Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, E. S. gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų nepilnamečių atstovės pagal įstatymą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės V. J. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Liudmilos Paulienės apeliacinius skundus dėl Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų 2022-09-09 nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, BK 163 straipsnį, BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis, ir paskirtos bausmės: pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus – 2 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 163 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (epizodas 2022-07-17) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (epizodas 2022-07-18) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, BK 163 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. S. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, BK 163 straipsnį, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis ir A. S. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2021-11-25 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir visiško bausmių sudėjimo būdu su bausme - bauda, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir 36 MGL (1800,00 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5, 7 dalimis, subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. S. 2 metus tęsti darbą, 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. S., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su mažamečių nukentėjusiųjų įgaliotu atstovu – advokatu A. J., įstatymine Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstove – V. J. ir baudžiamoji byla nutraukta, apeliaciniai skundai dėl E. S. nepateikti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad, piktnaudžiavo tėvų teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas vaiką bei žiauriai su juo elgdamasis, ir taip nesunkiai susargdino šį savo šeimos narį, t. y.: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau kaip nuo 2015 m. iki 2020 m. liepos 18 d., šeimos gyvenamosiose vietose – namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., butų Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini),patalpose, būdamas mažamečio N. Č. (gim. 2009 m.) mamos E. S. sugyventiniu, vėliau sutuoktiniu, bei N. Č. šeimos nariu, faktiškai (de facto) įgyvendindamas ir vykdydamas tėvo teisę ir pareigą auklėti ir prižiūrėti N. Č., rūpintis jo sveikata, atsižvelgdamas į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis), veikdamas kartu su vaiko motina E. S., sistemingai piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždė šį vaiką ir panašiai žiauriai su juo elgėsi: supykęs mušdavo rankomis per įvairias kūno vietas ir kitaip smurtaudavo, versdavo ilgą laiką klūpėti keliais ant ryžių, kieto pagrindo, klūpėti iškeltomis rankomis ir kitaip smurtaudavo prieš N. Č., taip sukeldamas vaikui fizinį skausmą, taip pat: laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2018-11-26, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kai persikėlė gyventi į (duomenys neskeltini) miestą, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - name, esančiame (duomenys neskelbtini), taikydamas neadekvačias bausmes šeimos nariui N. Č., versdavo pastarąjį ilgą laiką klūpėti keliais ant ryžių, kieto pagrindo, klūpėti iškeltomis rankomis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

2018-09-03, apie 19.30 val., savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, abiem rankom suėmė mažamečiui N. Č. už ausų ir taip jį laikydamas už ausų pakėlė į viršų, taip sukeldamas mažamečiui N. Č. fizinį skausmą.

2019 metų rudenį, tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, vakaro metu, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, supykęs dėl to, kad mažametis posūnis N. Č. vėlai grįžo į namus, du kartus rankos delnu sudavė pastarajam per veidą, tokiu būdu sukeldamas mažamečiu N. Č. fizinį skausmą.

Be to, jis sutuoktinės ir N. Č. motinos E. S. akivaizdoje, nuolat rėkdavo ir šiurkščiai bendraudavo su N. Č., sistemingai jį žemino, tyčiojosi ir užgauliojo, vadindamas nukentėjusįjį necenzūriniais, įžeidžiamais žodžiais, už įvairius prasižengimus taikydavo fizines bausmes, vertė atlikti darbus ne pagal vaiko amžių prižiūrint mažamečius šeimos narius, smurtavo kitų šeimos narių atžvilgiu N. Č. akivaizdoje, o E. S. nereaguojant į vaikus traumuojančią situaciją ir nesiimant jokių priemonių nutraukti sistemingus nusikalstamus A. S. veiksmus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu jos vaikų atžvilgiu ir vaikų akivaizdoje, nesikreipiant pagalbos ir nedelsiant nepranešant apie vaiko teisių galimą pažeidimą už vaiko teisių apsaugą atsakingoms institucijoms ir daromus nusikaltimus jų atžvilgiu teisėsaugos institucijoms, tokiu būdu menkino nukentėjusiojo galimybe gauti pagalbą, taip žiauriai elgdamasi su N. Č. sudarė jam smurtinę gyvenamąją aplinką ir faktiškai ignoruodama jo išgyvenimus neapsaugojo vaiko nuo traumuojančios patirties artimoje aplinkoje ir taip jo neapsaugodama ir nesukurdama normalių jų poreikių atitinkančių vystymosi sąlygų dėl ko jis buvo palaužtas į baimę ir psichologinį diskomfortą, taip bendrais veiksmais jie fiziškai ir psichiškai, neprižiūrint, gniuždė N. Č. ir žiauriai elgėsi su vaiku ir šiais savo veiksmais padarė žalą savo šeimos nario psichikos sveikatai – sukėlė trumpalaikes (tiriamų įvykių metu jis jautė baimę), fizinį skausmą bei ilgalaikes (turėjo įtakos emocijų sutrikimo formavimuisi bei asmenybės raidai (sąlygojo stokojančios pasitikėjimo savimi, jautrios, nerimastingos, neryžtingos, atsargios santykiuose, stokojančios įgūdžių save nuraminti ir suvaldyti neigiamą afektą asmenybės formavimąsi) pasekmes ir iki dabar išliekančias neigiamas emocines reakcijas, atgaminant įvykius, nes ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu 2021-05-21 N. Č. konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (duomenys neskelbtini), kurie atsirado dėl A. S. ir E. S. veiksmų ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jais susiję, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Be to, kaltinamasis A. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: laikotarpyje nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio iki 2020 metų gegužės mėnesio, tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje kartu gyvenančių vaikų akivaizdoje, su „plekšne“ įvairiais tyrimo metu tiksliai nenustatytais laikotarpiais, taikydamas neadekvačias bausmes už vaiko prasižengimus, sudavė ne mažiau kaip tris kartus mažametei dukrai I. S. (gim. 2017), taip mažametei I. S. sukeldamas fizinį skausmą ir smurtinę gyvenamąją aplinką kitiems kartu gyvenantiems vaikams.

