- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 1A-431-327-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00768-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė, Viktoras Preikšas, Algimantas Smolskas, Jūratė Vaškevičiūtė
- Nuteistasis
- R. Z.
- Nukentėjusysis
- N. Z.
- Civilinis ieškovas
- N. Z.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-431-327-2013
Teisėja Laima Šablevičienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00768-2012-0
2013 m. gegužės 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Reginos Cemnolonskienės ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vitalijui Jaroščenkai, nuteistajam R. Z., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu uždraudžiant R. Z. bendrauti su nukentėjusiąja N. Z. (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja), įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus laiką, būtiną darbinėms funkcijoms darbovietėje atlikti, būti dabartinėje savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).
Iš R. Z. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. Z. priteista 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt litų) turtinės ir 4000 Lt (keturi tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo. Iš R. Z. priteista 26,25 Lt (dvidešimt šeši litai 25 ct) proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. nuteistas už tai, kad jis 2012-07-20, apie 17.30 val., ant kelio, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu kumščiu sudavė vieną kartą į nugarą ir du kartus į galvą tuo metu dar sutuoktine buvusiai N. Z., taip padarė nukentėjusiajai dešinės mentės sumušimą, poodinę kraujosruvą dešinės mentės srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Z. apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendį panaikinti, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms, todėl teismas padarė neteisingą išvadą pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas. Nukentėjusioji N. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme jį apibūdino neigiamai, tačiau nesiekė nutraukti santuokos. Supratusi, jog skyrybų neišvengs, nutarė jam keršyti, turėjo tikslą užvaldyti sodybą. N. Z. civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad ištuokos procesą jis pradėjo tik po 2012-07-20 konflikto, tačiau jau 2012-07-19 su advokatu buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis ir pradėti rinkti dokumentai santuokos nutraukimui. N. Z. jam iškėlė sąlygą – jeigu jai paliks visą nekilnojamąjį turtą, ji nutrauks baudžiamąjį procesą. N. Z. byloje duoti parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo procese ir teisme jis parodė, kad N. Z. nugriuvo ant dviračio ir galėjo susižaloti. Šie parodymai teismo nuosprendyje nebuvo paneigti, juos patvirtina papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, teismas buvo neatidus arba sąmoningai netyrė nurodytų aplinkybių. Todėl byla išnagrinėta šališko teismo, nes jis nesiekė nustatyti tiesos, o stengėsi apginti tik nukentėjusiosios interesus. Baudžiamoji byla atsirado tik dėl to, kad N. Z. norėjo pasipelnyti. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir patvirtino apeliacinio skundo argumentus.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Z. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo R. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtina, kad prieš N. Z. buvo smurtauta kaltinime nurodytu laiku ir būdu, dėl ko nukentėjusiajai dėl dešinės mentės sumušimo, kraujosruvos dešinės mentės srityje, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nors nuteistasis R. Z. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo būtent jis. Nukentėjusioji nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ją sumušė buvęs sutuoktinis R. Z., vienodai nurodė suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją, nurodė, kad R. Z. sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną. Tai patvirtina nukentėjusiosios 2012-07-20 pareiškimas, apklausos protokolai, akistatos protokolas, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas, tyrėjos 2012-07-20 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, jog N. Z. apie įvykį pasakoja susijaudinusi, verkia, skundžiasi skausmu nugaros ir krūtinės srityse, kad smurto poveikis pasireiškė vykstant skyrybų procesui. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, kad N. Z. padaryti sužalojimai. Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklaustų netiesioginių liudytojų A. Z., Z. K., R. K., E. J., I. K., L. Č. ir G. K. parodymai, kad nukentėjusioji pasakojo, jog 2012-07-20 ją kelyje pasivijo R. Z., ji norėjo paskambinti sūnui, R. Z. sudaužė jos telefoną. Po įvykio ji buvo sukrėsta, įsibaiminusi, skundėsi, kad skauda nugarą, galvą, kitą dieną ant nukentėjusiosios nugaros matė mėlynę. Liudytojai buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, jų parodymai išsamūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje, todėl nėra jokio pagrindo liudytojais netikėti. Liudytoja I. K. matė nukentėjusiąją ir girdėjo jos pasakojimą iš karto po įvykio. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad nuteistasis ir anksčiau smurtaudavo prieš nukentėjusiąją. Nukentėjusioji dėl konfliktų bėgdavo pas kaimynus ir laukdavo kol ją pasiims sūnus. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas A. Z., nuteistojo ir nukentėjusiosios sūnus. Apie tai žinoję patvirtino liudytojai G. K., Z. ir R. K..
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir pagrįstai rėmėsi netiesioginiais liudytojų parodymais, nuosprendyje išaiškindamas, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Remiantis BPK 20 str. 3 d., įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios parodymai buvo išsamūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Aplinkybę, kad nukentėjusioji netiksliai nurodė pačią įvykio vietą, pripažino ir ji pati, tačiau tai gali būti paaiškinta nukentėjusiosios emocine būkle po patirto smurto. Nuteistojo R. Z. parodymai ir kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neigimas pagrįstai vertinti tik kaip siekis išvengti atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi vien nukentėjusiosios ir suinteresuotų liudytojų parodymais, tačiau nei byloje, nei apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nukentėjusioji ir liudytojai siekė melagingai apkaltinti nuteistąjį ir kad byla buvo išnagrinėta šališko teismo. Todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusioji nenorėjo skirtis, todėl keršija ir apkalba jį. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir nuteistasis yra išsituokę abipusiu susitarimu (2012-10-03) ir turtą pasidalinę. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad N. Z. ir R. Z. skyrybų procesas jau buvo prasidėjęs prieš konfliktą, t. y. 2012-07-19, nusikalstamos veikos įrodymui ir jos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi.
Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepaneigė jo nurodytų aplinkybių, jog N. Z. ant dviračio nugriuvo ir susižalojo pati, nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas šią aplinkybę išnagrinėjo ir atmetė kaip nelogišką, nes, remiantis nuteistojo parodymais, eidama keliu nukentėjusioji jo atžvilgiu elgėsi agresyviai, jį įžeidinėjo, o jis dėl artėjančio lietaus nukentėjusiąją draugiškai apkabino, siūlydamas kartu važiuoti dviračiu. Teisėjų kolegijos nuomone šios versijos nepatvirtina ir teismo medicinos specialisto papildoma išvada, nors apylinkės teismo nuosprendyje ji ir nėra paminėta, nes tiek pirmoje, tiek papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje ir galėjo atsirasti tiek suduodant smūgį kumščiu, tiek atsitrenkiant į dviratį. Visas paskesnis nukentėjusiosios elgesys – skubus pasišalinimas iš įvykio vietos su svetimais žmonėmis pakeleivingu automobiliu, susijaudinusios pasislėpimas degalinėje, nusiskundimai sumušimu ir policijos kvietimas yra natūralus po patirto smurto. Apylinkės teismas nuosprendyje motyvavo savo išvadą, dėl ko nepatikėjo nuteistojo nurodyta versija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodytos sužalojimų susidarymo aplinkybės įrodytos kitais bylos įrodymais, ir apylinkės teismo išvada dėl R. Z. kaltės pagal BK 140 str. 1 d. yra visiškai pagrįsta.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir R. Z. paskirtos bausmės teisingumu. Pirmosios instancijos teismas skiriamą bausmę tinkamai motyvavo, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, nuteistojo asmenybę bei visas bylos aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Civilinis ieškinys nukentėjusiosios patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti taip pat priteistas pagrįstai ir teismo išsamiai argumentuotas nuosprendyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio ir civilinio ieškinio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.