Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. B. (I. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarties I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT) Kelių patrulių rinktinės patrulis 2007 m. liepos 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad I. B. 2007 m. liepos 22 d., apie 19.35 val., Rinktinės - Žvejų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, nedavė kelio automobiliui, važiavusiam priešinga kryptimi tiesiai, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 199 punkto reikalavimus, administracinė atsakomybė už tokią veiką numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. (b. l. 7).

Vilniaus miesto VPK VP EPT 2008 m. balandžio 9 d. nutarimu I. B. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 100 Lt bauda (b. l. 8).

II.

I. B. kreipėsi į teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti (b.l. 2-3).

Nurodė, kad 2007 m. liepos 22 d., apie 19.35 val., važiavo Rinktinės g. link Karaliaus Mindaugo tilto ir sankryžoje su Žvejų g. suko kairėn į Olimpiečių g. Jam atliekant manevrą, degė žalias šviesoforo signalas. Suko į kairę pusę, t.y. užėmęs tinkamą posūkiui atlikti vietą (sukimo manevrui), įvažiavo į sankryžą. Tam atlikti nebuvo jokių kliūčių, kadangi iš priekinės juostos nebuvo jokių automobilių. Jam atliekant sukimo į kairę pusę manevrą, staiga pamatė nuo tilto labai dideliu greičiu atlekiantį BMW 728 automobilį, vairuojamą A. A., todėl staigiai sustabdė savo transporto priemonę. Pabaigti sukimo manevro į kairę pusę negalėjo, kadangi priešais jį taip pat suko automobilis. Į stovintį jo automobilį (Mitsubishi Colt) automobilis BMW 728 dideliu greičiu vis tiek atsitrenkė. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas yra BMW 728 automobilio vairuotojas, nepasirinkęs tinkamo bei saugaus greičio ir laiku nesustabdęs. 2008 m. kovo 7 d. ekspertizės akte Nr. 11-3137(07) nurodyta, kad automobilio BMW 728 eismo įvykio metu greitis buvo 70 km/h, tuo tarpu leistinas greitis gatvės ruože maksimaliu greičiu yra 50 km/h. Automobilis BMW 728 pradėjo stabdyti likus vos 3,3 m iki stovinčios jo vairuojamos transporto priemonės, nors matomumas toje vietoje buvo 22 m, tai matyti iš eismo įvykio schemos bei minėtos ekspertizės. Automobilis BMW 728, atsitrenkęs į sankryžoje stovinčią jo transporto priemonę, po eismo įvykio nuvažiavo 29,5 m atstumu už važiuojamųjų dalių sankirtos sankryžoje su Olimpiečių gatve Rinktinės gatvės važiuojamosios dalies. Automobilio BMW 728 važiavimo greitis tiesiogiai prieš stabdymą eismo įvykio vietoje buvo apie 70 km/h. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis yra tvarkingas bei pavyzdingas vairuotojas, iki šio momento nė karto nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, baudų už vairavimą neturi, važinėja taisyklingai. Tuo tarpu A. A., jo duomenimis, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka yra baustas jau 3 kartus, taip pat vengė atvykti ir į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, o tai kelia pagrįstų dvejonių ir dviprasmybių dėl BMW 728 vairuotojo sąžiningumo.

Teismo posėdyje I. B. atstovas paaiškino, kad I. B. laikėsi kelių eismo taisyklių reikalavimų: degant žaliam šviesoforo signalui suko į kairė, užėmė tinkamą vietą posūkio manevrui atlikti ir t.t. Dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje, vairuotojas A. A., viršijęs leistiną greitį. Priimant sprendimą, ekspertizės aktu neturi būti vadovaujamasi, kadangi ekspertas neįvertino visų duomenų dėl automobilio BMW stabdymo kelio, atitinkamai kiti skaičiavimai yra netikslūs.

III.

IV.

1. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249,280,282,284 str.), objektyvumo (ATPK 248,256,257,260,284,286 str.) bei kitais teisės principais.

Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinu kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Sprendimas byloje (ATPK 287 str.) negali remtis nepakankamais įrodymais, abejotinomis prielaidomis.

ATPK nuostatos įpareigoja institucijas (pareigūnus) visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

2. I. B., vairuodamas transporto priemonę, laikėsi visų būtinų KET punktų reikalavimų, tame tarpe ir KET 199 punkto reikalavimo.

3. Teismas nurodo, kad nagrinėdamas bylą rėmėsi eismo įvykio vietos planais, I. B. paaiškinimais teismo posėdyje, nukentėjusiojo rašytiniais paaiškinimais policijos pareigūnams bei ekspertizės aktu. Tačiau 2008 m. kovo 7 d. ekspertizės akte Nr. 11-3137(07) nurodyta, kad automobilio BMW 728 eismo įvykio metu greitis buvo 70 km/h, tuo tarpu leistinas greitis gatvės ruože maksimaliu greičiu yra 50 km/h. Taip pat verta pastebėti, kad automobilis BMW 728 pradėjo stabdyti likus vos 3,3 m iki stovinčios mano vairuojamos transporto priemonės, nors matomumas toje vietoje buvo pakankamai geras. Tai matyti iš eismo įvykio schemos bei minėtos ekspertizės. Automobilis BMW 728, atsitrenkęs į sankryžoje stovinčią I. B. transporto priemonę, po eismo įvykio nuvažiavo 29.5 m. atstumu už važiuojamųjų dalių sankirtos sankryžoje su Olimpiečių gatve Rinktinės gatvės važiuojamosios dalies, stabdymo kelias 37,2 m. Automobilio BMW 728 važiavimo greitis tiesiogiai prieš stabdymą eismo įvykio vietoje, kaip nustatė ekspertas, buvo apie 70 km/h.

4. Teismas nevertino rašytinio įrodymo – 2007 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinio rašto dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, kuriame nurodyta, kad iš eismo įvykio medžiagos matyti, kad oro sąlygos buvo geros, kelio danga sausa ir, kad automobilio BMW 728, (duomenys neskelbtini) stabdymo kelias, esant sausai kelio dangai, sudaro: 7,7 m + 13,8 m + 15,7 m = 37,2 m, kas atitinka važiavimo greitį prieš stabdymą apie 88 km/h. Šios aplinkybės neįvertino ir ekspertas atlikdamas eismo įvykio tyrimą. Teismo posėdžio metu iškviestas ekspertas negalėjo paaiškinti, kodėl atliekant paskaičiavimus dėl greičio nebuvo įrašytas stabdymo kelias, kuris sudaro 37,2 m.

5. Nelogiška ir nepaaiškinama duota eksperto išvada dėl automobilio BMW 728 stabdymo kelio atitinkamai 53,3 m ir apie 31,6 m, važiuojant 70 km/h ir 50 km/h. Važiuojant tokiu greičiu, kaip nurodo ekspertas, toks stabdymo kelias neįmanomas ir techniškai nepaaiškinamas. Todėl siekiant pašalinti akivaizdžius prieštaravimus nagrinėjant bylą, buvo prašoma iškviesti tyrimą atlikusį ekspertą. Tačiau į teismo posėdį atvyko ekspertas, kuris neatliko ir nedalyvavo atliekant minėtą eismo įvykio tyrimą. Atvykęs ekspertas nesugebėjo paaiškinti akivaizdžių prieštaravimų, esančių ekspertizės akte. Teismas nekreipė dėmesio, kad buvo prašoma iškviesti ekspertą, atlikusį tyrimą ir vadovavosi neišsamia ir neobjektyvia ekspertize, kuri net neturi teismo ekspertizės statuso.

6. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitiems ekspertams, siekiant gauti objektyvų ir išsamų tyrimą dėl pačio eismo įvykio, eismo įvykio susidūrimo mechanizmo bei automobilio BMW greičio prieš stabdymą, atsižvelgiant į byloje esančius fiksuotus stabdymo pėdsakus.

7. I. B. yra tvarkingas bei pavyzdingas vairuotojas. Tuo tarpu A. A. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka yra baustas ne kartą. Jis vengė atvykti ir į administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimą ir į teismą, o tai kelia pagrįstų dvejonių ir dviprasmybių dėl BMW 728 vairuotojo sąžiningumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo pripažintas kaltu jis, o ne kitas eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl kaltės nustatymo grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas. Apelianto nurodytas įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.

Nuobauda I. B. yra paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuria nustatyta atsakomybė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo). Apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad I. B. nesutinka dėl jam inkriminuoto šio pažeidimo.

Šio pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas tai priežastinio ryšys tarp veikos ir pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad susidūrimą nulėmė I. B. padarytas KET 199 punkto reikalavimo pažeidimas.

Eismo įvykio vietos schema (b.l. 16) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. kovo 7 d. ekspertizės aktas Nr. 11-3137 (07) ir jame esantis automobilių Mitsubishi Colt ir BMW 728 susidūrimo eigos atkūrimo grafinis vaizdas patvirtina, kad Mitsubishi Colt vairuotojas I. B. sankryžoje sukdamas kairėn link Olimpiečių g., pradėjo važiuoti į Rinktinės g. priešingos krypties eismo juostą, ja priešpriešais Karaliaus Mindaugo tiltu artėjantis prie sankryžos automobilis BMW 728 buvo vairuotojo I. B. matomumo zonoje. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei automobilio Mitsubishi Colt vairuotojas I. B. prieš sankryžoje sukdamas į kairę ir įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, būtų davęs kelią prie sankryžos artėjančiam automobiliui BMW 728. Ekspertizės akte nustatyta, kad net ir automobilio BMW 728 vairuotojui A. A. važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, jis nebūtų turėjęs, laiku sustabdęs automobilį, techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Mitsubishi Colt.

Ekspertizės aktas priimtas remiantis Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327. Šių Nuostatų 7 punktas numato, kad ekspertizė, neturinti teismo ekspertizės statuso, atliekama fizinių ar juridinių asmenų rašytiniu prašymu, tais pačiais mokslinio tyrimo metodais ir priemonėmis, kaip ir teismo ekspertizė ar objektų tyrimai. Ekspertas, atlikęs eismo įvykio tyrimą, įspėtas dėl atsakomybės, pagal ATPK 187² straipsnį, ekspertizės išvada yra leistinas įrodymas pagal ATPK 256 straipsnį. Teismas neturi pagrindo nesiremti 2008 m. kovo 7 d. ekspertizės aktu. Be to, ekspertizės akte nurodytas išvadas patvirtina ir byloje apklausto specialisto paaiškinimai. Prieštaravimų tarp ekspertizės akto ir specialisto paaiškinimų nėra.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad eismo įvykį nulėmė I. B. padarytas KET 199 punkto pažeidimas. I. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo I. B. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyt pažeidimą, kito vairuotojo kaltė nėra nustatinėjama. Tikrinama tik ar nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šio ginčo apimtyje pirmosios instancijos teismo eismo dalyvio, sukėlusio žalą, kaltė nustatyta tinkamai. Ekspertas buvo apklaustas teismo posėdžio metu ir paaiškino eismo įvykio tyrimo eigą ir patvirtino padarytą išvadą. Eksperto atliktas tyrimas neprieštarauja eismo įvykio schemoje užfiksuotiems duomenims, todėl abejoti eksperto išvada nėra pagrindo.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. B. (I. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.