Be to, kaltinamasis A. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2020 m. liepos 17 d., apie 7.30 val., savo šeimos gyvenamojoje vietoje – koridoriuje buto, esančio (duomenys neskelbtini), mažamečio šeimos nario N. Č. (gim. 2009 m.) akivaizdoje, smurtavo prieš savo šeimos narį - posūnį G. P., žodinio konflikto metu priėjo prie jo ir tris kartus abiejų rankų delnais sudavė jam per veidą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam G. P. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis A. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2020 m. liepos 18 d., apie 10.40 val., savo šeimos gyvenamojoje vietoje – kambaryje buto, esančio (duomenys neskelbtini), mažamečio šeimos nario N. Č. (gim. 2009 m.) akivaizdoje, smurtavo prieš savo šeimos narį - posūnį G. P., konflikto metu priėjo prie jo ir du kartus spyrė koja į jo dešinę koją, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam G. P. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini.

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorės ir nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės apeliaciniuose skunduose nesutinkama su BK 75 straipsnio taikymu nuteistajam A. S.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nagrinėjamu atveju prokurorės ir nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės apeliaciniai skundai yra pagrįsti.

9. Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius.

10. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas išvadą, ar atidėjus bausmės vykdymą, bus pasieki tikslai, gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė - užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

11. BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas.

12. Kolegijos vertinimu, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, bylos duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai A. S. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. nuteistas dėl penkių tyčinių nusikalstamų veikų padarymo. Nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Prokurorės apeliaciniame skunde visiškai teisingai akcentuojamos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. A. S. dalį nusikalstamų veikų veiksmų, dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis, padarė turėdamas neišnykusį teistumą (kas lėmė vienos iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymą). A. S. anksčiau teistas 2 kartus, 2018 ir 2021 metais, paskutinį kartą laisvės atėmimo bausme. Apylinkės teismas, nuspręsdamas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atsižvelgė, jog A. S. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbantis, darbovietės vadovo charakterizuojamas teigiamai, pradėjo atlyginti žalą nukentėjusiesiems, lankėsi Visuomeninės sveikatos biure dėl priklausomybės alkoholiui, yra iš dalies darbingas (40 proc.), pripažinęs kaltę kritiškai vertino savo poelgį, gyvena skyrium nuo šios šeimos, yra sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. A. S. 2018-11-27 nuosprendžiu (5 tomas 146-150 b. l.) pripažintas kaltu dėl smurtinio nusikaltimo to paties mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu, 2021-11-25 nuosprendžiu (5 tomas 158-173 b. l.) pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų (tvirkinimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą) kito savo šeimos nario mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu. Vykstant bylos nagrinėjimui teisme A. S. kardomosios priemonės pagrindu (7 tomas 10-101 b. l.) turėdamas pareigą nebendrauti su nukentėjusiaisiais ir kitais šeimos nariais, šios kardomosios priemonės nesilaikė ( 8 tomas b. l. 12, 20). Paminėtos aplinkybės rodo, kad A. S. teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime.

13. Apeliaciniuose skunduose teisingai pastebima ir tai, jog A. S. BK 75 straipsnio nuostatos taikomos ne pirmą kartą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. S. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021-11-25 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 36 MGL bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose buvo gautas teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. S..

14. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. už penkių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą skirta sankcijos vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė, turėjusi esminę įtaką ir galutinei bausmei, kuri dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo dar sumažinta trečdaliu. Taigi nuteistajam skirta bausmė nėra itin griežta, pakankamai įvertintos nuteistojo padėties lengvinimui įtakos turinčios aplinkybės. Atsižvelgiant į A. S. padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tarp kurių daug neigiamai apibūdinančių (padarė 5 tyčines nusikalstamas veikas, už kurias jis teistas, veikos susijusios su įvairių formų smurto artimoje aplinkoje panaudojimu), nuteistąjį, visumą, aplinkybių aiškiai patvirtinančių, jog asmuo linkęs laikytis įstatymų reikalavimų nebuvimą, nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismu, kad bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, panaikinant BK 75 straipsnio nuostatų taikymą A. S..

15. Apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos A. S., išlaidų, sudarančių 216,67 Eur ir E. S., išlaidų sudarančių 85,00 Eur, priteisimo valstybei. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, jog byla apygardos teisme nagrinėta pagal prokurorės ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės apeliacinius skundus, dėl A. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kurie tenkinami, nuteistasis siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teisme A. S. pagal susitarimą gynė advokatas I. Motužis. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022-10-13 nutartimi E. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš A. S. ir E. S. atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. S. 2 metus tęsti darbą, 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. S. ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, E. S..

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.