Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2016-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-47-354/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-14
Bylos Nr.
1-47-354/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09946-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Kaltinamasis
J. G.
Advokatai
Drąsutis Narmontas
Baudžiamoji byla Nr. 1-47-354/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09946-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.9.6; 1.1.8.10; 1.1.10.1; 1.2.4.8.3; 1.2.22.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 14 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,sekretoriaujant Renatai Kovierei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,gynėjui advokatui Drąsučiui Narmontui,kaltinamajam J. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „E.“ vairuotoju-traktorininku-presuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėn., vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėn., vadovaujantis BK 48 str. 3 d., 6 d. 1 p. per bausmės atlikimo laiką įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d. ir 253 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. G. smurtavo prieš savo šeimos narį, o būtent: 2015 m. vasario 16 d., apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), tyčia šovė 2 kartus iš neteisėtai laikomo šaunamojo ginklo – pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, C kategorijos revolverio Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini) į sutuoktinės L. G. galvą, tuo padarydamas šautines žaizdeles pakaušio ir momens srityje, kas sukėlė L. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis J. G. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. vasario 16 d. 21 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė keturis šaunamuosius ginklus – pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, C kategorijos revolverį Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro, „flobert“ sportiniais šoviniais; savadarbį lygiavamzdį, neautomatinį, vienašūvį, tinkamą šaudymui įtaisą, skirtą šaudyti 26 mm skersmens signaliniais šoviniais; pramoninės gamybos, graižtvinio, C kategorijos Mauser šautuvo pagrindinę dalį – užraktą; pramoninės gamybos lygiavamzdžio, vienašūvio, C kategorijos, 16 kalibro, TOZ-63 modelio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę dalį – atramą; didelį kiekį, 97 vienetus, šaudmenų – 8 pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamus šaudyti, „flobert“ sportinius šovinius; 8 pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62x53 mm kalibro, tinkamus šaudyti šovinius; 1 pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,92x57 mm kalibro, tinkamą šaudyti Mauser šovinį; 1 pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamą šaudyti, .222 Remington kalibro šovinį; 5 pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62x25 mm kalibro, tinkamus šaudyti TT šovinius; 1 pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkamą šaudyti Makarov šovinį; 8 pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62x39 mm kalibro, tinkamus šaudyti Kalašnikov imitacinius šovinius; 6 pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamus šaudyti, 7,62x51 mm (.380) kalibro imitacinius šovinius; 53 pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamus šaudyti sportinius-medžioklinius šovinius; 4 pramoninės gamybos, 9 mm kalibro tinkamus šaudyti dujinius-garsinius šovinius; 1 pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamą šaudyti medžioklinį šovinį; 1 pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo tinkamą šaudyti medžioklinį šovinį, bei 20,5 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos – trotilo (trinitrotolueno, TNT), po to, 2015 m. vasario 16 d., apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), du šaudmenis – pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamus šaudyti „flobert“ sportinius šovinius, iššovė iš šaunamojo ginklo, o likusius 95 šaudmenis, keturis šaunamuosius ginklus ir didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iki 2015 m. vasario 16 d. 22.50 val. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), kol įvykio vietos apžiūros metu visus neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogstamąją medžiagą paėmė policijos pareigūnai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. vasario 16 d. išgėrinėjo savo namuose, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), kartu su S. D. ir savo žmona L. G.. Pastarajai jis pasakė eiti migdyti vaikus, nes jau buvo vėlu. L. G. atsisakė tai daryti, pradėjo koliotis, ėmė visaip jį įžeidinėti. Jie susistumdė ir jis iššovė. Jis iš spintos pasiėmė ginklą, t. y. šratinį revolverį ir iššoviau, gal ir galėjo iššauti du kartus, buvo rastos dvi tūteles. Nužudyti S. G. nenorėjo, specialiai į galvą nesitaikė, norėjo ją tik pagąsdinti. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Po šūvio jis nusivedė L. G. ir apžiūrėjo, ar nėra palikusi kokia skeveldra, tada liepė nusiplauti kraują. Policiją iškvietė L. G.. 2015 m. vasario 16 d. jis dar nebuvo išsituokęs su L. G.. Gailisi, kad taip padarė, nukentėjusiosios atsiprašė, pastaroji jam atleido.

