- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-256-518-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas (pirm.), Daiva Pranyte-Zalieckiene, Audrone Kartaniene
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Kategorijos
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Lino Žukausko ( kolegijos pirmininko ir pranešejo ), Audrones Kartanienes, Daivos Pranytes-Zalieckienes,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo V. P. apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padares nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., 281 str. 1 d. ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisves atemimu 3 ( trejiems ) metams 6 ( šešiems ) menesiams.
Vadovaujantis Respublikos BK 75 str., laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas trejiems metams, ipareigojant V. L. be institucijos prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. paskirta 25 MGL dydžio ( 3250 Lt. ) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 65 str. 2 d. galutine subendrinta bausme paskirta 3 ( metai ) 6 ( šeši ) menesiai laisves atemimo bei 25 MGL dydžio ( 3250 Lt. ) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas trejiems metams, ipareigojant V. L. be institucijos prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nukentejusiojo V. P. civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. L. nuteistas už tai, kad jis 2006-12-07, 8.40 val., Traku rajone, Lentvaryje, Geležinkelio g., vairavo automobili „Ford Escort“, v/n (duomenys neskelbtini) registruota T. V. vardu, pesciajam išejus i kelio važiuojamaja dali ir sudarius kliuti, iškilus gresmei eismo saugumui, paveluotai stabde savo vairuojama automobili, pažeisdamas KET 173 p. reikalavimus, del ko partrenke pestiji M. C., t. y. padare eismo ivyki, kurio metu M. C. buvo padaryta muštine žaizda kaktos srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu ir galvos smegenu suspaudimas, del kurio jis Vilniaus greitosios pagalbos universitetineje ligonineje 2006-12-22 mire. Tokiu budu V. L. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Taip pat V. L. nuteistas už tai, kad jis 2007-03-30, apie 11.30 val., Traku mieste, Vytauto gatves namo Nr. 68 kieme esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje, vairavo automobili „Ford Escort“, v/n (duomenys neskelbtini) registruota T. V. vardu, važiuodamas atbulas, neisitikino, kad tai daryti saugu, nedave kelio per automobiliu stovejimo aikštele ejusiam pesciajam, pažeisdamas KET 72 p. reikalavimus, ir partrenke K. R., t. y. padare eismo ivyki, del kurio K. Racinskui nustatytas kairio šlaunikaulio fragmentinis pergubrinis lužis, t. y. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu budu jis padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentejusysis V. P. prašo panaikinti Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio dali, kuria atmestas civilinis ieškinys del 200000 Lt. neturtines žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad buvo pripažintas nukentejusiuoju ( LR BPK 28 str. ), patvirtino su M. C. ji siejusi artima ryši bei del jo mirties patirtus neigiamus išgyvenimus, todel turejo teise ne tik i turtines, bet ir neturtines žalos atlyginima. Reikalavima atlyginti neturtine žala grindžia patirtu didžiuliu fiziniu skausmu, dvasiniu sukretimu ir išgyvenimais, nes su žuvusiuoju M. C. ji siejo ypac artimi giminiški santykiai - M. C. buvo jo dede ir krikšto tevas. Šis žmogus vaidino labai svarbu vaidmeni nukentejusiojo V. P. gyvenime. Nukentejusysis su žuvusiuoju nuoširdžiai bendravo iki pastarojo mirties: po avarijos lanke ji ligonineje ir rupinosi medikamentais, apmokejo visas laidojimo išlaidas. Be to, nors M. C. turejo savo gyvenamaja vieta, gyveno nukentejusiajam priklausanciame name.
Nuosprendyje nepagristai nurodyta, kad neigiami išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtine žala, o neturtine žala kitiems LR BPK 38 str., LR BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaiciams priteisiama tik išimtinais atvejais. Taip pat deklaratyvus teiginys, kad teise tretiesiems asmenims del ju artimuju gyvybes atemimo gauti neturtines žalos atlyginimo nera absoliuti. Nepagristai susiaurines asmenu, kuriems turi buti atlyginama neturtine žala, rata, ir nurodes, kad nukentejusysis V. P. yra sunenas ir nepriskiriamas prie šeimos nariu ar artimiausiu giminaiciu, kuriems istatymas numato neturtines žalos atlyginima, apylinkes teismas šioje byloje nukrypo nuo suformuotos teismu praktikos ir pažeide materialines teises normas.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis praše skunda tenkinti jame išdestytais motyvais. Prokurore ir nuteistojo gynejas praše skunda atmesti kaip nepagrista.
Motyvuojamoji dalis
Nukentejusiojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas nukentejusiojo V. P. ieškinio dali del neturtines žalos atlyginimo, atsižvelge i bylai reikšmingu aplinkybiu visuma, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojanciomis neturtines žalos nustatymo ir atlyginimo tvarka.
