- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-710-290-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00523-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- E. V.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-710-290-2014
Teisėja Laima Šablevičienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00523-2014-1
2014 m. spalio 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Arūno Paštuolio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistojo E. V. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-04-11 nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirta ir neatlikta bausmės (laisvės apribojimo) dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu iš E. V. priteistos proceso išlaidos valstybei - 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
kad E. V. pagal BK 140 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 2 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia smaugė savo sugyventinę E. K., sudavė vieną kartą kumščiu jai į veidą, tampė už plaukų, tuo padarydamas nukentėjusiajai apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą, odos nubrozdinimą apatinės lūpos kairėje ir pasmakrės kairėje, ir šiais savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-06-16 nuosprendį, prašo jį pakeisti, paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Skunde nurodė, kad jis kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai galėjosi ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Supranta, kad pasielgė blogai, savo poelgį įvertino kritiškai ir byla buvo baigta pagreitino proceso tvarka.
Skundo autoriaus teigia, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Jis supranta, kad jo padėtį sunkina tai, kad jis 2014 m. balandžio 11 d. buvo nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir nusikalto bausmės atlikimo laikotarpiu, tačiau pažymi, kad įstatymai nedraudžia taikyti laisvės apribojimo bausmę antrą kartą, bet ilgesniam laikotarpiui. Teigia, kad su nukentėjusiąja susitaikė ir ji jam atleido, jie augina bendrą vaiką, kurį jis išlaiko. Jeigu bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis praras darbą ir šeima negaus pajamų. Pasižada ateityje nenusižengti ir laikytis įstatymų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei išanalizavusi visas bylos aplinkybes ir įvertinusi visus įrodymus, padarė išvadą, kad apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, kad baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo E. V. atžvilgiu pritaikyti tinkamai, o jo apeliacinis skundas, kuriuo jis nesutinka su jam skirta individualizuota bausme yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bausmės individualizavimo.
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 str. 1 d.). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam E. V., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas teisingai pripažino E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą E. V. padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad E. V. jau buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą, kad neišnykus teistumui vėl nusikalto, padarė nesunkų, tyčinį, nusikaltimą. E. V. baustas administracinėmis nuobaudomis net 6 kartus, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų vartojimą, baudų nesumokėjo, registruotas Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje kaip vartojantis narkotines medžiagas, dirba. Iš bylos duomenų matyti, jog prieš nukentėjusiąją nuteistasis E. V. smurtauja jau ne pirmą kartą, 2014-04-11 baudžiamuoju įsakymu, jis buvo nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją, bei įpareigojant nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių, tačiau 2014-06-02 E. V. vėl vartojo smurtą prieš nukentėjusiąją, pažeidė teismo nustatytus draudimus, tai rodo, jog anksčiau paskirta bausmė – laisvės apribojimas, nuteistojo nuo nusikalstamos veikos nesustabdė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas parinko tinkamą bausmės rūšį, ir nustatė jos dydį žymiai mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bei, pritaikęs BK 64¹ str., subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Paskirta bausmė nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.
Nuteistasis skunde nurodo, jog turi vaiką, kurį išlaiko ir, kad atlikdamas bausmę praras darbą ir pajamas, tačiau nuteistojo darbas bei prievolė rūpintis šeima negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Be to, byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog nuteistasis turi vaiką. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodyta, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.
Atsižvelgdama į visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes E. V. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, yra adekvati jo padarytai veikai bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Kolegija išskirtinių aplinkybių leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam E. V. gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę, šioje byloje nenustatė. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės parinkimo pagrįstumu.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Be to, pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju nėra absoliuti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė, kurią teismas privalėtų besąlygiškai įgyvendinti, todėl net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 38 str. nuostatų.
Nuteistasis E. V. teigia, jog jis prisipažino nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido, kartu su apeliaciniu skundu pateikė susitaikymo protokolą, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu. Spręsdamas BK 38 straipsnio taikymo E. V. klausimą, aukštesnysis teismas vertina, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino jį padaręs, pretenzijų dėl žalos nukentėjusioji nepareiškė, jie susitaikė. Taigi byloje nustatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje ir šios dalies 1-3 punktuose nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tačiau liko nenustatyta šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrindas manyti, kad E. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvadą dėl šios sąlygos buvimo galima padaryti tik įvertinus su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Pagal teismų praktiką teismas atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės gali motyvuoti kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, atsižvelgti į kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-550/2005). Aukštesnysis teismas spręsdamas klausimą dėl E. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui, į tai, kad nusikalto neišnykus teistumui, pažeidė teismo nustatytus draudimus, ir sprendžia, kad šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog apeliantas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.