Pripažįsta, kad laikė sprogmenis ir šaunamuosius ginklus. Šaunamuosius ginklus jis surado pagal senų žmonių pasakojimus, ten, kur vykdavo kariniai susirėmimai, būdavo šalmų iškelta. Jis nuo vaikystės turėjo silpnybę kolekcionuoti ginklus. Tuos ginklus jis surado. Kol vaikų nebuvo, ginklus laikė kaip kolekciją. Šovinius irgi buvo suradęs. Kai dalyvavo šaulių sąjungoje, turėjo revolverį. Savadarbis lygiavamzdis šautuvas buvo likęs nuo rusų laikų, tais laikais tėvui atnešdavo kariai parduoti. Sprogstamoji medžiaga buvo granatoje. Visus šaunamuosius ginklus, šaudmenis jis laikė kaip metalo laužą. Jam nebuvo minties, kur nors juos panaudoti. Šaudmenų laikymo tikslas buvo laikyti kaip kolekciją. Medžiotoju nebuvo, nežinojo ginklų laikymo tvarkos, nesidomėjo, ar pistoletui reikėjo leidimo. Į šaulių sąjungą jis įstojo nuo 11 metų, domėjosi ginklais, patiko uniformos, norėjo tapti kariu. Ginklus laikė kaip trofėjų.

Buvo šeimoje tokia situacija, kad L. G. išeidavo ir negrįždavo po kelias paras, o ji maitino kūdikį krūtimi, jis net buvo praradęs kelis darbus per tokius įvykius. L. G. grasindavo, kad nusižudys, kad jis vaikų neberasiąs. Prieš skyrybas jis bandė taikytis. Po skyrybų jis veždavo vaikus L. G., bet ji nekreipdavo dėmesio į vaikus.

Kaltinamajam J. G. visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam bei jo gynėjui ir prokurorui sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo J. G. prisipažinimo, jo kaltė nežymiai sutrikdžius sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei L. G. ir neteisėtai disponavus šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis bei sprogstamąja medžiaga įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. vasario 16 d. namuose, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su vyru J. G. ir draugu S. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21 val. jos vyras kažko paprašė, bet ji nesutiko, ir tuomet J. G. atsinešė šratinį šautuvą ir nusitaikė į ją. Ji norėjo išeiti į kitą kambarį, kai išgirdo šūvio garsą ir pajuto skausmą galvoje. Palietusi galvą, ji apčiuopė dvi žaizdas, iš kurių bėgo kraujas. Ji bandė išsikviesti pagalbą, bet J. G. jai to neleido daryti atimdamas telefoną. Jos žaizdos labai kraujavo, todėl J. G. liepė eiti į vonią ir nusiplauti kraują. Pritaikiusi momentą ji paėmė telefoną ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Ligoninėje jai buvo diagnozuota šautinė žaizda. Patikslindama parodymus L. G. nurodė, kad konfliktas įvyko, kai ji pasakė savo vyrui, jog reikia užbaigti gėrimus ir eiti miegoti. Po įvykio vyras jos atsiprašė, ir pastarajam ji atleido dėl padaryto sužalojimo. Ji yra girdėjusi J. G. kalbant su draugais apie kažkokius ginklus ir jų detales, tačiau namuose niekada nėra mačiusi, kad būtų laikomi kokie nors ginklai ar šoviniai (1 t., 41–42, 48–49 b. l.).