Neturtine žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais ( LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum ) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria siekiama, kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizini skausma ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisinga pinigine kompensacija už patirta skriauda (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus) ( bylos Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-16/2004 ). Neturtine žala pakenkiama teises saugomoms ir ginamoms neturtinems, nematerialioms vertybems. Nors žala padaroma nematerialioms vertybems, taciau jos ginamos turtiniais budais. Neturtines žalos atlyginimo salygos ir skaiciavimo kriterijai yra numatyti LR CK 6.250 str. 2 d. Joje itvirtinta nuostata, kad neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. Kadangi civilinis istatymas nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta neturtine žala tenka teismui. Ivertindamas neturtine žala pinigais, nustatydamas jos dydi teismas nera visiškai laisvas, jis atsižvelgia i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. C. mire del eismo ivykio 2006-12-07, 8.40 val., metu patirtu sužalojimu. Byloje nukentejusiuoju pripažintas V. P., kuris su žuvusiuoju susijes giminystes ryšiu – jis yra M. C. sunenas. M. C. buvo V. P. motinos brolis, nors ir ne to paties tevo (t. 1, b. l. 75-77; t. 2, b. l. 11-13). Prašoma priteisti turtine žala 2483,75 Lt. sumai buvo pilnai atlyginta dar iki nuosprendžio priemimo, todel klausimas del jos priteisimo paliktas nenagrinetu. Civilinis ieškinys dalyje del neturtines žalos atlyginimo atmestas, konstatavus, kad nukentejusysis neirode, jog ji su žuvusiuoju siejo pastovus ir labai artimi ryšiai. Be to, V. P. buvo M. C. sunenas, todel jis nepriskirtinas prie šeimos nariu ir giminaiciu, kuriems priklausytu neturtines žalos atlyginimas ( LR CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 d., 6.250 str., 6.284 str. 1 d. ).
Kolegijai kelia abejoniu nukentejusiojo V. P. argumentai del neturtines žalos atlyginimo pagristumo. Byloje neirodyti nukentejusiji su žuvusiuoju sieje glaudus tarpusavio ryšiai. Skundo argumentai, kad M. C. buvo nukentejusiojo dede ir krikštatevis, nera pakankami, kad butu galima daryti pagrista išvada apie tarp ju buvusius glaudžius ryšius. Nukentejusiojo teiginiai, kad jis nuolat rupinosi dede, slauge ji ligonineje, pirko vaistus ir apmokejo laidojimo išlaidas, atsižvelgiant i jo paaiškinimus teisiamojo posedžio apeliaciniame teisme metu, vertintini kaip savaime suprantami, nes M. C. neturejo šeimos, savo vaiku - nukentejusysis buvo vienintelis jo giminaitis. Be to, šiuo atveju yra svarbus liudytoju apklausto žuvusiojo kaimyno Z. Š. parodymai, kur jis nurode, kad nukentejusiji V. P. pirma karta mato teisiamojo posedžio metu. Pažymetina ir tai, kad netoli M. C. namu gyvena V. P. motina, todel negali buti atmetama galimybe, kad i Lentvari nukentejusysis važiuodavo lankyti savo motinos. Neirodytas teiginys, kad M. C. gyveno V. P. priklausanciame name, tuo paciu, nera aišku, kokiu pagrindu M. C. apsigyveno Lentvaryje, jei jo deklaruota gyvenamoji vieta nustatyta kitoje vietoje. Kita svarbi nagrinetina aplinkybe yra susijusi su paciu M. C. asmeniu. Nukentejusysis tvirtina, kad M. C. iki eismo ivykio buvo geros sveikatos ir pats savimi pasirupindavo.
Esant nurodytoms aplinkybems, konstatuoti, kad nukentejusiji ir žuvusiji iki jo mirties siejo glaudus ryšiai, nera jokio pagrindo. Remiantis teismu praktika, reikalaujanciu neturtines žalos asmenu ir žuvusiojo santykiai turi buti draugiški iki mirties, pasižymeti nuolatiniu pobudžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu ir artumu. Paprastai tokie ryšiai sieja žuvusiji su tevais ( iteviais ), vaikais ( ivaikiais ), sutuoktiniais arba asmeniu, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neiregistraves santuokos ( LR CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 d., 6.250 str., 6.284 str. 1 d. ). Kitiems LR BPK 38 str., LR BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaiciams (broliams, seserims, seneliams, vaikaiciams) kompensacija už dvasines kancias, kurias sukele nukentejusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais, nes teise tretiesiems asmenims del ju artimuju gyvybes atemimo gauti neturtines žalos atlyginima dabartinio teisinio reguliavimo salygomis nera absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtine žala ( bylos Nr. 2K-358/2008 ).
Civiliniame ieškinyje nukentejusysis V. P. pabreže, kad su M. C. buvo ypac artimi, taciau to nepakanka daryti išvadai apie tai, kad V. P. atstojo M. C. sunu. Kita vertus, neirodyta, kad V. P. nuolatos juo rupinosi, prižiurejo ligonineje arba bent jau ji išlaike. Priešingai, paties V. P. žodžiais - žuvusysis buvo stiprios sveikatos ir pats savimi pasirupindavo. Teigini, kad juos siejantis dvasinis ryšis kiles iš krikšto apeigu, nes V. C. buvo V. P. krikšto tevas, nepatvirtina jokia rašytine bylos medžiaga. Neirodžius ju tarpusavio santykiu nuolatinio pobudžio ir testinumo, kolegijos nuomone, ši aplinkybe iš esmes yra nereikšminga.
Svarbu ir tai, kad priteisiant neturtines žalos atlyginima, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtine padeti, o kompensuoti asmens fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasini sukretima, emocine depresija, pažeminima, reputacijos pablogejima, bendravimo galimybiu sumažejima ir kita, teismo ivertinta pinigais. Turi buti siekiama, kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirtus ( ir galimus ateityje ) dvasinius išgyvenimus. Teismu priederme tokiose bylose yra ir teisingos pinigines kompensacijos už patirta skriauda nustatymas ( bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005). Kolegijos nuomone, V. P. prašoma priteisti 20000 Lt. neturtine žala vertintina kaip akivaizdus siekis pasinaudojant susiklosciusia situacija pagerinti savo turtine padeti.
Esant šioms aplinkybems nera pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Aprašomoji dalis
nustate:
nukentejusiojo V. P. apeliacini skunda atmesti.