Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1215-638/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-09-05
Bylos Nr.: 2A-1215-638/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10159-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vyčio komisarai“
Ieškovas: V. P., T. L.

Civilinė byla Nr. 2A-1215-638/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10159-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1.;

Kaunoapygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), V. L., Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vyčio komisarai“ ir ieškovų V. P. ir T. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. ir T. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vyčio komisarai“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – akcinė bendrovė „Gjensidige“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. P. ir T. L. ieškinyje prašė pripažinti 2016 m. liepos 1 d. Saugos paslaugų sutarties (toliau - sutartis) 3.2.9 punktą negaliojančiu, pripažinti sutarties 7.1 punktą apimtyje, ribojančioje atsakovo atsakomybę civilinės atsakomybės draudimo sutarties ribose, negaliojančiu ir taikyti visiškos žalos atlyginimo principą, priteisti iš atsakovės ieškovui T. L. 1 706,18 Eur turtinės žalos atlyginimą, priteisti ieškovei V. P. 28 509,82 Eur turtinės žalos atlyginimą, priteisti ieškovams V. P. ir T. L. iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovai ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovas T. L. ir atsakovė UAB „Vyčio komisarai“ 2016 m. liepos 1 d. sudarė Saugos paslaugų sutartį Nr. VRG-TOM-F. K. numatyta sutarties 3.1.1 punkte, atsakovė sutartimi nustatyta tvarka įsipareigojo stebėti saugomo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), signalizacijos ir/ar vaizdo sistemos signalus (pranešimus) atsakovo centriniame stebėjimo pulte ir sutartyje nustatytomis sąlygomis reaguoti į/iš objekto gautus signalizacijos sistemos suveikimo signalus. Dėl to turėjo būti užtikrinta saugomo objekto apsauga. Ieškovas 2017 m. spalio 5 d. apie 22 val. buvo informuotas atsakovės darbuotojų, kad įvyko signalizacijos suveikimas objekte, tėvų miegamojo zonoje, tačiau po kurio laiko signalizacija pati prisidavė. Ieškovą atsakovės darbuotojai informavo, jog į saugomą objektą atvykęs atsakovo ekipažas apžiūrėjo objektą ir jokių pažeidimų nepastebėjo. Pasijungus prie vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų aplink namą, per stoglangius jis pamatė, jog miegamojo zonoje dega šviesos. Ieškovas paskambino ir informavo atsakovės atstovus, jog yra išvykę, namuose dega šviesa ir akivaizdu, kad kažkas yra viduje. Kaip numatyta sutarties 3.2.11 punkte, klientas per 30 kalendorinių dienų nuo įvykio dienos turi teisę pateikti pretenziją dėl patirtų nuostolių. Ieškovai 2017 m. spalio 31 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl ieškovams padarytos turtinės žalos. Draudimo įmonei suadministravus draudiminį įvykį ir paaiškėjus neatlygintinos turtinės žalos dydžiui, 2017 m. gruodžio 15 d. ieškovai pateikė atsakovei prašymą, kuriuo paprašė atlyginti 30 216 Eur dydžio turtinę žalą. Įsilaužimo, įvykusio 2017 m. spalio 5 d., metu pavogtų daiktų vertė sudarė 43 222 Eur, 43 179 Eur detalizuoti 2017 m. spalio 5 d. įvykusio įsilaužimo į gyvenamąjį namą pavogtų daiktų sąraše ir 43 Eur sudaro pavogto paso gaminimo išlaidos. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovei V. P. buvo sugrąžinti 2 750 Eur, kurie buvo rasti policijos pareigūnų. Dėl to bendra patirta turtinė žala yra 40 472 Eur, iš kurių draudimo bendrovė UAB „Gjensidige“ kompensavo tik 10 256 Eur, kadangi pagal draudimo sąlygas vertybėms buvo taikomas 25 procentų išmokos limitas nuo draudimo sumos (7 025 Eur). Taigi, šiai dienai ieškovo T. L. nekompensuotos turtinės žalos dydis yra 1 706,18 Eur, ieškovės V. P. nekompensuotos turtinės žalos dydis yra 28 509,82 Eur.

3. Ieškinyje taip pat nurodė, kad sutarties 3.2.9 punkte yra įtvirtintas kliento įpareigojimas pinigus brangenybes (brangakmeniai, taurieji metalai, gaminiai iš jų ar jų laužas ir pan.), kurių vertė viršija 3000 Eur sumą, saugoti Europinį sertifikatą turinčiame seife (t. y. iš esmės metalinėje rakinamoje dėžėje, kuri turi sudėtingą rakinimo mechanizmą ar kodinį užraktą, yra atspari mechaniniam, ugnies poveikiui, pritvirtinta prie grindų ar sienos, kurios durelės nupjovus skląsčius neišsiima, ir kuri iš esmės atitinka seifų standartus tokio pobūdžio turtui saugoti), o iki 3000 Eur vertės - bet kuriame kitame seife. Tarp ieškovo T. L. ir atsakovės UAB „Vyčio komisarai“ sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo paslaugų sutartis ir jai taikytinos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis). Tokios nuostatos (sutarties 3.2.9 punktas) įtvirtinimas sutartyje niekaip negali būti pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės atlyginti dėl jos kaltais veiksmais padarytą turtinę žalą. Nuostata, apribojanti atsakovės atsakomybę (sutarties 7.1 punktas), turi būti pripažinta negaliojančia (6.228⁴ straipsnio 1 dalis). Sutartis, dėl kurios tinkamo vykdymo kyla ginčas, yra vartojimo paslaugų sutartis, nes sudaryta dėl paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo, ieškovas T. L., su paslaugų tiekėja, atsakove, sudarė asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Sutarties 7.1 punktas (kliento patirtą tiesioginę turtinę žalą (nuostolius), taip pat žalą fiziniam asmeniui, kilusią dėl atsakovės kaltės, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp žalos ir sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, atsakovė atlygina bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sąlygomis) apriboja atsakovės atsakomybę ir dėl to, kaip nurodyta CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 1 punkte, taip pat yra nesąžiningas. CK 6.254 str. nustato, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tačiau jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Vyčio komisarai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Tarp ieškovo T. L. ir atsakovės UAB „Vyčio komisarai“ 2016 m. liepos 1 d. buvo sudaryta Saugos paslaugų sutartis Nr. VRG-TOM-F. Š. sudarė objekto apsaugos sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Vyčio komisarai“ įsipareigojo stebėti patalpų apsaugos būklę ir, gavus apsaugos sistemos suveikimo signalą, reaguoti į grėsmę keliančius įvykius. Pagal sutartį patalpos buvo perduotos techninei apsaugai. Atsakovė teikė ieškovui apmokamą - apsaugos - paslaugą ir šalių santykiai turi būti kvalifikuoti pagal CK 6.716-6.724 straipsnius t. y. pagal paslaugų teisinius santykius. Atsakovė 2018 m. sausio 1 d. atsakyme nurodė, jog yra pasiruošusi vykdyti 2016 m. liepos 1 d. Saugos paslaugų sutarties Nr. VRG-TOM-160701F pagrindu galinčius kilti įsipareigojimus dėl ieškovų patirtos žalos atlyginimo (Sutarties 7.1. p.). Taip pat pateiktame atsakyme ieškovas buvo informuotas, jog atsakovės vykdoma veikla yra apdrausta bendrosios civilinės atsakomybės draudimu (draudiminio liudijimas: GJE1.T Nr.2339697, galiojo draudiminio įvykio metu) ir jog atsakovė yra tinkamai informavusi draudiką apie 2017 m. spalio mėn. 5 d. įvykį. Tame pačiame atsakyme atsakovė paprašė ieškovų pateikti materialinių vertybių (juvelyrinių dirbinių, laikrodžių), išvardintų sąraše „2017 m. spalio 5 d. įvykusio įsilaužimo į gyvenamąjį namą, pavogtų daiktų sąrašą“, įsigijimo dokumentus, nes minėti dokumentai reikalingi sprendžiant klausimą dėl patirtos žalos dydžio ir pateiktame sąraše nurodomų materialinių vertybių priklausomumo nustatymo. Taip pat buvo prašoma pateikti įrodymus, patvirtinančius sutarties 3.2.9 punkto tinkamą vykdymą (duomenys, patvirtinantys, kad (duomenys neskelbtini), buvo įrengti sutarties 3.2.9 p. aptarti seifai, duomenys, patvirtinantys dingusių materialinių vertybių saugojimo vietą). Atsakovė ieškovus informavo, kad neturint įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, nevykdant sutartinių įsipareigojimų nei atsakovė, nei draudimo bendrovė „Gjensidige“ neturi teisinio pagrindo įvertinti žalos dydžio bei atlyginti ieškovų patirtą žalą. Atsakovė turi turėti realų pagrindą žalos atlyginimui, todėl nesant įrodymų, pagrindžiančių pavogtų daiktų įsigijimą, atsakovė negali žinoti, ar ieškovai nurodytus daiktus turėjo ir kokios daiktų vertės. Ieškovai nepateikė atsakovei jos prašytų įrodymų, patvirtinančių sutarties 3.2.9 punkto tinkamą vykdymą. Ieškovas turėjo galimybę iš anksto susipažinti su sutartimi ir bendrosiomis jos sąlygomis, prašyti koreguoti sutartį, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, jog jis su sutarties sąlygomis sutiko. CK 6.156 straipsnio l dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

5. Trečiasis asmuo AB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas T. L. ir atsakovas UAB „Vyčio komisarai“ 2016 m. liepos 1 d. sudarė Saugos paslaugų sutartį Nr. VRG-TOM-160701F , pagal kurią atsakovas įsipareigojo stebėti saugomo objekto, esančio(duomenys neskelbtini), signalizacijos ir/ar vaizdo sistemos signalus atsakovo centriniame stebėjimo pulte ir Saugos sutartyje numatytomis sąlygomis reaguoti į gautus signalizacijos sistemos suveikimo signalus. Į saugomą objektą 2017 m. spalio 5 d. įsilaužė nenustatyti asmenys, kurie pagrobė įvairaus turto. T. L. ir ADB „Gjensidige“ 2017 m. liepos 19 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimas(duomenys neskelbtini)), kuria apdraustas nekilnojamas ir kilnojamas turtas pastate, esančiame(duomenys neskelbtini). I. T. L. 2017 m. spalio 6 d. telefonu pranešė draudikui apie įvykį, dėl ko buvo pradėtos žalos sureguliavimo procedūros (žalos byla CLT1578700). Pagal Gyventojų turto draudimo sutartį įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir išmokėta 10 256 Eur dydžio draudimo išmoka. Saugos sutartį su UAB „Vyčio komisarai“ sudarė tik ieškovas T. L., vadinasi tik T. L. gali kelti reikalavimus atlyginti jam padarytą žalą dėl netinkamo sutarties vykdymo. Kadangi UAB „Vyčio komisarai“ nesudarė su V. P. saugos sutarties, sutartimi neįsipareigojo V. P. saugoti jos turtą, tad jokių neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu ir žalos nepadarė. Ieškinys dalyje dėl V. P. reikalavimo 28 509,82 Eur yra visiškai nepagrįstas. Saugos sutartimi ieškovas T. L. įsipareigojo pinigus ir vertybes, kurių vertė viršija 3000 Eur sumą, saugoti europinį sertifikatą turinčiame seife, o iki 3000 Eur vertės - bet kuriame kitame seife (saugos sutarties 3.2.9 punktas). Saugos sutarties 7.4.10 punkte aiškiai nurodyta, kad saugos tarnyba neatsako už patirtą žalą (nuostolius), jei šie atsirado ir/ar padidėjo dėl to, kad klientas nevykdė sutarties 3.2.9 punkto reikalavimų. Ieškovai neginčija aplinkybės, kad nesaugojo savo turto taip, kaip numatyta saugos sutartyje, kas tiesiogiai ir lėmė žalos jiems padarymą.

6. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios nebuvo individualiai aptartos. Nurodytas CK straipsnis negali būti taikomas ginčo situacijai, kadangi saugos sutarties 3.2.9 punkte numatyta pareiga konkrečiu būdu saugoti pinigus ir vertybes niekaip neriboja atsakovo civilinės atsakomybės. CK 6.206 straipsnyje nurodoma, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Ieškovas buvo tinkamai susipažinęs su Saugos sutarties sąlygomis, tačiau jas pažeidė. Ieškovas nesaugojo pinigų ir vertybių seife prisiimdamas riziką, jog plėšimo atveju šie nuostoliai bus nekompensuoti. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie daiktų įsigijimą ir turėjimą savo žinioje. Vien tik vertybių sąrašo pateikimas policijai nėra pakankamas įrodymas nuostoliui pagrįsti. Ieškovai nepateikė byloje rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jų žalos dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui T. L. iš atsakovės UAB „Vyčio komisarai“ 1500 Eur turtinę žalą. Teismas priteisė ieškovei V. P. iš atsakovės UAB „Vyčio komisarai“ 1500 Eur turtinę žalą. Teismas priteisė atsakovei UAB „Vyčio komisarai“ iš ieškovų V. P. ir T. L. bylinėjimosi išlaidas – iš kiekvieno po 344,25 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas priteisė iš ieškovų V. P. ir T. L. bylinėjimosi išlaidas – iš kiekvieno po 10,04 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Vyčio komisarai“ žyminį mokestį – 90 Eur valstybei.

8. Teismas nurodė, kad kaltos abi šalys, nes atsakovo darbuotojai savo pareigas atliko netinkamai, pažeidė saugos sutarties specialioje dalyje numatytą atvykimo laiką. Suveikus signalizacijai ir atvykus į įvykio vietą nebuvo imtasi reikiamų saugumo priemonių t. y. nebuvo tinkamai apžiūrėtas pastatas, nebuvo tinkamai įsitikinta dėl suveikusios signalizacijos tolimesnio tinkamo veikimo. Nagrinėjant bylą buvo pateikta ieškovų signalizacijos suveikimo laiką fiksavusi pažyma, iš kurios buvo nustatyta, kad 2017 m. spalio 5 d. 21:18:28 val. suveikus tėvų kambario durų davikliui nebuvo gautas signalizacijos atsistatymo pranešimas. Iš byloje pateiktos signalizacijos suveikimo pažymos matyti, kad signalizacija suveikė 21:18: 33 ir tėvų kambaryje PIR, o vėliau šis daviklis 21:22:29 atsistatė. Būtent šis viduje įrengtas PIR (perimetro) daviklio atsistatymas, pagal atsakovo atstovą, ir galėjo suklaidinti atsakovų darbuotojus. Ieškovai savo paaiškinimuose nurodė, kad jie visą laiką iki atvykstant policijos pareigūnams atsakovus informavo, kad jų namuose nėra, kad dega šviesa namo drabužinėje ir prašė imtis visų saugumo priemonių, tačiau to atsakovas neatliko. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo darbuotojai savo darbą atliko nerūpestingai ir, teismo nuomone, yra visos sąlygos atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Teismas pažymėjo, kad tuo tarpu ieškovų kaltė yra ta, kad jie netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. patalpoje, kurioje laikė savo materialines vertybes, nebuvo įsirengę europinį sertifikatą atitinkančio seifo brangenybėms, kurių vertė viršija 3000 Eur, laikyti, ir neturėjo kitokio seifo mažesnės negu 3000 vertės turtui laikyti. Ieškovai, nesutikdami su būtent šia sutarties 3.2.9. sąlyga, prašė ją pripažinti negaliojančia. Teismas iš dalies sutiko su ieškovų pozicija, jog sutartis tarp ieškovo T. L. ir atsakovo UAB „Vyčio komisarai“ kvalifikuotina kaip vartojimo paslaugų sutartis ir jai taikytinos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis, nes ieškovas veikė kaip vartotojas, o atsakovė kaip verslininkė, tačiau, teismo nuomone, tai visgi yra specifinė paslaugų teikimo sutartis, kurioje šalys aptarė individualias sutarties sąlygas. Teismas vertino, kad nėra pagrindo išvadai, jog sudarytos sąlygos buvo nesąžiningos. Teismas nurodė, kad ieškovas koregavo sutarties specialioje dalyje numatytą atvykimo laiką suveikus signalizacijai. Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovas pats patvirtino, kad sudarant sutartį name niekas negyveno, todėl jam buvo aktuali fizinė namo apsauga saugant name esančias statybines medžiagas, ir tuo metu nebuvo kreipiamas dėmesys į materialinių vertybių apsaugos ypatumus saugomame objekte. Ieškovai taip pat prašė pripažinti negaliojančiu sutarties 7.1 punktą kaip ribojantį atsakovo civilinę atsakomybę, tačiau teismas ir su šiuo reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai. Teismas, įvertinęs sutarties 3.2.9. sąlygą, padarė išvadą, kad ji yra aiški ir suprantama, o ieškovas, sudarydamas sutartį, buvo su ja supažindintas, nes ir specialiosios sutarties dalies nuostatose buvo nustatytas limitas atlyginant pavogtas materialines vertybes, taigi, teismo vertinimu, sąlyga atitinka skaidrumo principą. Teismas sprendė, kad sudarytos saugos sutarties 3.2.9. ir 7.1 sąlygos negali būti laikomos nesąžiningomis.

9. Teismas nurodė, kad ieškovai, įrodinėdami jiems padarytos žalos dydį, pateikė 2017 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu sudarytą pavogtų daiktų sąrašą, o tai pat fotonuotraukas, kuriose ieškovė yra užfiksuota su pavogtais daiktais. Teismas pažymėjo, kad iš teismui pateiktų foto nuotraukų teismas neturi galimybės identifikuoti ieškovės nuotraukose užfiksuotų nešiojamų juvelyrinių dirbinių su pavogtų daiktų sąrašu, o tai pat nustatyti, kad tai yra, pvz. deimantai, rubinai, auksas, sidabras, ir juos įvertinti pinigine išraiška. Jokių kitų įrodymų žalos dydžiui nustatyti ieškovai nurodė negalintys pateikti. Teismas, spręsdamas žalos dydį, atsižvelgė į šalių pasirašytos sutarties specialioje dalyje, 4-4.1. punktuose aptartą sąlygą, kurioje nurodyti ir aptarti civilinės sutartinės atsakomybės ribojimo dydžiai. Šalys sutarė, kad dėl atsakovo kaltės patirtus nuostolius dėl pinigų, brangenybių (brangakmenių ir tauriųjų metalų, gaminių iš jų, taip pat jų laužo bei atliekų) bei kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų pagrobimo, sunaikinimo ar sugadinimo, atsakovas privalo atlyginti klientui neviršydamas 3000 Eur sumos. Teismo nuomone, būtent šia sutarties sąlyga šalys nustatė atsakomybės ribas, ir tai yra protinga, pagrįsta suma. Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, jog atsakovai privalo pilnai atlyginti patirtus jų nuostolius, net ir jiems nepateikiant jokių pavogtų vertybių dydį pagrindžiančių įrodymų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. I. V. P. ir T. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės 2019 m. kovo 20 d. teismo sprendimą ir tenkinti T. L. ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. priteisti jam iš atsakovo 1706,18 Eur, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą ir priteisti V. P. iš atsakovo 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, priteisiant tik pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, išspręsti procesinių palūkanų klausimą ir priteisti ieškovams iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas, taikydamas sutarties specialiosios dalies 4.1 punktą ir netaikydamas sutarties specialiosios dalies 4.2 punkto, neįvertino, kad 2017 m. spalio 5 d. įvykusio įsilaužimo į gyvenamąjį namą pavogtų daiktų sąrašą sudaro ne tik pinigai ir brangenybės, bet pagal sutartyje įtvirtintą klasifikaciją ir kiti daiktai. Pažymėtina, kad įsilaužimo į apeliantų gyvenamąjį namą metu buvo pagrobti pinigai, papuošalai, kurie atitinka brangenybių pagal sutarties 4.1 punktą apibūdinimą ir jiems taikomas 4.1 punkte nustatytas sumos ribojimas, taip pat bižuteriniai papuošalai bei laikrodžiai, kurie pagal apibūdinimą nepatenka į 4.1 punkte išvardintus daiktus ir dėl to, kaip nustatyta 4.2 punkte, jiems turi būti taikomas kitas, o būtent 10 000 Eur limitas.

10.2. Apeliantai buvo sudarę Gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo kompensuota dalis patirtos žalos. Pagal minėtą sutartį vertybėms buvo taikomas 25 proc. draudimo sumos išmokos limitas nuo 28 100 Eur. Dėl tos priežasties buvo kompensuota tik 7 025 Eur iš 37 411 Eur patirtos turtinės žalos dėl vertybių. Pagal Gyventojų turto draudimo sutartį vertybės suprantamos kaip pinigai, papuošalai (taurieji metalai, brangakmeniai), laikrodžiai (vertė didesnė kaip 1 000 Eur), pasas. Kitas turtas, o būtent bižuterija, laikrodžiai iki 1 000 Eur, buvo kompensuoti visiškai.

10.3. Sąraše yra keli daiktai, kurie pagal Gyventojų turto draudimo sutarties klasifikavimą patenka į vertybių kategoriją, tačiau nepatenka į Sutarties 4.1 punkto klasifikaciją (pinigai, brangenybės). Tokie daiktai yra ieškovui T. L. priklausantis Stuhrling nerūdijančio plieno korpuso laikrodis su juoda odine apyranke, kurio vertė 1 050 Eur (sąrašo 82 eilutė) ir L. E. nerūdijančio plieno korpuso laikrodis su juoda odine apyranke, kurio vertė 1 100 Eur (sąrašo 86 eilutė). Daiktų bendra vertė 2 150 Eur. Dėl taikyto 25 proc. draudimo sumos išmokos limito nebuvo kompensuota 1 706,18 Eur. Kadangi šie daiktai patenka į sutarties 4.2 punkto klasifikaciją, jų kompensavimui turi būti taikomas sutarties 4.2 punkte įtvirtintas 10 000 Eur limitas. Dėl to V. P. priteistinas 3 000 Eur turtinės žalos kompensavimas už pinigus ir brangenybes.

10.4. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau teismas šio klausimo neišsprendė.

10.5. Ieškovai nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nes toks išlaidų paskirstymas akivaizdžiai nėra proporcingas ir prieštarauja CPK 93 straipsnio 2 daliai. Be to, pažymėtina, jog advokato pagalbos išlaidų priteisimas iš ieškovės V. P. yra nepagrįstas. Atsakovė byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji patyrė realias bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovės V. P. reiškiamų reikalavimų (byloje pateiktoje ataskaitoje nurodytos tik išlaidos, susijusios su ieškovo T. L. reikalavimais).

11. Atsakovė UAB „Vyčio komisarai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista iš atsakovės UAB „Vyčio komisarai“ ieškovui T. L. 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimo ir ieškovei V. P. 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1.Teismas, priteisdamas ieškovams iš viso 3 000 Eur žalos atlyginimo, nepagrįstai vadovavosi Specialiosios dalies 4-4.1 p., nenurodė ir nepagrindė, kokiais byloje ištirtais įrodymais vadovaudamasis darė išvadą dėl žalos dydžio. Specialiosios dalies 4-4.1.p. atsakovė įsipareigojo atlyginti žalą neviršijant 3 000 Eur. Ši sutartinė nuostata suponuoja išvadą, kad atlyginama žala negali viršyti 3 000 Eur, tačiau gali būti atlyginama patirta žala, kurios dydis svyruoja diapazone nuo 1 Eur iki 3 000 Eur. Tai yra, atlyginamos žalos dydis pagal Specialiosios dalies 4-4.1 p. yra sąlygojamas šalių tarpusavio susitarimo ar įvertinamas pagal žalą pagrindžiančius įrodymus ir gali būti ne daugiau kaip 3 000 Eur (pvz.: 180 Eur, 1296 Eur ir t.t. iki 3 000 Eur). Teismas atsakovui priteisė maksimalų žalos atlyginimo dydį, aptartą Specialiosios dalies 4-4.1 p.

11.2. Ieškovas atsisakė vykdyti jam priskirtą pareigą teikti įrodymus pagrindžiant savo reikalavimą, kai tokia galimybė objektyviai egzistavo. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai prisiėmė įrodinėjimo naštą, tuo pažeisdamas rungimosi civiliniame procese principą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, išdėstytas CK 6.249 straipsnio1 dalyje.

11.3. Sprendime teismas padarė išvadą, kad ieškovai dėl įvykusios vagystės patyrė 3 000 Eur žalą (bendra suma), tačiau visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovui T. L. pagal Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimas GJELT 2497056) dėl to pačio įvykio buvo atlyginta žala, kurios dydis 10 256 Eur, t.y. daugiau kaip tris kartus didesnė nei pirmosios instancijos teismas nustatė išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų pateiktą ieškinį. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad ieškiniu priteista žalos suma jau yra atlyginta ir priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, t. y. ieškovai, palikus nepakeistą sprendimą, nepagrįstai praturtėja atsakovės sąskaita. Tokiu būdu yra pažeidžiamas teisingumo principas.

11.4. Saugos paslaugų 2016 m. liepos 1 d. sutartis Nr.VRG-TOM-160701F buvo sudaryta tarp atsakovo UAB „Vyčio komisarai“ ir ieškovo T. L.. Tai reiškia, kad iš sutarties sąlygų prievoliniai santykiai kyla tik tarp atsakovo ir ieškovo T. L.. Vadovaujantis sutarties uždarumo principu, žala, kuri turėtų būti atlyginama sutarties ir jos specialiojo priedo pagrindu, yra atlyginama tik kitai sutarties šaliai, t.y. ne ieškovei V. P., o ieškovui T. L.. Teismo sprendimu nustatyta žala yra 3 000 Eur. Tokiu būdu žala turi būti atlyginama ieškovui T. L.. ADB „Gjensidige“ jau atlygino 10 256 Eur žalą, kuri buvo patirta dėl vagystės. Žala buvo atlyginta T. L. nevertinant daiktų priklausomybės (T. L. ar V. P.). Atsakovės nuomone, šiuo atveju žala buvo visiškai atlyginta už daiktų dingimą vagystės metu ir apima sprendimu šioje byloje nustatytą atlygintiną žalos dydį V. P. 1 500 Eur ir T. L. -1 500 Eur.

Atsiliepimas

12. I. V. P. ir T. L. atsiliepimu į atsakovės UAB „Vyčio komisarai“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Teismui pateiktų įrodymų visuma buvo pakankama susiformuoti vidinį įsitikinimą, jog pateiktas pavogtų daiktų sąrašas sudarytas iš ieškovams priklausančių daiktų, ir jų vertė yra ne mažiau, kaip ADB „Gjensidige“ pagal Gyventojų draudimo sutartį kompensuota suma bei 2016 m. liepos 1 d. Sutarties, pasirašytos tarp ieškovo T. L. ir atsakovės, Specialiosios dalies 4 punkte nurodytos atsakomybės ribų sumos kartu paėmus.

12.2. Atsakovo siūlymai dėl papildomų įrodymų yra tik teoriniai, bet praktiškai neįgyvendinami. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad reikalingi ir galimi pateikti įrodymai, turi galimybę šalims siūlyti teikti papildomus įrodymus, tačiau nesiūlė, o posėdžio metu nurodė, kad ekspertizė iš nuotraukų neįmanoma. Šiuo konkrečiu atveju nesant dokumentų, kurie tiksliai galėtų įrodyti daiktų kainas, teismas teisingai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir nustatė kompensuotinos žalos dydį. Tokio pobūdžio bylose, kai nėra galimybės pateikti įsigijimo dokumentų, teismai remiasi rašytiniais įrodymais, tokiais kaip pavogtų daiktų sąrašais, pateiktais kompetentingoms institucijoms.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra visos CK įtvirtintos sąlygos atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Iš motyvuojamosios sprendimo dalies formuojasi teismo pozicija, kuri buvo viena iš priežasčių netaikyti visiško žalos atlyginimo principo, o priteisti žalos kompensavimą pagal šalių sutartimi sutartus civilinės atsakomybės ribojimo dydžius. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka bendrus CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.

12.4. Šiuo atveju, kai sutartis sudaroma šeimos poreikiams tenkinti, o būtent apsaugoti šeimos turtą, uždarumo principo taikymas, nurodant, kad teisę į žalos atlyginimą turi tik asmuo, kuris sudarė sutartį, yra netinkamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos interpretavimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai netaikė sutarties uždarumo principo.

Atsiliepimas

13. Atsakovė UAB „Vyčio komisarai“ atsiliepimu į ieškovų V. P. ir T. L. apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Ieškovai nėra pateikę jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių reikalaujamą atlyginti žalos dydį, tame tarpe ir apeliaciniu skundu prašomos ieškovams padidinti atlyginamos žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sąraše, kuriame išvardinami pagrobti įvykio metu daiktai 83,84, 85, 87, 88, 89, 90,91 punktuose, yra nurodomi daiktai (laikrodžiai), kurių vertė - iki 1 000 Eur. Pagal Gyventojų draudimo sutartį žala buvo visiškai atlyginta draudikui išmokant kompensaciją už laikrodžius, kurių vertė yra iki 1 000 Eur. Tai yra, ieškovams teikiant ieškinį, buvo žinoma, kad ši patirtos žalos dalis yra visiškai atlyginta, tačiau ieškiniu buvo keliamas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą ir už aukščiau nurodytose pozicijose esančių daiktų praradimą.

13.2. Atsakovė dėl bylinėjimosi išlaidų laikosi pozicijos, kad nepaisant proporcijų paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp ieškovų, atsakovui priteista bendra bylinėjimosi išlaidų suma turėtų nesikeisti.

13.3. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, tiek sąskaitoje, pateiktoje už teisinio atstovavimo paslaugas, tiek prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nurodoma, kokios apimties teisinės paslaugos yra suteiktos atsakovei. Į bylą pateiktų atsakovės procesinių dokumentų turinys, teismo posėdžių garso įrašai patvirtina tai, kad atsakovės atstovas šiame procese atstovavo atsakovės interesus, susijusius su abiejų ieškovų keliamais reikalavimais. Vien ta aplinkybė, kad pateiktame atliktų darbų akte per klaidą nėra nurodyta V. P. kaip bendraieškovės pavardė, negali būti pagrindas vertinimui, jog atsakovė nepatyrė išlaidų, susijusių su jos interesų atstovavimu dėl keliamo V. P. turtinio reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovų reikalavimus pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis 2016 m. liepos 1 d. saugos paslaugų sutarties sąlygas: sąlygą 3.2.9, nustačiusią kliento įsipareigojimą pinigus brangenybes (brangakmeniai, taurieji metalai, gaminiai iš jų ar jų laužas ir pan.), kurių vertė viršija 3000 Eur sumą, saugoti europinį sertifikatą turinčiame seife, o iki 3000 Eur vertės - bet kuriame kitame seife ir sąlygą 7.1, nustačiusią atsakovės ribotą civilinę atsakomybę pagal sutarties specialiąją dalį (iki 3000 Eur dėl pinigų, brangenybių, antikvarinių daiktų pagrobimo, ir iki 10 000 Eur dėl kito turto pagrobimo, b.l. 11-16). Teismas šiuos ieškinio reikalavimus atmetė, ir sprendimas šioje dalyje nėra skundžiamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje dalyje.

