- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- e2-30449-722/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01968-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- V. M.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 97,08 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo eisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti asmeniškai 2019 m. lapkričio 30 d. (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių, nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (kopijos): IS duomenys apie asmens draustumą, 2019 m. spalio 4 d. ir 2019 m. spalio 1 d. raštų Nr. 10-1130 ir Nr.(7.16E) DV S-60926 kopijos bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą – patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.
Nustatyta, kad atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu nebuvo draustas sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu t.y. nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 30 d. Šiuo laikotarpiu atsakovui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (odos opos, atsiradusios dėl sutrikusios kraujotakos, kai būklė nesudėtinga, gydymo), už kurias buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Atsakovui buvo suteikta paslaugų už 97,08 Eur sumą. Byloje nėra ir atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovės nurodytą sumą.
Atsakovui 2019 m. spalio 4 d. siųstas raginimas Nr.10-1130 savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą arba pateikti dokumentus, patvirtinančius draustumą privalomuoju sveikatos draudimu. Atsakovas nepriėmė siuntos per saugojimo terminą, žala biudžetui neatlyginta iki šiol, minėti dokumentai nepateikti. 2019 m. spalio 2 d. Kauno teritorinėje ligonių kasoje buvo gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 1 d. raštas Nr.(7.16E) DV S-60926, patvirtinantis, kas atsakovas nevykdė teisės aktų prievolės laiku mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas t.y. už 2017 m. kovo mėnesį PSD įmoka neatlikta.
Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Jei prievolė neįvykdyta, ar netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui įstatymų, sutarties ar teismo nustatytas netesybas (baudą arba delspinigius) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsniu, deliktinė civilinė atsakomybė - turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) bei tuo pačiu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Atsakovas, neįvykdęs pareigos laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlyginęs PSDF biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovas, neturintis apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas kompensuota iš PSDF biudžeto suma – 97,08 Eur - sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu (neteisėtais veiksmais) bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl 97,08 Eur žala priteistina iš atsakovo ieškovei (CK 6.38 straipsnis, CK 6.249 straipsnis, Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos).
CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo paduodant ieškinį ieškovė atleista (CPK 79 straipsnio 1 dalies, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3,00 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 97,08 Eur (devyniasdešimt septynių eurų 08 centų) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (97,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (priteistas sumas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660, mokant nurodyti mokėtojo V. M. asmens kodą).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.