- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- 2-1528-236/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS ENERGIJA“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4986-794/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS ENERGIJA“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „VILNIAUS VANDENYS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „VILNIAUS ENERGIJA“, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 169 505,57 Eur skolą, 27 890,05 Eur delspinigių už nustatytais terminais nevykdytas sutartines pinigines prievoles, 8,30 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - pareikšto ieškinio ribose areštuoti atsakovui priklausančius kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui bei esančias pas šį asmenį arba trečiuosius asmenis, uždrausti šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „VILNIAUS VANDENYS“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Teismas nustatė, jog ieškovas laikė ieškinio sumą didele, tačiau nepateikė duomenų apie tai, kad jo reiškiamo reikalavimo suma yra didelė atsakovui, ieškovas nenurodė atsakovo finansinė padėties, todėl teismas darė išvadą, jog vien tik ieškovo nurodymas apie didelę ieškinio sumą neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.
Teismas taip pat nustatė, jog už 2014 metus atsakovui priklausančio turto vertė siekė 128 994 728,92 Eur, iš kurio ilgalaikio turto vertė 44 263 496,29 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 67 579 066,27 Eur, o per vienerius metus gautinos sumos - 61 203 950,42 Eur; atsakovui priklauso 5 nekilnojamojo turto objektai, kuriems nėra pritaikyti jokie apribojimai; įmonėje dirba 921 apdraustieji asmenys, o įmonė nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį nesąžiningą elgesį. Teismas atsakovo galimų įsipareigojimų tretiesiems asmenims, neigiamos informacijos apie įmonę nelaikė pakankama sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovo finansinę padėtį patvirtinančius duomenis ir kitas paminėtas aplinkybes, darė išvadą, jog negalima daryti prielaidos, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas yra viešosios paslaugos – šilumos energijos ir vandens pašildymo tiekėjas, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali neigiamai paveikti jo vykdomą veiklą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pareikšto ieškinio ribose areštuoti atsakovui priklausančius kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui bei esančias pas šį asmenį arba trečiuosius asmenis, uždrausti šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog atsakovui ieškinio suma nėra didelė. Atsakovas turi dideles suma pradelstų mokėjimo prievolių (ieškovo 3 ieškinių suma atsakovui viršija 15 mln. Eur). Teismo nurodyti faktai apie atsakovo turtinę padėtį neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties, kadangi teismo nurodyta atsakovo turto vertė yra išsinuomoto turto vertė, kuris priklauso SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, atsakovas ilgalaikio turto turi už 17 mln. Eur;
2) Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą pasibaigus bylinėjimuisi, kai atsakovas nebeturės galiojančios šilumos tinklų nuomos sutarties;
3) Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai motyvavo tuo, jog atsakovas tiekia viešąją paslaugą, t. y. šilumos energiją ir vandens pašildymą, todėl, teismo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės gali neigiamai paveikti jo vykdomą veiklą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos atsikritimus:
Šalies argumentai
1) Ieškovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovo realiai likvidaus turto vertė sudaro 0,555 mln. Eur ir visas atsakovo turtas priklauso SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“;
2) Ieškovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai motyvavo tuo, jog atsakovas tiekia viešąją paslaugą, t. y. šilumos energiją ir vandens pašildymą;
3) Vilniaus miesto savivaldybės pradelstas įsiskolinimas už šildymą atsakovui yra 24 148 619,87 Eur, todėl dėl savivaldybės veiksmų/ neveikimo atsakovas objektyviai vėluoja atsiskaityti su ieškovu;
4) Ieškovas įpareigotinas pateikti galimų nuostolių atsiradimo užtikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
CPK 144 str. 1 d. nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 2 d. nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovams nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turi būti sprendžiamas taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas, vienos proceso šalies teisės nebūtų varžomos daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Nagrinėjamu atveju atsakovui yra pareikštas reikalavimas dėl 2 169 505,57 Eur skolos, 27 890,05 Eur delspinigių ir 8,30 proc. procesinių palūkanų priteisimo. Apeliantas šią sumą laiko didele atsakovui, tuo tarpu, atsakovas, siekdamas paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją, pateikė įrodymus, paneigiančius byloje pareikšto jam didelės sumos ieškinio prezumpciją (CPK 178 str.). Atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti dokumentai, patvirtina pastarojo finansinį stabilumą bei galimybę ateityje įvykdyti galimai palankų ieškovui sprendimą. Be to, apelianto teisė keiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo negali nepagrįstai suteikti apeliantui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir tokiu būdu galimai pažeisti atsakovo teises. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog atsakovui ieškinio suma nėra didelė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Apeliantas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymui egzistavimą ar turinčių įtakos sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl sunkios atsakovo finansinės padėties (apelianto (ieškovo) 3 ieškinių suma atsakovui viršija 15 mln. Eur; pasibaigus bylinėjimuisi atsakovas nebeturės galiojančios šilumos tinklų nuomos sutarties; teismo nurodyta atsakovo turto vertė yra išsinuomoto turto, kuris priklauso SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, vertė) laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepatvirtinantys, jog galimai palankus ieškovui sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.
Apelianto teisė keiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali nepagrįstai suteikti apeliantui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir tokiu būdu galimai pažeisti atsakovo teises.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.