16. Byloje ginčas kilo dėl sutartinės civilinės atsakomybės pagal 2016 m. liepos 1 d. saugos paslaugų sutartį taikymo ir dėl žalos atlyginimo priteisimo.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, būtina šių sąlygų visuma: žala, neteisėti veiksmai, priežastis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, CK 6.256 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatyti pagrobto turto vertės yra neįmanoma, todėl priteisė ieškovams kiekvienam po 1500 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė UAB „Vyčio komisarai“ skundžia teismo sprendimą šioje dalyje tuo pagrindu, kad ieškovai nepateikė pakankamai įrodymų apie pagrobtą turtą ir jo vertę. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad siūlymai dėl papildomų įrodymų pateikimo yra tik teoriniai, bet praktiškai neįgyvendinami, be to, teismas esą ir nesiūlė jiems pateikti papildomų įrodymų, o posėdžio metu nurodė, kad ekspertizė iš nuotraukų neįmanoma.

19. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose taikoma bendroji CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šalys savo argumentus ir atsikirtimus turi teisę pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177–178, 180 straipsniai). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys byloje gali būti nustatomi įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, jų sąrašas nėra baigtinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas įvertina byloje esančių įrodymų visumą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

20. Šioje byloje ieškovai jiems padarytos žalos dydį įrodinėjo savo pačių po įvykusios vagystės sudarytu daiktų sąrašu, kuriame nurodyta apie 90 pozicijų įvairių juvelyrinių dirbinių, bendra vertė 43 179 Eur (b.l. 20-24). Taip pat ieškovai pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti ieškovė, mūvinti žiedus, dėvinti auskarus ir su įvairiais laikrodžiais (prijungta prie bylos nevieša medžiaga).

21. Išklausius 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad parengiamojo teismo posėdžio metu šalys teikė prašymus dėl papildomų įrodymų (fotonuotraukų) prijungimo, o teismas pasisakė ir dėl kitų papildomų įrodymų, pagrindžiančių papuošalų vertę, pateikimo būtinybės. Aptariant fotonuotraukų prijungimo klausimą teismas nurodė, kad nuotraukos neįrodo papuošalų vertės ir medžiagos, iš kurios pagamintas papuošalas (garso įrašo 19:20), vėliau teismas dar kartą pakartojo, kad turi būti pateikti objektyvūs įrodymai dėl papuošalų vertės (garso įrašo nuo 26:16 min.). Atsakovo atstovas advokatas tame pačiame posėdyje siūlė ieškovams gauti įrodymus iš papuošalų pardavėjų (25:17 min.). Tačiau ieškovų pozicija šiame teismo posėdyje papildomų įrodymų pateikimo atžvilgiu buvo kategoriška: ieškovė nurodė, kad daugiau jokių įrodymų neturi, nes papuošalų įsigijimo dokumentai buvo pavogti kartu su papuošalais, laikrodis, kurio vertė didesnė kaip 9 000 Eur, buvo dovanotas, kiti papuošalai pirkti kelionėse užsienyje, todėl pakartotinai važiuoti į tas valstybes būtų per brangu, be to, draudimo kompanijai „Gjensidige“ pakako pateikti tik pagrobtų vertybių sąrašą, todėl šioje byloje dar papildomai įrodinėti yra nepagrįstas reikalavimas (garso įrašo nuo 19:20 min., nuo 25:46 min., 26:20 min.). Esant tokiai ieškovų pozicijai apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovų argumentus, kad jiems nebuvo siūloma pateikti papildomus įrodymus dėl papuošalų vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai papildomų įrodymų neteikia nei su apeliaciniu skundu, nei su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą.

22. Pažymėtina, kad ieškovų pateiktas sąrašas yra sudarytas jų pačių jau po įvykusios vagystės, nurodomi daiktų pavadinimai ir įsigijimo metai nuo 2000 iki 2016 metų ( b.l. 20-24). Sudarant ginčo saugos paslaugų sutartį atsakovei nebuvo pateikta jokių duomenų apie name saugomą vertingą turtą, sutarties specialioje dalyje nurodoma, kad saugomas objektas yra namas, esantis (duomenys neskelbtini)(b.l. 15). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas saugos paslaugų sutartį sudarė 2016 m., kai namas buvo tik statomas, tuo metu sutarties tikslas buvo saugoti statybines medžiagas ir nebuvo kreipiamas dėmesys į materialinių vertybių apsaugos ypatumus saugomame objekte. Tačiau ieškovai, jau apsigyvenę pastatytame name, neinicijavo saugos paslaugų sutarties pakeitimų ir neįspėjo atsakovės dėl name saugomų brangenybių. Ieškovų pateiktos fotonuotraukos yra neinformatyvios, nes, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 16 d. parengiamajame teismo posėdyje, iš nuotraukų neįmanoma nustatyti nei medžiagų, iš kurių pagaminti papuošalai, nei jų vertės ir nuosavybės. Byloje be šalių paaiškinimų, sąrašo ir fotonuotraukų jokių kitų įrodymų apie pavogtų daiktų vertę ir egzistavimą nepateikta. Pažymėtina, kad šalies vienokia ar kitokia forma pateikti paaiškinimai savaime nereiškia, kad teismas jais kaip įrodymais gali besąlygiškai remtis. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Teismas įvertino, kad savo paaiškinimams pagrįsti ieškovai nepateikė jokių kitų įrodymų, esant dideliam nurodomų pavogtų daiktų kiekiui nenurodė konkrečių jų įsigijimo aplinkybių, duomenų apie jų vertę, netiesioginių įrodymų.

23. Ieškovų paaiškinimai, kad jų pateiktasis sąrašas buvo priimtas draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“, kuri pripažino įvykį draudžiamuoju ir išmokėjo 10 256 Eur draudimo išmoką, todėl sąrašas turi būti tinkamas ir šioje byloje, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš draudimo bendrovės pranešimo, žalos atlyginimas ieškovams buvo išmokėtas pagal kitą sutartį, sudarytą tarp ieškovų ir ADB „Gjensidige“, išmoka paskaičiuota 25 proc. nuo draudimo sumos, o draudimo suma (28 100 Eur namų turto pagrindiniame pastate vertė) buvo nurodyta gyventojų turto draudimo liudijime ( b.l. 34, 105). Sutarties uždarumo principas lemia, kad sutarties sąlygos yra privalomos tik sutarties šalims, todėl nepagrįsta iš sutarties su draudimo bendrove kylančias teises ar pareigas perkelti ne sutarties šaliai, o sutarties nesudariusiam asmeniui - šiuo atveju atsakovei UAB „Vyčio komisarai“.

24. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. patalpoje, kurioje laikė savo materialines vertybes nebuvo įsirengę europinį sertifikatą atitinkančio seifo, brangenybėms, kurių vertė viršija 3000,00 Eur laikyti, ir neturėjo kitokio seifo mažesnės negu 3000,00 vertės turtui laikyti (3.2.9 punktas). Tačiau padaręs tokią išvadą pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė saugos sutarties 7.4.10 p., kuris nustato, kad „Vytis“ neatsako už kliento patirtą žalą (nuostolius), jeigu nuostoliai atsirado ir/ar padidėjo dėl to, kad klientas nevykdė sutarties 3.2.9 p. reikalavimų (b.l. 12). Ši išlyga yra taikytina nepriklausomai nuo to, ar atsakovė „Vytis“ savo ruožtu tinkamai vykdė sutartį. Vadinasi, nustačius ieškovų padarytą sutarties 3.2.9 p. pažeidimą, atsakovė neturi pareigos atlyginti žalą, jeigu tokia ir būtų atsiradusi. Todėl teismo sprendimas yra pakeistinas panaikinant sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 3000 Eur žalos atlyginimo (po 1500 Eur kiekvienam iš ieškovų). Nepriteisus ieškovams žalos atlyginimo, nėra pagrindo priteisti ir 5 proc. metinių palūkanų.

25. Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovės išlaidos yra 765 Eur už advokato pagalbą. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovų - po 382,5 Eur iš kiekvieno. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ieškinį pateikė abu ieškovai, atsakovė gynėsi nuo abiejų ieškovų reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidas turi dengti abu ieškovai lygiomis dalimis ( CPK 93 str. 1 d.).

26. Teismui atmetus ieškinį, ieškovams esant atleistiems nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės žyminis mokestis nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės turėtos pašto išlaidos (22,30 Eur) priteistinos iš ieškovų, po 11 Eur iš kiekvieno.

27. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurių apmokėjimą įrodančius dokumentus atsakovė pateikė į bylą (468 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 68 Eur žyminio mokesčio išlaidų) priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis- po 268 Eur iš kiekvieno.

28. Valstybės išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 9,69 Eur. Jos priteistinos iš ieškovų- po 5 Eur iš kiekvieno.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. K. apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas priteisė ieškovui T. L. iš atsakovės UAB „Vyčio komisarai“ 1500 Eur turtinę žalą, ieškovei V. P. priteisė iš atsakovės UAB „Vyčio komisarai“ 1500 Eur turtinę žalą, taip pat priteisė atsakovei UAB „Vyčio komisarai“ iš ieškovų V. P. ir T. L. bylinėjimosi išlaidas – iš kiekvieno po 344,25 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Ieškinį šiose dalyse atmesti.

P. K. apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės UAB „Vyčio komisarai“ žyminį mokestį – 90 Eur valstybei.

Kitas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalis palikti nepakeistomis.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vyčio komisarai“, juridinio asmens kodas 302594017, iš ieškovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – iš kiekvieno po 650,50 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų ir 50 ct).

Priteisti valstybei iš ieškovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – iš kiekvieno po 16 Eur (šešiolika eurų) pašto išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėVirginija LozoraitytėMindaugas Šimonis