Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2020-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-141-607/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
e1-141-607/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00146-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Žebelienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-141-607/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00146-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.; 2.12.1.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Aukštakalnio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis Išsiskyręs, -usi, dirba pagal patentą, teistumas :

teistas 2002-02-11 LR BK 246 str. 1 d., BK 246-1 str. 2 d. ( BK galiojusio iki 2003-05-01 ), bauda (32 MGL), atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą 4 m .atimta teisė vairuoti transporto priemones,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2020 m. sausio 1 d. apie 12.20 val. (duomenys neskelbtini), J. M. namuose, virtuvėje, kilusio buitinio konflikto metu, tyčia pastūmė sugyventinę J. M., kuri atsitrenkė į stalą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kambaryje sėdinčiai sugyventiniai J. M. ant lovos, ranka sugriebė už plaukų ir stipriai ją nusviedė ant žemės, taip padarė dešiniojo žasto užpakalinio paviršiaus poodinę kraujosruvą ir dešiniojo kelio sąnario sumušimą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. B. kaltę pripažįsta iš dalies. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažįsta iš dalies todėl, kad savo sugyventinei J. M. jis už plaukų nesugriebė ir jos į žemę nesviedė. Jis jai sugriebė už kaklo ir pastūmė ant lovos. Jau maždaug penkiolika metų nevartoja jokių alkoholinių gėrimų, todėl viską gerai atsimena ir žino kas įvyko tarp jo ir jo sugyventinės J. Gyvena su sugyventine J. apie penkis metus. Gyveno jos name adresu (duomenys neskelbtini). 2020-01-01 apie 12.00 val. namuose, virtuvėje tarp jo ir J. kilo žodinis konfliktas dėl M. elgesio. Jis J. pasakė, kad ji neturėtų visko daryti už savo sūnų. Liepė jai pamokyti M. kaip reikia užkurti pečių. Sakė, kad kai ji išvyks į Vokietiją, M. turės užkurti namuose pečių, nes jis išeis į darbą ir negalės viskuo rūpintis vienas. J. užstojo savo sūnų ir taip jie su ja susipyko. Jis labai supyko ir nesusitvardęs pastūmė J.. Pastūmė gana stipriai. J. neatsitrenkė į sieną, tik atsirėmė į virtuvėje esantį stalą. Po to J. nuėjo pas sūnų į kambarį. Jis atėjo paskui J. ir toliau jie vienas ant kito šaukė. Jis priėjęs prie J. ranka sugriebė už kaklo ir ją pastūmė ant lovos. Jis J. už plaukų nesugriebė, jos netempė ir sugriebęs už plaukų nenuvertė ant žemės. Nežino kodėl ji taip sako. Jos sūnaus M. taip pat už džemperio nesugriebė ir nenustūmė ant lovos. Kai sugriebė J. už kaklo ir ją stūmė, tuo metu M. atsikėlė iš lovos ir bėgdamas į lauką pasakė, kad paskambins į policiją. Jis pasakė ,,prašau skambinkite". Kai J. sugriebė už kaklo ji stovėjo, o ne sėdėjo. Kai ją pastūmė ji nenugriuvo ant žemės, o tiesiog atsisėdo ant lovos. Daugiau J. nieko nedarė. Kol policijos pareigūnai atvažiavo, jie virtuvėje su J. kalbėjosi, aiškinosi savo santykius. Jis buvo išvežtas į areštinę. Iš kur atsirado nubrozdinimas ant J. kelio ir kraujosruva tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad kai ji atsitrenkė į sofą-lovą galėjo koją patraukti stipriau ar atsitrenkti kaip nors ir taip ją nusibrozdinti. Su ranka galėjo stipriau trenktis į kietąją sofos-lovos dalį ir taip ją susižaloti. J. kai jis ją pastūmė ant lovos krito su dešiniuoju šonu (b. l. 102-105, 110-111).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. B. dalinio prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta šia bylos medžiaga:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-00146-20 pagal LR BK 140 str. 2d., dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo. 2020-01-01 apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), A. B. gim. (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje naudojo fizinį smurtą savo sugyventinės J. M. gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, stipriai pastumdamas ją ir sugriebdamas jai už plaukų, pargriovė ant žemės (b. l. 1-4).

2020-01-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu J. M. parodė, kad 2020-01-01 apie 12.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). jos sugyventinis A. B. gim. (duomenys neskelbtini) vaiko kambaryje, ją sėdint ant lovos suėmė dešine ranka už plaukų, nutempė nuo lovos ir parvertė ant žemės, taip jai išrovė plaukų ir nubrozdino dešinės kojos kelį (b.l. 7). Iš protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).

2020-01-09 surašytas daiktų apžiūros protokolas. Apžiūrėtas ir aprašytas plaukų kuokštas (b.l. 21-25). 2020-01-09 pagal kvitą Nr. 065587 plaukų kuokštas priduotas T. T. AVPK Pagėgių PK (b.l. 27).

2020-01-02 surašytas asmens apžiūros protokolas, kuriame aprašyti J. M. sužalojimai ant jos kūno (b.l. 28-33).

2020-01-01 J. M. nustatytas 0.00 prom. girtumas, A. B. nustatytas 0.00 prom. girtumas (b.l. 34-36).

2020-01-23 gauta specialisto išvada Nr. G 149/2020(03), kurioje nurodyta, kad J. M. padaryta dešinio žasto užpakalinio paviršiaus poodinė kraujosruva ir dešinio kelio sąnario sumušimas. J. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 50-51).

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-01-01 apie 12.00 val. ji būdama virtuvėje susiruošė eiti kurti pečių. Kai pradėjo ruoštis kurti pečių, jos sugyventinis A. B. pasakė ,,kodėl tu kuri pečių, tegul M. eina užkurti pečių. Kai tu išvažiuosi į Vokietiją ir jei jis neužkurs pečiaus jam galvą sudaužysiu". Ji A. B. pasakė, kad vaikas tegul dar pamiega. Tarp jos ir sugyventinio pirmiausiai kilo žodinis konfliktas. Vienas ant kito pradėjo šaukti, vartojo daug necenzūrinių žodžių. Tuo metu abu jos nepilnamečiai vaikai M. R. gim. (duomenys neskelbtini) ir dukra G. M. gim. (duomenys neskelbtini) buvo atskiruose kambariuose ir nematė kas tarp jos ir sugyventinio įvyko virtuvėje. Jie tik galėjo girdėti triukšmą. A. B. dar būnant virtuvėje kumščiu pradėjo daužyti sienas, stalą. Pamatė, kad A. B. labai įsiuto. A. B. mane stipriai abejomis rankomis pastūmė ir ji atsitrenkė nugara į sieną. Po to ji iš karto nuėjo į kambarį, kuriame miegojo jos sūnus. Pagalvojo, kad sugyventinis nurims ir nieko nebedarys. Ji atsisėdo ant lovos, kurioje miegojo sūnus. Iš jos paskos atėjo A. B.. Jis suėmė sūnų, kuris jau nebemiegojo, sugriebė rankomis už džemperio pakėlė nuo lovos ir atgal jį paguldė. Fizinio smurto sūnaus atžvilgiu nepanaudojo ir fizinio skausmo nesukėlė. Sūnus kaip minėjo tik labai išsigando. Kai A. B. atgal paguldė jos sūnų į lovą ji puolė į tarpą, kad daugiau sugyventinis nieko nepadarytų jos sūnui. Jis supyko ant sūnaus, kad pastarasis miega, o ji turi kurti pečių. Neva ji nemokina sūnaus kurti pečiaus. Kai ji įlindo į tarpą tarp sugyventinio ir sūnaus, jis jai sėdinčiai ranka sugriebė už plaukų ir stipriai ,,nusviedė" ją ant žemės. Sugriebęs už plaukų, dalį jų išrovė, nes sugriebimas ir tempimas buvo agresyvus, grubus ir stiprus. Jai labai skaudėjo galvą, kai sugyventinis sugriebė už plaukų. Kai A. B. ją nusviedė ant žemės ji nukrito ant dešinės kūno pusės ir susižalojo dešinįjį kelėną, bei susitrenkė dešiniąją ranką. Kai sugyventinis ją sviedė ant žemės, ji sušuko sūnui, kad jis bėgtų į lauką ir iškviestų policiją. Sūnus išbėgo į lauką ir būtent jis iškvietė policiją. Jos dukra nematė, kas vyko tarp jos ir jos sugyventinio. Ji tik girdėjo triukšmą. Dėl A. B. veiksmų ji patyrė didelį fizinį skausmą. Kartu su policija atvažiavo greitoji med. pagalba. Medikai ją apžiūrėjo, suleido vaistų nuo skausmo ir išvyko. Pas gydytojų toliau niekur ji nesikreipė dėl jai sukelto fizinio skausmo. Kraujosruvą ir kelėno nubrozdinimą gydėsi pati namuose. Pas teismo med. ekspertą taip pat nevyko (b.l. 66-59,70-72).

