Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų BUAB (duomenys neskelbtini), A. P. ir E. M. teismui pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsisakytina tvirtinti taikos sutartį.

Pažymėtina, jog ne teisme sudarytas taikos sutartis teismai tvirtina CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka (CPK 579-582 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 str. 1 d. nustato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Tokia taikos sutarties samprata nukreipia į tai, kad ginčo, ar ateityje galinčio kilti ginčo šalys aptaria konkrečiai kokį ginčą (esamą, ar galintį kilti ateityje) šalys siekia išspręsti taikos sutartimi, aptaria galimai ginčytiną situaciją ir išsprendžia abipusių nuolaidų pagrindu šiame galimai kilsiančiame ginče dalyvaujančių šalių teises bei pareigas. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, jeigu yra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama, ar tai jau ginčas tarp šalių yra išspręstas (pvz., CPK 42 str. 2 d., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 str. ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai pateikė Vilniaus m. apylinkės teismui 2016-11-22 sudarytą taikos sutartį, kuria susitarė dėl atsakovų mokėjimų priteistų pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-11-02 sprendimą Nr. e2-3201-450/2015, ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2016-07-05 nutartį Nr. e2A-484-943/2016. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovui pagal minėtą Apygardos teismo sprendimą ir Apeliacinio teismo nutartį yra 2016-07-14 jau išduotas vykdomasis raštas. Byloje nėra jokių duomenų dėl šio vykdomojo rašto likimo (ar šis vykdomasis dokumentas buvo perduotas vykdymui antstoliui, ar jį vis dar turi ieškovas). Šis išduotas vykdomasis raštas turi įtakos šiai taikos sutarčiai, kadangi jei yra jau pradėtas vykdymo procesas (t.y. vykdomasis raštas perduotas jau antstoliui) ši taikos sutartis gali liesti jau ir antstolio interesus (kadangi jis vykdydamas vykdomuosius dokumentus patiria vykdymo išlaidas, atlikęs kitus veiksmus, kurie neleidžia tvirtinti šios taikos sutarties ir t.t.). LR CPK 595 str. numato, kad taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Be to pažymėtina, kad iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių matyti, kad iš esmės tarp šalių nėra naujo ginčo tarp šalių nėra, tačiau šalys siekia pakeisti Apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos teismo nutarties nustatytą sprendimo tvarką, t.y. taikos sutartyje pakeičiant kitus mokėjimų terminus (susitarimus) per kada atsakovai turi sumokėti ieškovui priteistą žalą, numatytos papildomos netesybos (bauda) už nesumokėtą laiku sumą.

Pagal suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, taikos sutartis gali būti tvirtinama supaprastinto proceso tvarka, tik kai įsitikinama, jog tarp šalių yra ginčas, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegizstuoja, teismas tokios taikos sutarties negali tvirtinti. Šiuo atveju pareiškėjai teismui nepateikė jokių duomenų, kad tarp šalių yra kilęs naujas ginčas, kuris jau nėra išspręstas teismo, o priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų visumos, Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos Apeliacinis teismas jau išsprendė šalių ginčą. Todėl jei pareiškėjai siekia pakeisti šių teismo sprendimų tvarką, jie turi kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (LR CPK 284 str.), o jei pradėtas vykdymo procesas, tai taikos sutartį pateikti antstoliui pagal LR CPK 595 str. nuostatas.

Taip pat pažymėtina, kad šalys taikos sutartyje susitarė dėl 40 000 EUR baudos (sutarties 3 punktas). Nors šalys yra laisvos susitarti dėl jiems priimtinų sutarties sąlygų, tačiau taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju taikos sutarties 3 punkte numatyta bauda yra labai didelė, beveik siekia pačios prievolės dydį (40 000 EUR), todėl teismas sprendžia, kad minėta taikos sutarties sąlyga neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų. Paminėtina, kad baudos sumokėjimas siejamas su įsipareigojimų pagal taikos sutarties 1 punkto nevykdymą, t. y. 10 000 Eur ir 46 000 Eur sumų nesumokėjimu numatytais terminais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovams nevykdant įsipareigojimų dėl jau tokio dydžio prievolės, nėra protinga tikėtis, kad bus dar beveik tokio pačio dydžio bauda. Minėta dydžio bauda yra neadekvati neįvykdytiems įsipareigojimams.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos šalių 2016-11-22 pateiktas prašymas patvirtinti tokią taikos sutartį tokiomis sąlygomis netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas,

nutaria:

atsisakyti tvirtinti pareiškėjų BUAB (duomenys neskelbtini), A. P. ir E. M. teismui patvirtinti pateiktą 2016-11-22 taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama.