Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-10-03 · Byla Nr. A2.6.-12072-1015/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-10-03
Bylos Nr.
A2.6.-12072-1015/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10509-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
V. L.
Advokatai
Raimondas Jurka
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-12072-1015/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10509-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L.,administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovui advokatui Raimondui Jurkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2016 m. liepos 1 d., apie 19.41 val., Verkių g. 29, Vilniuje, vairuodama automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė trinkelėmis mūrytą gėlyną ir jį apgadino. Taip V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punktą ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

V. L. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji pasišalino iš minėto eismo įvykio vietos, pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. L. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji važiavo automobiliu Opel Astra bei išgirdusi padangos sprogimą, išsigandusi apsidairė, trumpam stabtelėjo, paskambino savo draugui Mariui, kuris dirbo netoliese, bei paprašė, kad šis jai pakeistų padangą. Tuomet pasitraukė į šoną, pavažiuodama apie 20 metrų, kad netrukdytų eismui, nes kelias yra siauras, prisiparkavo ir toje vietoje buvo keičiama padanga. Jai nežinoma, dėl kokių priežasčių sprogo jos automobilio dešinės pusės galinė padanga, nes tai jai atsitiko pirmą kartą. V. L. neigė sąmoningai pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, nes ji apskritai nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį. Jei būtų žinojusi, kad tai yra eismo įvykis, tikrai nebūtų išvažiavusi, nes dirba netoliese, toje vietoje būna beveik kiekvieną dieną ir jai gerai yra žinoma, kad ši vieta yra filmuojama. Vėliau supratusi, jog ji sukėlė eismo įvykį, ji susisiekė su Ogmios centru, jai surašė sąmatą ir ji atlygino padarytą žalą. Ogmios centras jai jokių pretenzijų neturi.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu V. L. nurodė, kad ji 2016 m. liepos 1 d. , apie 19.30 val., Vilniuje Ogmios mieste, Verkių g. 29, šeimos aikštė 6, važiuojant automobiliu Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išgirdo garsą, panašų į padangos sprogimą. Nenorėdama trukdyti eismui, patraukė automobilį ten, kur niekam netrukdytų. Išlipusi pakeitė padangą ir išvažiavo. Kadangi sprogimo metu išsigando, nesuprato, kad galėjo padaryti žalą. Priežasčių bėgti iš galimos eismo įvykio vietos nebuvo, kadangi automobilis yra techniškai tvarkingas, apdraustas, ji turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Dirba restorane „Jurgis ir drakonai“, kuris yra Verkių g. 29, žino, kad aikštelė yra filmuojama, todėl jei būtų žinojusi, kad padarė eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalinusi nebūtų. Kadangi iki liepos 12 d. reikėjo paruošti automobilį techninei apžiūrai, po liepos 1 d. įvykusio eismo įvykio automobilis buvo suremontuotas (b.l. 12).

Liudytojas M. Š. teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, vakare, apie 18.00 val. V. L. atsiuntė jam SMS žinutę, kurioje prašė pakeisti automobilio ratą. Jam atėjus, V. L. automobilis stovėjo šalia restorano, pati Viktorija buvo nustebusi, bet tiksliai jam nepasakė, kas atsitiko. Viskas įvyko Ogmios centro teritorijoje. Jis greitai pakeitė ratą, daug su Viktorija nekalbėjo ir pakeitęs ratą, grįžo į darbą, nes darbe kartais užtrunka gana ilgai. Nurodė, kad Viktoriją jis pažįsta nuo šių metų gegužės mėnesio, apie ją, kaip vairuotoją, nieko blogo negali pasakyti.

Be V. L. prisipažinimo, jos kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

– BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2016 m. liepos 1 d., 20.21 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Verkių g. 29, „Ogmios centro“ teritorijoje, 19.44 val. prie namo privažiavo automobiliai BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini) Automobilis Opel kliudė gėlių klombą, sugadino kelio trinkeles (b.l. 5);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūno D. Š. 2016 m. liepos 1 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. liepos 1 d., apie 20.30 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Verkių g. 29, Vilniuje, ties šeimos aikšte 12, sugadinta gėlių klomba. Peržiūrinėjant vaizdo įrašus matėsi, kad pro bordiūrų tvorelę pravažiuoja BMW ir Opel. Apžiūrint tvorelę ant jos matėsi raudonos spalvos dažų. Pravažiuojantis automobilis BMW buvo baltos spalvos, o Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - raudonos spalvos (b.l. 4);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota apgadinta gėlyno betoninė tvorelė (b.l. 6);

- J. P. 2016 m. liepos 1 d. duotais paaiškinimais, iš kurių matyti, kad 2016 m. liepos 1 d., apie 19.40 val., dirbant Ogmios Centro apsaugos poste pastebėta, kad prie 2K nulaužtas trinkelių aptvaras. Pagal vaizdo įrašus nustatyta, kad pravažiavus automobiliams BMW ir Opel, aptvaras liko apgadintas. Galimai apgadino Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