2020-01-08 akistatos metu nukentėjusioji J. M. laikėsi savo apklausos metu duotų parodymų, o A. B. laikėsi savo duotų parodymų (b.l. 85-89).

Nepilnametis liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra 16 metų, gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena su mama J. M. ir seserimi G. M.. Jis pažįsta A. B., jis yra mamos sugyventinis, jo patėvis. Jis jį pažįsta apie penkis metus laiko. Su A. sutarė visuomet labai gerai. Maždaug apie du metus laiko tik pradėjo nebesutarti. A. nervinasi, kad jis rūko, jam nepatinka kai jis jam prieštarauja, nesutinka su jo nuomone ir jo neklauso, mano tai ir yra pagrindinė jų nesutarimo priežastis. A. B. ir anksčiau yra naudojęs fizinį smurtą prieš jo mamą J. M.. Prieš jo seserį ar yra naudojęs fizinį smurtą jis nežino. Prieš jį yra naudojęs smurtą, rankomis sudavęs, tik nepasakys kada tai tiksliai buvo. Neprisimena kur tiksliai A. B. jam yra sudavęs. 2020-01-01 apie 12.00 val. jis miegojo savo kambaryje, kai išgirdo prabudęs triukšmą virtuvėje. jo patėvis A. B. su jo mama pykosi. A. B. šaukė mamai, kad jos vaikai, tai yra jis su sese, yra benkartai, tinginiai, kad nieko nenori dirbti. Sakė, kad jis miega, o mama turi eiti vietoj jo kurti pečių. A. sakė, kad kai mama išvažiuos į užsienį uždarbiauti, jis vietoj jo pečiaus nekurs, sakė, kad sudaužys jo galvą, kad sudaužys jo telefoną. Kadangi durys iš jo kambario į virtuvę buvo uždarytos, jis nematė ką konkrečiai darė A. B. jo mamai. Jis tik girdėjo kaip jie vienas ant kito šaukė. Mama atėjo pas jį į kambarį ir atsistojo šalia jo lovos. A. atėjo jai iš paskos ir stipriai pastūmė mamą. Ji nugriuvo ant jo lovos. Tuomet A. paėmė jam gulinčiam lovoje rankomis už rūbų ties krūtine ir pakėlė nuo lovos ir numetė jį ant žemės. Kai jis dar matė kaip A. pastūmė jo mamą J. ant žemės. Už kokios kūno dalies A. paėmėm jo mamą kai stūmė ant žemės jis nematė, todėl to negali pasakyti. Jis išsigando A., pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir išbėgo į lauką. Paskui jį išbėgo ir jo sesuo. Ji išbėgo iš kito kambario. Jis paskambino į policiją ir iškvietė pagalbą. Bijojo dėl mamos, kad A. jos neužmuštų. A. B. mesdamas jį ant žemės sukėlė jam fizinį skausmą. Jis užgavo jam dešiniąją koją, kurią buvo susižalojęs naktį. Koja sužalota buvo ne dėl A. veiksmų. Ją susižalojo švęsdamas naujuosius metus. Namo grįžo jau susižalojęs koją. kai A. jį metė ant žemės, jis tik užgavo jau sužalotą koją. Jam skaudėjo dešiniąją koją gana ilgai. Jis gali tik pasakyti kad matė kaip A. du kartus pastūmė jo mamą kambaryje, kuriame jis miegojo. Vieną kartą pastūmė ant jo lovos, o kitą kartą pastūmė ant žemės. Vėliau mama parodė mėlynę, kuri atsirado po stūmimo. Mama taip pat parodė išrautus plaukus. Kuriuo momentu A. jai išrovė plaukus nuo galvos jis nematė. Kas vyko virtuvėje nematė, tik girdėjo konfliktą. Jo jaunesnioji sesuo buvo savo kambaryje ir nieko nematė kas vyko virtuvėje ir kas vyko kambaryje, kuriame jis miegojo. A. ir anksčiau yra smurtavęs prieš jo mamą, todėl ir bijojo, kad ir šį kartą nieko daugiau jai nepadarytų, todėl ir iškvietė policiją. Kai A. B. atėjo paskui jo mamą į jo kambarį iš karto jis jam nieko nesakė ir neprieštaravo, tačiau kai jis iš virtuvės pasiėmė kėdę ir užsimojo norėdamas jai suduoti, jis jam to padaryti neleido. Sugriebė jam už rankos ir kažką pasakė. Ką konkrečiai pasakė A. B. jis nebeatsimena. Tik gali pasakyti, kad kažką pasakė (b.l. 94-97).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo šeimos narį ar artimą giminaitį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma laikoma įrodytu, kad A. B. 2020 m. sausio 1 d. apie 12.20 val. (duomenys neskelbtini), J. M. namuose, virtuvėje, kilusio buitinio konflikto metu, tyčia pastūmė sugyventinę J. M., kuri atsitrenkė į stalą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kambaryje sėdinčiai sugyventiniai J. M. ant lovos, ranka sugriebė už plaukų ir stipriai ją nusviedė ant žemės, taip padarė dešiniojo žasto užpakalinio paviršiaus poodinę kraujosruvą ir dešiniojo kelio sąnario sumušimą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui-sugyventinei J. M. pripažino iš dalies todėl, kad savo sugyventinei J. M. jis už plaukų nesugriebė ir jos į žemę nesviedė. Tokius įtariamojo A. B. parodymus paneigia nukentėjusiosios J. M., nepilnamečio liudytojo M. R. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jai atėjus į sūnaus M. kambarį, sugyventinis A. B. sugriebė rankomis už sūnaus džemperio ir pakėlė jį nuo lovos ir paguldė atgal, tada ji puolė į tarpą, kad daugiau sugyventinis nieko nepadarytų jos sūnui, tada A. B. jai sėdinčiai ranka sugriebė už plaukų ir stipriai ,,nusviedė" ją ant žemės; sugriebęs už plaukų, dalį jų išrovė, nes sugriebimas ir tempimas buvo agresyvus, grubus ir stiprus; jai labai skaudėjo galvą, kai sugyventinis sugriebė už plaukų. Kai A. B. ją nusviedė ant žemės, ji nukrito ant dešinės kūno pusės ir susižalojo dešinįjį kelėną, bei susitrenkė dešiniąją ranką. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusioji J. M. savo parodymus patvirtino ir akistatos su A. B. metu (b.l. 85-89), kad A. B. sugriebė ranka už plaukų ir stipriai numetė ją ant žemės, kad A. B. jai išrovė plaukų kuokštą, sužalojo dešinįjį kelį ir dešiniąją ranką. Nukentėjusiosios J. M. parodymus patvirtina liudytojas M. R. nurodydamas, kad jis dar matė kaip A. pastūmė jo mamą J. ant žemės; kad vėliau mama parodė mėlynę, kuri atsirado po stūmimo; kad mama taip pat parodė išrautus plaukus. 2020-01-23 specialisto išvada Nr. G 149/2020(03) (b.l. 50-51) patvirtina, kad J. M. padaryti šie sužalojimai: padaryta dešinio žasto užpakalinio paviršiaus poodinė kraujosruva ir dešinio kelio sąnario sumušimas; kad šie sužalojimai padaryti buka jėga, galėjo gautis griūnant, atsitrenkus į bukus aplinkos daiktus ar grindis. Taigi, aptarti įrodymai, neabejotinai patvirtina, kad A. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Dėl to teismas netiki A. B. iškelta versija, kad jis J. M. už plaukų nesugriebė ir jos į žemę nesviedė. A. B. pilną kaltės nepripažinimą teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos taktiką.

A. B. padarytoji veika kvalifikuojama pagal LR BK 140 str.2 d., nes jis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui-sugyventinei J. M..

Dėl skirtinos bausmės

Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos dydžiu kaltinamasis A. B. sutinka (b. l. 142-144).

Teismas, skirdamas bausmę A. B. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, A. B. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. B. padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. A. B. metų eigoje administracine tvarka nebaustas (b.l. 139-141).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bei prokuroro siūlomą skirti bausmę – laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 65 str.1d.1 b), 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-01-01 12 val. 53 min. iki 2020-01-02 11 val. 56 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl paskirtos kardomosios priemonės

A. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 125-127). Ši kardomoji priemonė paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti – panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – paketą Nr. 132164 su plaukais pagal kvitą B serija BBB Nr. 065587, Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariato Pagėgių PK, konfiskuoti ir sunaikinti, pavedant tai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių PK pareigūnams (b. l. 27).

Dėl proceso išlaidų

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Tauragės AVPK) prašymas pripažinti proceso išlaidomis 38,74 Eur išlaidas už psichologės dalyvavimą nepilnamečio liudytojo apklausoje ir jas priteisti iš A. B., atmestinas (b. l. 52). Nustatyta, kad psichologė nepilnamečio liudytojo apklausoje dalyvavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pagrindu, t. y. psichologo arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas apklausiant nepilnametį liudytoją yra privalomas. Pažymėtina, kad pagal Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo administravimo ir apmokėjimo psichologams tvarkos aprašo 22 punktą, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 338, psichologui užmokestį moka ir patirtas išlaidas kompensuoja ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuri pakvietė psichologą dalyvauti nepilnamečio apklausoje. Minėtas išlaidas nėra pagrindo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. B., kadangi jos tiesiogiai susijusios su nusikaltimo dalyko įrodinėjimu ir valstybės pareiga finansuoti baudžiamąjį procesą bei šias išlaidas apmokėti iš savo biudžeto, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kuris ikiteisminio tyrimo veiksmas, jo sąnaudos (popierius, ekspertizės, sulaikymo išlaidos) galėtų būti apskaičiuojamos ir pripažįstamos proceso išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 mėn., įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str.1d.1 b), 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-01-01 iki 2020-01-02 imtinai, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – paketą Nr. 132164 su plaukais pagal kvitą B serija BBB Nr. 065587, T. T. apskrities vyriausiajame policijos komisariato Pagėgių PK, konfiskuoti ir sunaikinti, pavedant tai T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių PK pareigūnams.

Išaiškinti A. B., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, T. T. apylinkės T. T. rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

TeisėjaDaiva Žebelienė