Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. S. skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2012-11-11 nutarimu M. S. (toliau – pareiškėja) pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 str. 3 d., jai skirta 75 Lt bauda už tai, kad 2012-03-07, apie 18 val., dirbdama J. R. priklausančioje parduotuvėje „Papartis“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavė du butelius 0,33 l talpos alkoholinio alaus kokteilio „D Light“ nepilnamečiui V. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), t.y. pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 5 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendė, jog pažeidimo įvykį ir pareiškėjos kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnės L. P. bei liudytojų V. D., L. T., A. K., K. P., K. M. ir V. K. nuoseklūs bei vieni kitiems neprieštaraujantys parodymai. Teismas konstatavo, jog aplinkybę, kad 2012-03-07 alkoholinius gėrimus pirko parduotuvėje „Papartis“, patvirtino ne tik alkoholinius gėrimus įsigijęs nepilnametis liudytojas V. D., bet ir su juo kartu prie parduotuvės buvę kiti nepilnamečiai liudytojai. L. T., A. K., K. P., K. M. patvirtino, jog V. D. nuėjo į parduotuvę „Papartis“ ir iš ten parsinešė du alaus kokteilius, kuriuos atsinešė įsikišęs į rankovę. Grįžę į globos namus tas pačias aplinkybes jie papasakojo direktoriui, kuris teismo posėdžio metu patvirtino minėtų nepilnamečių liudytojų parodymus apie tai, kad alkoholiniai gėrimai jiems buvo parduoti būtent parduotuvėje „Papartis“.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja neginčijo aplinkybės, jog įvykio dieną ji parduotuvėje „Papartis“ dirbo viena. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi policijos pareigūnė L. P. teismo posėdyje paaiškino, jog ji pati matė, kai netoli parduotuvės „Papartis“ vaikai gėrė alkoholinius gėrimus. Pagalvojusi, jog jie gali būti globos namų auklėtiniai, susiskambino su direktoriumi V. K., kuriam apie tai pranešė. Patikrinęs policijos pareigūnės iškeltą prielaidą, V. K. nustatė globos namų auklėtinių tapatybės duomenis ir, apklausęs vaikus, sužinojo, jog viešoje vietoje suvartotus alkoholinius gėrimus jie įsigijo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje. Įvertinęs tai, jog liudytojas V. D. taip pat nurodė, jog jam nebuvo pateiktas kasos aparato kvitas už įsigytas prekes, teismas sprendė, jog M. S., parduodama alkoholinių gėrimų nepilnamečiui, žinodama šią aplinkybę ir liepdama jam kur nors paslėpti butelius, neišmušė kasos aparato kvito, taip siekdama nuslėpti daromą administracinį teisės pažeidimą. Teismas laikė, jog ši aplinkybė logiškai paaiškina, jog byloje pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo fiksuotas protokole nurodytu laiku įvykusi alkoholinių gėrimų pardavimo ūkinė operacija.

Apeliaciniame skunde M. S. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2012-11-11 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jai inkriminuoto pažeidimo įvykį ir sudėtį. Apeliantė teigia, jog ji yra atsakinga ir sauganti darbo vietą darbuotoja, todėl dėl jos principingumo nepilnamečiams niekada neparduoti tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų, pastarieji galėjo ją neteisėtai apkalbėti. 2012-03-15 paaiškinime vienareikšmiškai nurodyta, kad apeliantė nepripažįsta, jog pardavė nepilnamečiui alkoholinio alaus kokteilio „D Light“. Skundo autorės nuomone, nėra aišku ir tai, dėl kokių priežasčių administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne iš karto, o praėjus 8 dienoms nuo įvykio. Visi byloje apklausti liudytojai yra globos namų auklėtiniai, alkoholinius gėrimus galėjo įsigyti kitoje vietoje, o ją neteisėtai apkaltinti dėl jau minėto jos atsakingumo ir principingumo darbe. Be to, neįmanoma nustatyti, ar iš tiesų byloje liudiję globos namų auklėtiniai 2012-03-07 vartojo alkoholinius gėrimus, nes nebuvo patikrintas jų neblaivumo laipsnis. Įvertintina ir tai, jog nepilnamečiai liudytojai prisipažino vartoję alkoholinius gėrimus, įsigytus parduotuvėje „Papartis“, tik po to, kai į globos namus atvyko policijos pareigūnė L. P., kuri kartu su direktoriumi vaikus apklausė. Nors protokolą surašiusi pareigūnė teigė pati mačiusi nepilnamečius vartojant alkoholinius gėrimus, kurių buteliai buvo išmesti į šiukšlinę už namų, tačiau pastarieji įrodymai irgi nebuvo surinkti. Nesuprantama ir aplinkybė, kaip, nepersisvėrus pro langą, pareigūnė galėjo matyti asmenis, jos pačios teigimu, buvusios po jos gyvenamosios vietos balkonu. Visa tai patvirtina, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai pažeidimo įvykį patvirtinančių įrodymų, o esantys byloje - buvo įvertinti netinkamai, nepašalintos visos pažeidimo įvykio nebuvimą patvirtinančios abejonės.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-11 nutarimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėja nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes ir išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos. Byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. S. kaltę padarius ATPK 164 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Tai administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnės parodymai, liudytojų parodymai bei iš dalies pačios pareiškėjos parodymai.

