Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria panaikintas Institucijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir byla grąžinta iš naujo tirti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas tenkinamas

5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

6. Išnagrinėjus Institucijos skundą, įvertinus jame bei L. L. atstovo advokato A. K. atsiliepime į minėtą skundą išdėstytus argumentus, susipažinus su skundo nagrinėjimui pateiktomis medžiagomis ROIK: 18081573323 ir ROIK 18084646134, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

6.1. Pareiškėjai L. L. nuosavybės teise priklauso 0,15 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pietvakarinėje pusėje ribojasi su jos seseriai R. K. nuosavybės teise priklausančiu 0,15 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypai suformuoti, padalijus 0,72 ha ploto žemės sklypą pagal 2006-06-20 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymu Nr. 2.3-1871-79. R. K. žemės sklypo šiaurės rytinėje pusėje ant minėtų sklypų ribos 1989 m. pastatytas pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam eksploatuoti L. L. sklype Žemės sklypo padalijimo 2007-03-26 sutartimi (b. l. 11-17) nustatytas 8 kv. m statinio (tarnaujantis) servitutas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (NTR išrašo 6.2 punktas).

6.2. 2017-09-15 L. L. kreipėsi su skundu dėl savavališkų statybų į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – VTPSI), nurodydama, kad R. K. savo žemės sklype ir iš dalies pareiškėjos L. L. žemės sklypo šiaurės rytinėje pusėje 1989 m. pastatytą garažą nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. rudens galimai savavališkai rekonstravo taip, kad jis savo plotu tapo ženkliai didesnis nei prieš rekonstravimą, neturėdama Pareiškėjos leidimo (sutikimo). R. K. pripažino, kad atliko šio garažo rekonstravimo ir terasos įrengimo darbus.

6.3. VTPSI, 2017-10-09 atlikusi rekonstruoto garažo patikrinimą vietoje, nustatė, kad rekonstruoto garažo ilgis – 8,45 m, plotis – 6,94 m, užstatytas plotas – 59,27 m², aukštis – 4,60 m. Prie garažo pristatytos atviros terasos užstatytas plotas – 24,35 m² (2017-10-17 VTPSI raštas Nr. (23.2)-2D-14462 „Dėl statybų (duomenys neskelbtini)

6.5. Institucijos 2017-12-04 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 46ŽN-248 nustatyta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės rytinėje pusėje vietoj anksčiau stovėjusio pastato (garažo) pastatytas pastatas, kuris kerta šio sklypo ir sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, užimdamas pastarojo L. L. priklausančio žemės sklypo apie 8 m². Rašte Pareiškėjai pažymėta, kad nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio, numatančio atsakomybę už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, naudojimą ir vengimą grąžinti, požymius, ir kad Institucija įpareigojo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkę R. K. geranoriškai iki 2018-01-08 pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus ir tai informuojant Instituciją. R. K. buvo įspėta, kad nepašalinus pažeidimų iki nurodytos datos, visi dokumentai, susiję su žemės naudojimosi tvarkos pažeidimu, bus perduoti Institucijos Trakų skyriaus vedėjo pavaduotojui spęsti klausimą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo.

6.6. Institucijos žemės naudojimo patikrinimo aktu 2018-02-21 Nr. 46NŽ-11-(14.46.73.), 2018-02-20 atliktus patikrinimą, nustatyta, kad 2017-11-30 konstatuoti pažeidimai nepašalinti (b. l. 24-29).

6.7. 2018-04-17 Institucijos vedėjo pavaduotojas A. A. priėmė nutarimą (ROIK 18081573323), kuriuo nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes garažo daliai, kuri patenka į gretimą žemės sklypą, yra nustatytas 8 m² statinio servitutas (b. l. 30).

6.8. Institucijos vedėjo pavaduotojas A. A. 2018 m. birželio 5 d. kitoje administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18084646134) surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-209-2018 R. K. už ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes ji pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą rekonstravo statinį ir praplėtė jo konstrukcijas, dėl to užimamas konstrukcijų plotas gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) statinio servitutą viršijo 0,25 kv. m., t. y. R. K. neteisėtai užėmė gretimo L. L. priklausančio sklypo žemę, dėl to R. K. paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda.

6.9. 2018-06-15 skundu pareiškėja L. L. prašė panaikinti 2018-04-17 nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18081573323), kuriuo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena, grąžinti bylą Institucijai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjos 2019-07-15 nutartimi Pareiškėjos skundas tenkintas: panaikintas Institucijos 2018-04-17 nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 18081573323): byla grąžinta Institucijai tirti iš naujo, tačiau 2019-08-22 nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nutraukta dėl to, kad pakartotinai atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir įvykdytas administracinis nurodymas.