- fotolentelėmis, kuriose užfiksuotos automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos priekinės ir galinės durelės, taip pat apgadinta betoninė gėlyno iš trinkelių sumūryta tvorelė, ant kurios matosi raudonų dažų pėdsakai (b.l. 13-14);

- 2016 m. liepos 26 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus raudonos spalvos automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastos apgadintos galinės ir priekinės durelės dešinėje pusėje (b.l. 16);

- AB „Ogmios centras“ 2016 m. liepos 18 d. pranešimu, kuriame nurodyta, kad bendrovė pretenzijų V. L. neturi, nes ji visiškai atlygino padarytą žalą dėl betoninės gėlyno sienelės apgadinimo (b.l. 15);

- vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip V. L. vairuojamas automobilis 2016 m. liepos 1 d., apie 19.41 val., pasukęs į dešinę ir pavažiavęs keletą metrų stabtelėjo ir vėl lėtai nuvažiavo. Po to tas pats automobilis į stovėjimo aikštelę atbuline eiga pastatomas 19.42 val., o iš stovėjimo aikštelės išvažiuoja 20.14 val. (b.l. 16a).

Bylos nagrinėjimo teisme metu teismui buvo pateiktos V. L. socialinės paskyros Facebook susirašinėjimo ir nuotraukų kopijos, iš kurių matyti, kad V. L. 2016 m. liepos 1 d., 19.49 val. nufotografavo ir į Facebook įkėlė savo automobilio dešinės pusės nuleisto galinio rato nuotrauką. Iš kitos nuotraukos matyti, kaip asmuo (V. L. nurodė, kad liudytojas M. Š.) 2016 m. liepos 1 d., apie 19.59 val. keičia jos automobilio dešinės pusės galinį ratą.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymus, kuriais ji neneigė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus šio automobilio ir betoninės tvorelės apgadinimus, o būtent, kad ant jos matosi raudonos spalvos dažų likučiai, darytina išvada, jog V. L., vairuodama automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė trinkelėmis mūrytą gėlyną ir jį apgadino, tuo pažeisdama KET 126 punktą bei padarydama ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl ji dėl nurodyto pažeidimo baustina.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. L. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, ji neneigė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Astra, tačiau nurodė, kad važiuodama automobiliu išgirdo garsą, panašų į padangos sprogimą. Nenorėdama trukdyti eismui, patraukė automobilį ten, kur niekam netrukdytų, paskambino draugui, kuris atėjo ir pakeitė jai padangą. Tačiau nurodė, kad ji nesuprato, kad apskritai sukėlė eismo įvykį ir jeigu būtų žinojusi, kad tai yra eismo įvykis, apie kurį privaloma informuoti, ji nebūtų išvažiavusi, nes toje vietoje dirba ir būna beveik kiekvieną dieną, todėl jai gerai yra žinoma, kad ši vieta yra filmuojama. Iš byloje esančių policijos pareigūnų pateiktų fotolentelių, transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui Opel Astra buvo padaryti mažareikšmiai apgadinimai, t.y. nežymiai apgadintos galinės ir priekinės durelės dešinėje pusėje. Teismui pateiktos V. L. socialinės paskyros Facebook susirašinėjimo ir nuotraukų kopijos, liudytojo M. Š. parodymai taipogi patvirtina V. L. nurodytą aplinkybę, jog būtent protokole nurodytu laiku ir vietoje sprogo jos vairuojamo automobilio padanga, kurią pakeitė M. Š.. Įvertinus aukščiau nurytas aplinkybes bei tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. L. automobilį galėjo vairuoti neblaivi, atsižvelgiant į tai, kad jos vairuojamas automobilis buvo apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat į tai, kad sužinojusi, jog apgadino betoninę tvorelę, V. L. pati susisiekė su AB „Ogmios centras“ bei atlygino padarytą žalą, tikėtina, kad ji galėjo ir nesuprasti sukėlusi eismo įvykį, nes, kaip išplaukia iš jos paaiškinimų, sprogus padangai ji pasimetė ir galėjo nesuvokti, jog kliudė trinkelėmis mūrytą sienelę. Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog V. L., kuri, be kita ko, žinojo, jog įvykio vieta yra filmuojama, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdama tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. L. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į nustatytas V. L. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – ji prisipažino padariusi teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. L. – anksčiau buvo bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. Nors pažyma apie V. L. baustumą patvirtina, kad jai 2016 m. vasario 17 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už greičio viršijimą, V. L. skirtą baudą sumokėjo 2016 m. vasario 18 d., todėl, vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 2AT-1-788/2016)), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn.

Už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju V. L. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį pagrindo nėra, jai skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. L. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už jį skirti 35 (trisdešimt penkių) eurų baudą.

V. L. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 16059944542, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė