Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. G., J. V., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. V. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos U. V. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Suinteresuoti asmenys O. G. ir J. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad P. V., mirė (duomenys neskelbtini). ( e. b. l. 11); mirties liudijimu nustatyta, kad U. V. mirė (duomenys neskelbtini) d. (e. b. l. 12); santuokos liudijimu nustatyta, kad V. P. ir U. V. susituokė 1941 m. lapkričio 19 d.; iš gimimo liudijimo nustatyta, kad V. P. ir U. V. sūnus yra R. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos B. seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad R. V. nuo 1984 m. deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos B. seniūnijos pažymos apie pastatus, nustatyta, kad P. V. gimusio (duomenys neskelbtini) d. iki mirties gyvenusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) vardu yra užregistruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14 ). Iš Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymos apie P. V. turėtus pastatus nustatyta, kad Vilkaviškio rajono B. apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, 1961-1990 metų K. kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. V., M. s., ūkis. Ūkinių knygų skiltyse apie pastatus įrašyta: 1961-1966 metais gyvenamasis namas (1960 m.), tvartas (1960 m.); 1967-1970 metais gyvenamasis namas (1959 m.); 1971-1972 metais gyvenamasis namas „yra", tvartas „yra" (statybos metai nenurodyti); 1973-1975 metais gyvenamasis namas (1960 m.), tvartas (1960 m.); 1976-1979 metais gyvenamasis namas (1965 m.), tvartas (1965 m.); 1980-1982 metais gyvenamasis namas (1965 m.), tvartas (1965 m.), lauko virtuvė (1979 m.); 1983-1990 metais gyvenamasis namas (1960 m.), tvartas (1965 m.), lauko virtuvė (1977 m.) (e. b. l. 15). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos rašto dėl adreso suteikimo nustatyta, kad statiniams registro Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 17). Iš šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties, nustatyta kad 2015 m. liepos 1 d. UAB „Vilkaviškio vandenys“ ir pareiškėjas R. V. sudarė sutartį dėl vandens tiekimo į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 18-19). Iš geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties nustatyta, kad 2018 m. gegužės 18 d. UAB „Vilkaviškio vandenys“ ir pareiškėjas R. V. sudarė sutartį dėl vandens tiekimo į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 20-25). Iš elektros energijos pirkimo – pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nustatyta, kad sutartis sudaryta su R. V., objekto adresas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 26-27). Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos nustatyta, kad statinio, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai pradėti daryti R. V. prašymu. (e. b. l. 30- 68). Teismui patikrinus VĮ ,,Registrų centras“ Testamentų registrą nustatyta, kad U. V. palikimo niekas nepriėmė.

Po savo motinos mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mirusiosios U. V. sūnus pareiškėjas turėjo teisę paveldėti jos turtą. Jis palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po motinos mirties pareiškėjas tėvų namuose su šeima gyveno nuo 1984 metų, o mirus motinai, buvo įsitikinęs, kad palikimą priėmė praktiškai pradėjęs motinos turtą valdyti, buvo įsitikinęs, kad nebūtina atlikti kokių nors papildomų veiksmų bei kreiptis į notarą norint paveldėti mirusios motinos turtą. Brolis ir sesuo nepretendavo į tėvų palikimą, todėl, mirus motinai, nesikreipė su pareiškimais į palikimo vietos atsiradimo notarą. Be to, po motinos mirties pareiškėjui atiteko visi motinos namų apyvokos daiktai. Po motinos mirties pareiškėjas savo lėšomis ir darbu iš esmės pagerino gyvenamojo namo būklę: ant senų pamatų perstatė motinos namą; apšiltino bei ištinkavo išorines namo sienas; pakeitė namo stogo dangą, o taip pat ir langus, duris; įvedė į namą vandentiekį; namo viduje naujai išvedžiojo elektros instaliaciją; visose namo patalpose atliko remontą. Po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) kuris iki šiol nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Šį turtą sudaro - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie visi duomenys rodo, kad R. V. motinos palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jos mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Iš VĮ Registrų centras Testamentų registro nustatyta, kad mirusiosios U. V. palikimo niekas nepriėmė. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjas R. V. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini). mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai.

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 17,28 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,28 Eur (septyniolika eurų 28 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661), kurias nurodyti sumokėti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.