti ieškovę, kad nutrauks sutartį prieš terminą, jei ieškovė nepateiks joms leidimų, dėl kurių perdavimo, atsakovių nuomone, buvo susitarta sudarant sutartį. Kadangi sutartį atsakovės nutraukė 2008-06-13, t.y. praėjus daugiau, nei 2 mėnesiams nuo nuomos sutarties vykdymo pradžios, taigi, jos turėjo galimybę nutraukti sutartį įspėjusios nuomotoją prieš du mėnesius, nurodydamos sutarties nutraukimo priežastis, nepažeisdamos sutarties nutraukimo sąlygų. Tai, kad atsakovės pirmą kartą pradėjo ūkinę-komercinę veiklą, tikėtina, kad jos galėjo nežinoti dėl nepakankamo rūpestingumo kokie dokumentai yra reikalingi norint užsiimti grožio salono veikla, tačiau pradėjusios šią veiklą, galėjo išsiaiškinti valstybinėse sveikatos priežiūros institucijose kokie dokumentai reikalingi šiai veiklai ir turėti įrodymus, jog reikalavo iš patalpų savininkės higienos paso, išduoto R. P. individualiai įmonei, panaikinimo, tačiau ieškovė dėl neveikimo trukdė atsakovėms užsiimti ūkine-komercine veikla. Atsakovės nurodė, jog ieškovės dukters įmonei išduotas higienos pasas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2008-05-20 sprendimu buvo panaikintas, todėl sutarties nutraukimo dienai nebebuvo šios kliūties atsakovėms gauti higienos pasą ir vykdyti veiklą.

Atsakovių pareiga buvo byloje įrodyti, kad leidimo teikti manikiūro paslaugas nebuvimas buvo sutarties nutraukimo priežastimi. Kadangi iš sudarytos sutarties ir priėmimo-perdavimo akto atsakovės pagrįstai galėjo tikėtis, jos patalpose bus galimybė teikti manikiūro paslaugas, jos turėjo galimybę dėl nebuvimo sąlygų teikti šios paslaugos nutraukti sudarytą sutartį, tačiau jos nutraukimui galėjo vykdyti sutarties 5.4 p. reikalavimus įspėti kitą sutarties šalį prieš du mėnesius apie sutarties nutraukimą. Atsakovėms savo atsikirtimus į ieškinį grindžiant tuo, kad jos dėl suklydimo pasirašė nuomos sutartį, kad buvo ieškovės suklaidintos, išvados dėl šių aplinkybių byloje galėtų būti padarytos tuo atveju, jei atsakovės reikalautų ieškiniui reikalautų ieškininiu pareikšimu nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Nesant tokio reikalavimo, teismas neturėjo apgirdo daryti išvadų dėl nuomos sutarties teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta iš dalies pagrįstais atsakovių argumentus, jog ieškovė dėl sutarties nutraukimo prieš terminą nuostolių nepatyrė. Sutarties 5.5 punkte numatyta, kad nuomininkas, pažeidęs sutarties sąlygas, pažymėtas punkte 5.1 , privalo padengti kitos šalies visus tiesioginius nuostolius už 2 mėnesius. Ieškovė pareiškime teismui nurodė, kad jos nuostolius sudaro 11766 Lt, t.y. bendra nuompinigių suma už 2 mėnesius. Atsakovėms atsiliepime į ieškinį nurodžius, kad joms nutraukus nuomos sutartį, ieškovė pati tęsė grožio salono paslaugų veiklą, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad šios veiklos ji negalėjo tęsti 2 mėnesius po sutarties nutraukimo, kad jos gaunamos pajamos buvo mažesnės, nei ji būtų gavusi iš atsakovių kaip nuomos mokestį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš kiekvienos iš atsakovių po 5883 Lt netesybų, ieškovei neįrodžius, jog tokio dydžio nuostoliai jai buvo padaryti, atsakovėms prieš terminą nutraukus sutartį, nepateikus įrodymų, nuo kurios datos ji pradėjo užsiimti grožio salono veikla ir kokias gavo pajamas. Tikėtina, kad nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą galėjo padaryti tam tikrus nuostolius ieškovei, nes grožio salono veikla negalėjo duoti tokį patį pelną iš karto, po sutarties nutraukimo, kokį būtų gavusi ieškovė už patalpų nuomą. Teismas daro išvadą, kad 500 Lt dydžio netesybų priteisimas iš kiekvienos iš atsakovių yra pakankamo dydžio, o sumažinus priteistas netesybas, atitinkamai mažintinos ir bylinėjimosi išlaidos, priteistos iš kiekvienos iš atsakovių ieškovės naudai.

Kadangi dalyje patenkintas apeliacinis skundas, pašto išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teismo, turi atlyginti valstybei ieškovė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti.

Priteistas iš atsakovių L. K. ir V. J. netesybų sumas sumažinti iki 500 Lt.

Priteistą iš atsakovių L. K. ir V. J. bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. T. sumą sumažinti iki 396,62 Lt.

Priteisti iš ieškovės L. T. 8,40 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei, įpareigojant ieškovę sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėMarijonas Greičius