M. S. patvirtino, jog įvykio dieną ji parduotuvėje „Papartis“ dirbo viena, tačiau teigia, jog ji nepardavė nepilnamečiui alkoholinių gėrimų. Apeliantės nuomone, šiuos teiginius patvirtina tai, jog policijos pareigūnė, surašė protokolą ne iš karto, o praėjus 8 dienoms nuo po pažeidimo dienos, objektyviai (nepersvėrusi per langą ar balkono turėklą) negalėjo matyti, jog nepilnamečiai globos namų auklėtiniai alkoholinius gėrimus vartojo po jos balkonu, nepilnamečiai liudytojai riboto naudojimo prekes galėjo įsigyti kitur, o ją apkalbėti sutartinai. Be to, apeliantės nuomone, jos kaltės nebuvimą patvirtina ir tai, jog nebuvo tinkamai užfiksuotas nepilnamečių liudytojų neblaivumo laipsnis bei iš šiukšlinės už namo nesurinkti ir nepridėti prie bylos išmestų alkoholinių gėrimų tuščia tara.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl duomenų, patvirtinančių vieną ar kitą aplinkybę, sprendžia teismas iš surinktų įrodymų visumos, jeigu iš jos galima daryti pagrįstą išvadą dėl tam tikrų faktų buvimo. Pagrindiniai duomenys, patvirtinantys aplinkybę, jog M. S. padarė administracinį pažeidimą yra vienas kitam neprieštaraujantys ir nuoseklūs liudytojų parodymai, patvirtinantys administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus duomenis. Tai, jog šis procesinis dokumentus buvo surašytas ne iš karto, o praėjus 8 dienos, kolegijos nuomone, apeliantės kaltės niekaip nepaneigia. Priešingai, tai tik patvirtina, jog dokumentas buvo surašytas tik galutinai nustačius ir įsitikinus, kad alkoholinius gėrimus nepilnamečiai globos namų auklėtiniai pirko būtent parduotuvėje „Papartis“, kurioje tą dieną viena dirbo M. S..

Kaip jau buvo minėta, pati M. S. neginčijo aplinkybės, jog aptariamu laiku darbo vietoje ji buvo viena. Teismas daro išvadą, jog aplinkybė, kad nebuvo atlikta globos namų auklėtinių neblaivumo patikra sprendžiant pareiškėjos kaltės klausimą, nėra esminė, nes M. S. kaltinta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 5 punkto pažeidimu. Be kokių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, yra teismo prerogatyva. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos, ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju, kaltės pagal ATPK 164 str. 3 d. konstatavimui, užtenka surinkti įrodymus, patvirtinančius neteisėtą alkoholinių gėrimų pardavimo faktą, o ne jų vartojimą. Dėl to kolegija nevertina neturinčių jokios reikšmės bylai argumentų( kad renkant įrodymus, turėjo būti paimti į šiukšlyną išmesta suvartotų gėrimų tuščia tara ir pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde nepagrįstai ir nemotyvuotai keliamas ir policijos pareigūnės atliktų veiksmų teisėtumo (suinteresuotumo) klausimas, teigiant, jog liudytoja L. P. negalėjo objektyviai (nepersvėrusi per langą ar balkono turėklą) matyti asmenų, vartojusių gėrimus po jos gyvenamosios vietos balkonu. Kolegijos nuomone, šie pareiškėjos argumentai nepagrįsti, nes byloje nepateikta net argumentų, patvirtinančių policijos pareigūnės suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, pareigūnės matytas ir tinkamai protokole užfiksuotas aplinkybes, patvirtino ne tik ji pati ar nepilnamečiai liudytojai, kurie, anot pareiškėjos, galėjo būti suinteresuoti apkaltinti niekuo dėtą pardavėją, bet ir visiškai bešališkas globos namų direktorius V. K..

Atsižvelgęs į tai, kas aptarta šioje nutartyje, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. S. skundo netenkinti. Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.