6.10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartimi patenkinus L. L. skundą, panaikintas Institucijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas ir byla vėl grąžinta iš naujo tirti. Iš Institucijos priteista L. L. naudai 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina tai, kad pagal ANK 591 straipsnio 8 punktą administracinių nusižengimų teisena negalima jei dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijoje įtvirtintą teisės principą, ne kartą pasisakė (Konstitucinio Teismo 2001-05-07, 2001-10-02, 2005-11-10, 2008-01-21, 2009-06-08 nutarimai), pažymėdamas, kad jis reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Vis dėlto, principas non bis in idem negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nubaudimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant, kai keli elgesio epizodai laiko atžvilgiu nėra vienodi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai, ypač kai priešingos teisei veikos padaromos nesilaikant teisės aktuose numatytos pareigos. Priešingas požiūris lemtų išvadą, kad, kartą patraukus atsakomybėn asmenį už atitinkamos pareigos nevykdymą, jis būtų besąlygiškai atleidžiamas nuo tolesnio jos vykdymo. Tokia išvada prieštarautų ANK 41 straipsniui, numatančiam, jog administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo.

9. Kaip jau minėta, Pareiškėja L. L. dar 2017-09-15 kreipėsi dėl galimo savavališko dalies jos žemės užėmimo, nurodydama, kad R. K. savo žemės sklype ir iš dalies pareiškėjos L. L. žemės sklypo šiaurės rytinėje pusėje 1989 m. pastatytą garažą nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. rudens galimai savavališkai rekonstravo taip, kad jis savo plotu tapo ženkliai didesnis nei prieš rekonstravimą, neturėdama Pareiškėjos leidimo (sutikimo). Pati R. K. pripažino, kad atliko šio garažo rekonstravimo ir terasos įrengimo darbus. Kaip matyti iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos tyrimo medžiagos (ROIK: 18081573323) L. L. prašymu, 2017-11-30 Institucija, atliko pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo dalies patikrinimą vietoje ir 2017-12-04 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-248, kuriuo nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė R. K. šiaurės rytinėje pusėje vietoje anksčiau stovėjusio pastato (garažo) pastatė pastatą, kuris kerta bendrą žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), ribą, taip užimdamas apie 8 m² L. L. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018-02-20 Institucijai atlikus pakartotinį patikrinimą vietoje, 2018-02-21 Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 46NŽ-11-(14.46.73.), nustatyta, kad 2017-11-30 konstatuoti pažeidimai nepašalinti. 2018-04-17 Institucijos vedėjo pavaduotojo A. A. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutarta nepradėti, motyvuojant tuo, kad garažo daliai, kuri patenka į gretimą žemės sklypą, yra nustatytas 8 m² statinio servitutas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjos 2018-07-15 nutartimi šis nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta Institucijai tirti iš naujo, konstatavus Institucijos materialinės ir procesinės teisės pažeidimus, tarp kurių ir netinkamas administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo pagrindas, kurį Institucija nepagrįstai siejo su statinio servitutu. Be to, minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad institucijos veiksmai byloje ROIK: 18081573323 turėjo būti kvalifikuoti, kaip administracinio nusižengimo tyrimas, kurio metu atlikus ANK 616 str. numatytus veiksmus ir nustačius ANK 617 str. numatytas aplinkybes, turi būti priimtas vienas iš ANK 619 str. 1 d. numatytų nutarimų.

10. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad dėl L. L. žemės savavališko užėmimo buvo atliktas ir kitas administracinio nusižengimo teisenos tyrimas (ROIK 18084646134), kurio metu Institucija 2018-05-09 vėl atliko ginčijamos minėtų sklypų ribos patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-25-(14.46.73) (reg. data:2018-05-11), kurio pagrindu konstatavo savavališką Pareiškėjos žemės sklypo dalies užėmimą. Šis tyrimas (ROIK 18084646134) buvo baigtas 2018-06-05 protokolu, Institucijai nustačius, kad L. L. žemė buvo užimta savališkai, dėl to nubaudžiant pažeidėją R. K. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimą. Atsižvelgusi į šią aplinkybę Institucija 2019-08-22 nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 18081573323), pradėtą dar iki 2017 m. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nutraukė, nes atlikusi pakartotinį tyrimą nustatė, jog dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui 2018-06-05 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir įvykdytas administracinis nurodymas.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pastebėtas R. K. nusižengimo trunkamasis pobūdis. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba tol, kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai.

12. Apygardos teismui nekyla abejonių, kad abiejuose tyrimuose (ROIK: 18081573323 ir ROIK18084646134) aukščiau paminėtais patikrinimo aktais fiksuotas R. K. administracinis nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio, o abiejuose tyrimuose nagrinėti kaltinimai R. K. neatsiejamai tarpusavyje susiję. Iš minėtų tyrimų medžiagų matyti, kad abiem atvejais spręstas atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimo, padaryto rekonstruojant statinį ir praplėtus jo konstrukcijas, taip neteisėtai užimant gretimo Pareiškėjai priklausančio sklypo žemę, atvejis.

13. Esant trunkamajam teisės pažeidimui būtina nustatyti, ar asmeniui keliose bylose inkriminuotų tapačių teisės pažeidimų padarymo laikotarpis nėra tas pats, t. y. ar tai nėra vienas asmens elgesio epizodas (pareigos nevykdymas) laiko atžvilgiu (sudaro vientisą ar atskiras veikas). Trunkamasis teisės pažeidimas trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba tol, kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Trunkamasis teisės pažeidimas, laikomas paaiškėjusiu nuo patikrinimo atlikimo momento, protokolo surašymo.

14. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18081573323) Institucija R. K. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimus konstatavo 2017-12-04 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 46ŽN-248 ir 2018-02-21 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 46NŽ-11-(14.46.73.), tačiau administracinio nusižengimo teisenos 2018-04-17 nutarimu nepagrįstai nepradėjo, motyvuodama, kad nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių, t. y. nepagrįstai konstatavusi, kad minėtai garažo daliai, kuri patenka į gretimą žemės sklypą, yra nustatytas 8 m² statinio servitutas. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja 2018-06-15 skundu paprašė jį panaikinti ir grąžinti bylą tirti iš naujo Institucijai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar iki skundo pateikimo teismui 2018-06-05 Institucija surašė R. K. protokolą kitoje administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18084646134) pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto Pareiškėjos žemės sklypo dalies užėmimo.

15. Iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktų medžiagų (ROIK: 18081573323 ir ROIK 18084646134) matyti, kad jose surinkti duomenys apie trunkamojo pobūdžio R. K. veiką, kuria pastaroji nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. rudens savo nuosavybės teise priklausančiame 0,15 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir savo sesers L. L. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurės rytinėje pusėje 1989 m. pastatytą garažą savavališkai rekonstravo taip, kad jis savo plotu tapo ženkliai didesnis nei prieš rekonstravimą, neturėdama Pareiškėjos leidimo (sutikimo). Po to vykę Institucijos pareigūnų atlikti minėtų sklypų žemės naudojimo patikrinimai nustatė, kad R. K. be kito sklypo žemės savininkės leidimo rekonstruodama statinį neteisėtai užėmė gretimo Pareiškėjai priklausančio sklypo dalį, pažeisdama Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pirmu atveju (ROIK: 18081573323) trunkamasis pažeidimas užfiksuotas 2018-02-21 Institucijos patikrinimo aktu. Po kelių mėnesių kitame tyrime (ROIK 18084646134) patikrinus aplinkybes, 2018-05-11 žemės patikrinimo aktu savavališkas L. L. žemės sklypo dalies užėmimo faktas buvo dar kartą patvirtintas ir pažeidėjai R. K. 2018-06-05 surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti, minėti patikrinimai, atlikti dėl to, kad R. K. 2015-2016 m. rekonstruodama statinį savo sklype, savavališkai užėmė ir dalį Pareiškėjos žemės sklypo, nėra nutolę laiko atžvilgiu. Aptartos aplinkybės rodo, jog nėra pagrindo išvadai, kad minėtose dviejose medžiagose yra fiksuoti du iš esmės skirtingi laikotarpiai, kuriais padarytos analogiškos, bet iš esmės kitos priešingos teisei veikos. Atsižvelgus į tai, viena iš bylų R. K. atžvilgiu turėjo būti nutraukta, siekiant nepažeisti draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus principo, todėl Institucija, konstatavusi, kad dėl R. K. neteisėtų veiksmų negali būti baudžiama už tą pačią veiką antrą kartą, pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį 2019-08-22 nutarimu nutraukė, nurodydamas kitą administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindą.

16. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas 2020-01-27 nutartimi ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu administracinio nusižengimo bylą gražindamas tirti iš naujo, nenurodė, kokį ir kokios apimties tyrimą kokioms papildomoms bylos aplinkybėms, kurias teismui sunku nustatyti, turėtų atlikti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje akcentuodamas, jog nutarus nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirta veika ir išsamiai įvertintas R. K. veiksmų teisėtumas, atliekant rekonstrukcijos darbus, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad 2019-08-22 nutarimu administracinio nusižengimo teisena byloje ROIK: 18081573323 buvo nutraukta ne todėl, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, o dėl to, jog buvo konstatuota, kad už jį pažeidėja jau nubausta.

17. Teismas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad tarp pareiškėjos ir jos sesers R. K. nuo 2018-02-12 vykęs civilinis procesas pagal ieškovės L. L. Vilniaus regiono Trakų teismo rūmams pateiktą ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nesvarbus nagrinėjamų teisinių santykių kontekste. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ANK 110 straipsnio (buvusio ATPK 45 straipsnio) taikymo klausimus, yra atkreipęs dėmesį į tai, kad net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumą, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėją atlaisvinti žemę ir perduoti ją savininkams. Esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-71-2014). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK yra numatytos ir priemonės, užtikrinančios priverstinį teismo sprendimo įvykdymą ir sankcijos sprendimo nevykdančiam asmeniui.

18. Nagrinėjamu atveju L. L., tuo pat metu inicijuodama ir civilinį procesą, kaip žemės sklypo savininkė, kurios teisės buvo pažeistos, jas ėmėsi ginti ir civilinio proceso tvarka ir, kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-48-3-00311-2018-3), jos pažeistos teisės civiline tvarka buvo apgintos (Vilniaus apygardos teismui 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetus atsakovės R. K. apeliacinį skundą, liko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-11-19 sprendimas, kuriuo R. K. įpareigota per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti rekonstruoto pastato (garažo) dalį, esančią L. L. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki bendros žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. R. K. neįvykdžius sprendime nurodytų įpareigojimų teismo nustatytu terminu –L. L. leista pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant visas patirtas išlaidas iš R. K.). Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimu buvo atmestas 2019 m. gruodžio 31 d. gautas R. K. prašymas įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018 įvykdymą atidėti iki 2020 m. spalio 30 d.

19. Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, atsižvelgus ir į administracinio nusižengimo teisenos (ROIK: 18081573323) laikotarpio trukmę (R. K. pažeidimą pirmą kartą Institucija fiksavo 2017-11-30 atlikusi pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalies patikrinimą vietoje, o 2018-02-20 atlikusi pakartotinį patikrinimą vietoje konstatavo, kad pažeidimai nepašalinti, tačiau, nepaisant to, nesurašė pažeidėjai protokolo, o nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos); į tai, kad Institucijos 2018-04-17 nutarimas, pripažinus jį nepagrįstu ir neteisėtu, buvo panaikintas tik 2019-07-15 nutartimi, o tuo laikotarpiu kitoje byloje (ROIK 18084646134) buvo priimtas 2018-06-05 protokolas, kuriuo R. K. buvo nubausta (būtent šiuo protokolu nustatytas nusižengimas galėjo būti vertintas, kaip pakartotinis 2018-02-20 patikrinimo metu nustatyto pažeidimo atžvilgiu), darytina išvada, kad dėl minėtų padarytų klaidų asmuo, kurio atžvilgiu vykdoma administracinio nusižengimo teisena, negali būti tokį ilgą laikotarpį laikomas teisiškai neapibrėžtoje situacijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ANK 39 straipsnis, reglamentuojantis administracinių nuobaudų skyrimo terminus, imperatyviai nustato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Dėl išvadintų priežasčių aukštesnysis teismas laiko, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Institucija vėl buvo įpareigota iš naujo tirti bylą, nenurodant, kokios apimties ir kokias konkrečias aplinkybes, kurių negali ištirti teismas, Institucija turi tirti, naikintina, kaip neteisėta ir nepagrįsta.

20. Pareiškėjos atstovas 2020-03-04 pateikė prašymą iš Institucijos priteisti L. L. procesinio dokumento – atsiliepimo į skundą – parengimą patirtas išlaidas – 300 Eur. Atstovo prašymas negali būti tenkinamas, nes tam nėra teisinio pagrindo: tokių išlaidų priteisimo iš Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nenumato įstatymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti.

Palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena R. K. atžvilgiu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį

Nutartis neskundžiama.