Liudytojas S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. vasario 16 d. išgėrinėjo kartu su draugais L. ir J. G.. Iš pradžių visi buvo jo namuose, o vakarop visi nuėjo į J. G. namus. Ten J. G. pasakė savo žmonai, kad ši nebegertų ir guldytų vaikus. Tuomet G. tarpusavyje susipyko. G. buvo nuėję į miegamąjį, todėl paties įvykio jis nematė, tik išgirdo L. G. šūktelėjimą, bet nesuprato, kas įvyko. Paskui L. G. ir J. G. atėjo į kambarį, L. G. pasiūlė jam eiti parūkyti, ir jie išėjo į kitą patalpą, o J. G. liko su vaikais. Taip vadinamame rūkomajame L. G. pasakė, kad J. G. jai šovė į galvą, ir paėmusi telefoną paskambino policijai. Jis šūvio momento nei girdėjo, nei matė, nes aplink jį krykštavo vaikai. Jis žinojo, jog J. G. yra mėgėjas rinkti visokias ginklų senienas. Jis aiškino J. G., kad tokiems daiktams laikyti reikalingas leidimas, tačiau ar J. G. tokius leidimus susitvarkė, jis nežino (1 t., 67–69 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas revolveris KORA BRNO Nr. (duomenys neskelbtini) su 6 šoviniais ir 2 tūtelėmis, rasti ir paimti 243 šoviniai, 4 šautuvo dalys, trys šautuvai, du granatų korpusai be detonatorių (1 t., 18–24 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. G. nustatytos šautinės žaizdelės pakaušio ir momens srityje ir jos galėjo būti padarytos šaunamojo ginklo sviediniu paveikus minėtos srities minkštuosius audinius dviejų trauminių poveikių metu. L. G. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 50–54 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktas revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, C kategorijos KORA BRNO šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 6 mm kalibro, „flobert“ sportiniais šoviniais. Tirti pateikti 6 šoviniai yra šaudmenys, o būtent, pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, „flobert“ sportiniai šoviniai, kurie skirti 6 mm kalibro C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktos dvi tūtelės yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, sportinių „flobert“ šovinių sudėtinės dalys (1 t., 30–33 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas objektas, panašus į rankinę granatą, nėra sprogmuo – tai yra sprogmens dalis – pramoninės gamybos „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos korpusas su 20,5 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos – trotilo (trinitrotolueno, TNT) užtaiso liekana (1 t., 112–115 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš visų pateiktų tyrimui objektų pripažinti šaunamaisiais ginklais trys objektai – savadarbis lygiavamzdis, neautomatinis, vienašūvis, tinkamas šaudymui įtaisas, skirtas šaudyti 26 mm skersmens signaliniais šoviniais; pramoninės gamybos, graižtvinis, C kategorijos Mauser šautuvo pagrindinė dalis – užraktas; pramoninės gamybos lygiavamzdis, vienašūvis C kategorijos, 16 kalibro, TOZ-63 modelio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė dalis – atrama; šaudmenimis pripažinti 97 šoviniai – 8 vienetai pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62x53 mm kalibro tinkami šaudyti šoviniai; 1 pramoninės gamybos, centrinio skėlimo 7,92x57 mm kalibro tinkamas šaudyti Mauser šovinys; 1 pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamas šaudymui, .222 Remington kalibro šovinys; 5 vienetai pramoninės gamybos, centrinio skėlimo 7,62x25 mm kalibro, tinkami šaudyti TT šoviniai; 1 pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudyti Makarov šovinys; 8 vienetai pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62x39 mm kalibro, tinkami šaudyti Kalašnikov imitaciniai šoviniai; 6 vienetai pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudyti, 7,62x51 mm (.380) kalibro imitaciniai šoviniai; 53 vienetai pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudyti sportiniai-medžiokliniai šoviniai; 4 vienetai pramoninės gamybos, 9 mm kalibro tinkami šaudyti dujiniai-garsiniai šoviniai; 1 pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudyti medžioklinis šovinys; 1 pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo, tinamas šaudyti medžioklinis šovinys (1 t., 127–148 b. l.).

Iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus informacijos matyti, kad 2015 m. vasario 16 d. 20 val. 53 min ir 21 val. 08 min yra užfiksuoti L. G. pranešimai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo, konflikto su smurto požymiais adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Pateiktos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos, kurios apžiūrėtos (1 t., 73–75 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities VPK informacijos matyti, kad leidimai laikyti (nešiotis) ginklus J. G. nėra išduoti (2 t., 8 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. G. nurodytas atskiras konkrečias aplinkybes, susijusias su šeimos nariui sutuoktinei L. G. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu ir neteisėtu disponavimu kaltinime nurodytais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis bei sprogstamąja medžiaga, patvirtina byloje surinkti duomenys: nukentėjusiosios L. G., liudytojo S. D. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvados, kt. rašytiniai duomenys, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iššovė du kartus iš neteisėtai laikomo šaunamojo ginklo į savo šeimos nario sutuoktinės L. G. galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. G. šautines žaizdeles pakaušio ir momens srityje. Įvertinus faktinių bylos duomenų visetą, sprendžiama, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad tarp anksčiau nurodytų kaltinamojo J. G. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nežymaus nukentėjusiosios L. G. sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo J. G. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., sudėtį.

Nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 2 d., gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių savo veiksmais siekia, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. G. šovė į nukentėjusiąją, todėl, kaip ir bet kuris kitas normalios psichikos ir panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, jog tokiais savo smurtiniais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, nes tokioje situacijoje (šaunant į žmogų, nors ir sportiniais šoviniais) atsiradę padariniai yra dėsningi, ir nors jų nesiekė (kaltinamojo teigimu, jis norėjo tik pagąsdinti nukentėjusiąją), tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. G. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Išanalizavęs bylos duomenų visumą, teismas mano, kad kaltinamojo J. G. padarytos nusikalstamos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo – paskatos buvo dėl konflikto su nukentėjusiąja kilęs jo pyktis.

Pagal BK 253 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo, neturint leidimo, pradžios momento.

Kaltinamasis J. G. disponavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamąja medžiaga neteisėtai, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 str., leidimas disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis kaltinamajam nebuvo išduotas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. G. neteisėtai disponavo keturiais šaunamaisiais ginklais, 97 šaudmenimis ir 20,5 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis J. G. suprato, jog neteisėtai disponuoja šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamąja medžiaga. Taigi teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 253 str., požymių buvimo kaltinamajam J. G. inkriminuotoje veikoje. Kaltinamojo J. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 253 str. 2 d.

Tačiau, teismo nuomone, kaltinamajam J. G. nepagrįstai inkriminuotas dviejų šovinių realizavimas, šioje byloje sutapatintas su jų panaudojimu (iššaunant į nukentėjusiąją L. G.). Šaudmenų realizavimas teismų praktikoje suprantamas kaip jų pardavimas, išmainymas, dovanojimas ir kiti panašūs veiksmai. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad kaltinamasis J. G. įvykio metu iššaudamas du šovinius nesiekė tokiu būdu jų realizuoti BK 253 str. prasme. Todėl šis alternatyvus aptariamos nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo šaudmenimis) sudėties požymis iš J. G. pareikšto kaltinimo šalinamas.

Kaltinamasis J. G. visiškai pripažino savo kaltę, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, kaltinamasis J. G. bylos teisminio nagrinėjimo metu ligonių kasai sumokėjo už nukentėjusiosios L. G. gydymą, todėl teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir savanorišką žalos atlyginimą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo J. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokią išvadą teismas daro remdamasis asmens blaivumo testo duomenimis, kad J. G. 2015 m. vasario 16 d. 21.55 val. policijos įstaigoje nustatytas 2,19 promilių girtumas (2 t., 9 b. l.), nukentėjusiosios L. G. ir liudytojo S. D. parodymais, jog įvykio metu jie girtavo kartu su kaltinamuoju, o ir pats kaltinamasis pripažino, jog įvykio metu buvo išgėręs, kad blaivus taip nebūtų pasielgęs. Be to, teismo nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino J. G. savikontrolę, turėjo įtakos adekvačiam situacijos vertinimui.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam J. G. teismas vadovaujasi BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam J. G. skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į BK 41 str. nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę ir skirtas bausmei individualizuoti, kadangi bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, tai yra ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.

Vertindamas kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.) ir vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis nagrinėjamų veikų padarymo metu buvo neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos apie šeimos sudėtį, pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, sprendimų dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kaltinamasis J. G. vienas augina du mažamečius vaikus, dirba, tiek darbovietėje, tiek seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai ir, kaip jau nurodyta anksčiau, byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgęs į visas šias bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo J. G. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jam minimalias BK 140 str. 2 d. ir 253 str. 2 d. sankcijose numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Kaltinamojo J. G. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str.), todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p.). Kaip jau minėta, kaltinamasis J. G. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, sumažinama vienu trečdaliu. Po to ši bausmė bendrinama su 2015 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. paskirta ir vadovaujantis BK 64¹ str. vienu trečdaliu sumažinta bausme – laisvės apribojimu 6 mėn., bausmes iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p. p.), kadangi nustatyta, kad J. G. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė iki priimant 2015 m. liepos 22 d. baudžiamąjį įsakymą dėl kitos jo nusikalstamos veikos.

Pagal BK 75 str. nuostatas (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs nuo 2015-03-24), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas, kaip bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.

Anksčiau nurodytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamojo J. G. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl kaltinamajam taikomos BK 75 str. nuostatos ir jam, atsižvelgus į tai, kad po skyrybų su L. G. kartu su juo gyvena du mažamečiai vaikai, skiriamas įpareigojimas, numatytas BK 75 str. 2 d. 4 p., – auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį – 57,35 Eur L. G. gydymo išlaidų (1 t., 59–61 b. l.), kaltinamasis J. G. atlygino teismo posėdžio dieną, todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio patenkinimo nutraukiamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – karabinas (pramoninės gamybos, graižtvinis, penkių šūvių, pertaisomas, C kategorijos, šaudymui netinkamas, 7,92 mm kalibro, Mauser šaunamasis ginklas), šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) (pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis, 4,5 mm kalibro, tinkamas šaudymui, D kategorijos, pneumatinis, B3 modelio nešaunamasis ginklas), šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) (pramoninės gamybos, lygiavamzdis, vienašūvis, C kategorijos, šaudymui netinkamas, 16 kalibro, nenustatyto modelio šaunamasis ginklas), įtaisas (savadarbis, lygiavamzdis, neautomatinis, vienašūvis, tinkamas šaudymui, šaunamasis ginklas), dalis (pramoninės gamybos, lygiavamzdžio, vienašūvio, C kategorijos, šaudymui netinkamas, 16 kalibro, nenustatyto modelio šaunamasis ginklas), užraktas (pramoninės gamybos, graižtvinio, C kategorijos, Mauser šautuvo pagrindinė dalis, priskiriama prie šaunamųjų ginklų), atrama (pramoninės gamybos, lygiavamzdžio, vienašūvio, C kategorijos, 16 kalibro, TOZ-63 modelio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė dalis, priskiriama prie šaunamųjų ginklų), 23 vienetai šovinių sudėtinių dalių, revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) (pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, C kategorijos Kora Brno šaunamasis ginklas), 2 tūtelės (pramoninės gamybos, 6 mm kalibro kraštinio skėlimo sportinių „flobert“ šovinių sudėtinės dalys), sprogmens dalis (pramoninės gamybos (gamybos metai nenustatyti, kilmės šalis – tikėtina buvusi TSRS), „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos korpusas), sprogmens dalis (pramoninės gamybos (gamybos metai nenustatyti, kilmės šalis – tikėtina buvusi TSRS), „UZRG“ tipo unifikuoto rankinės granatos sprogdiklio, skirto kovinėms rankinėms „F-1“, „RGD-5“ bei „RG-42“ markės granatoms sprogdinti, dalis), savadarbis objektas (savadarbė kopija, išoriškai sąlyginai panaši į „F-1“ markės rankinę granatą su sprogdikliu), saugomi (duomenys neskelbtini) AVPK ginklinėje, – konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 str., BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Laikmena su garso įrašais iš (duomenys neskelbtini) BPC paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 253 str. 2 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. laisvės atėmimą 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d. laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p. p.), šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2015 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – laisvės apribojimu 6 mėn., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir J. G. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p. p.), 66 str., į J. G. paskirtą galutinę bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. vasario 16 d. iki 2015 m. vasario 17 d. (dvi paras) ir pagal 2015 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę – laisvės atėmimą 3 mėnesiams, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 4 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant J. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. G. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, panaikinti ir J. G. grąžinti asmens tapatybės kortelę bei pasą.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio – 57,35 Eur L. G. gydymo išlaidų atlyginimo nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., karabiną (pramoninės gamybos, graižtvinį, penkių šūvių, pertaisomą, C kategorijos, šaudymui netinkamą, 7,92 mm kalibro, Mauser šaunamąjį ginklą), šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) (pramoniniu būdu pagamintą, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, tinkamą šaudymui, D kategorijos, pneumatinį, B3 modelio nešaunamąjį ginklą), šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) (pramoninės gamybos, lygiavamzdį, vienašūvį, C kategorijos, šaudymui netinkamą, 16 kalibro, nenustatyto modelio šaunamąjį ginklą), įtaisą (savadarbį, lygiavamzdį, neautomatinį, vienašūvį, tinkamą šaudymui, šaunamąjį ginklą), dalį (pramoninės gamybos, lygiavamzdžio, vienašūvio, C kategorijos, šaudymui netinkamą, 16 kalibro, nenustatyto modelio šaunamąjį ginklą), užraktą (pramoninės gamybos, graižtvinio, C kategorijos, Mauser šautuvo pagrindinę dalį, priskiriamą prie šaunamųjų ginklų), atramą (pramoninės gamybos, lygiavamzdžio, vienašūvio, C kategorijos, 16 kalibro, TOZ-63 modelio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę dalį, priskiriamą prie šaunamųjų ginklų), 23 vienetus šovinių sudėtinių dalių, revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) (pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, C kategorijos Kora Brno šaunamąjį ginklą), 2 tūteles (pramoninės gamybos, 6 mm kalibro kraštinio skėlimo sportinių „flobert“ šovinių sudėtines dalis), sprogmens dalį (pramoninės gamybos (gamybos metai nenustatyti, kilmės šalis – tikėtina buvusi TSRS), „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos korpusą), sprogmens dalį (pramoninės gamybos (gamybos metai nenustatyti, kilmės šalis – tikėtina buvusi TSRS), „UZRG“ tipo unifikuoto rankinės granatos sprogdiklio, skirto kovinėms rankinėms „F-1“, „RGD-5“ bei „RG-42“ markės granatoms sprogdinti, dalį), savadarbį objektą (savadarbę kopiją, išoriškai sąlyginai panašią į „F-1“ markės rankinę granatą su sprogdikliu), saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK ginklinėje, – konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Laikmeną su garso įrašais iš (duomenys neskelbtini) BPC palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė