Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-13 · Civilinė byla Nr. 2A-41-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-13
Bylos Nr.
2A-41-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas
S. M., A. N., S. Z., S. Š., J. K., B. L. J. U., B. M. B., V. A., P. Č., V. V., J. S., R. Š., A. M. V., A. Ž., R. Ž., J.
Atsakovas
G. O., VAVA, VĮ Registrų centrui
Advokatai
Irena Maksimova, Vytautė Ladigaitė Balčiūnienė
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-41-345/2010Procesinio sprendimo kategorija:
121.15.;121.18.;121.21.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės

sekretoriaujant Julijai Štrimeikienei,

dalyvaujant ieškovams S. M., A. N., S. Z., ieškovų atstovei advokatei Vytautei Ladigaitei Balčiūnienei,

atsakovui G. O. ir jo atstovei advokatei Irenai Maksimovai,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. Š., S. M., S. Z., J. K., B. L. J. U., B. M. B., V. A., P. Č., V. V., J. S., R. Š., A. M. V., A. N., A. Ž., R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškovų S. Š., S. M., S. Z., J. K., B. L. J. U., B. M. B., V. A., P. Č., V. V., J. S., R. Š., A. M. V., A. N., A. Ž., R. Ž. ieškinį atsakovui G. O., VAVA, VĮ Registrų centrui, dėl sprendimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami pripažinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimą Nr. 01-1953 dalyje dėl 420m²; žemės sklypo grąžinimo negaliojančiu, pripažinti negaliojančiu 2000-09-25 Žemės reformos žemėtvarkos projektą Nr. 3265-41 dalyje dėl 420 m² pagalbinės gatvės įtraukimo į nuosavybėn perduotą namų valdos sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių teisinę registraciją dalyje dėl 420 m², esančių pagalbinės gatvės teritorijoje.

Ieškovai nurodė, kad pagal patvirtintą ir nuo 1991 m. galiojantį generalinį (bendrąjį) teritorijos planą, patvirtintą Vilniaus raj. savivaldybės, T. V. vietovėje, kuri po 1995 m. prijungta prie Vilniaus m. teritorijos, jos dalyje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. susisiekimo infrastruktūrai užtikrinti buvo suprojektuota ir patvirtinta kartu su savivaldybės vietovės generaliniu (bendruoju) planu pagalbinė gatvė tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėms priklausančių sklypų. Sklypų nurodytose gatvėse išplanavimas, kuris atliktas dar 1975 metais, jau buvo padarytas suprojektavus minėtą pagalbinę gatvę, kuri gyventojų naudojama privažiavimui prie ūkinių statinių ir kitų objektų. 2005 m. lapkričio mėnesį atsakovas H. O., kuriam priklausantis žemės sklypas yra šalia ginčo gatvės, minėtą pagalbinę gatvę užtvėrė tvora ir įvažiavimo į ją nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės nebeliko. Gyventojai kreipėsi raštais į policiją, seniūniją, Vilniaus apskrities viršininko administraciją, tačiau paaiškėjo, kad pagalbinės gatvės, kuri numatyta savivaldybės teritorijų planavimo dokumente plotas įtrauktas į atsakovo G. O. sklypo plotą formuojant žemės sklypą, kuris perduotas Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimu Nr. 01-1953 atsakovui nuosavybės teisėmis, ir jos įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Kadastro žemėlapyje matyti, kad sklypo teritorijoje atsiduria dalis pagalbinės gatvės, kuri neteisėtai įtraukta į privačios žemės sklypą ir šiuo metu yra užtverta. Užtverta pagalbinė gatvė pažeidžia visų gyventojų interesus, nes minėta pagalbinė gatvė tapo ilgu siauru akligatviu, į ją negali įvažiuoti krovininiai automobiliai, nes negali apsisukti, tapo neįmanoma atsivežti kuro, naudotis garažais, įvažiavimai į kuriuos yra iš pagalbinės gatvės. Visi namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse pastatyti iki 1983 metų, sklypai ir juose esantys pastatai, įvažiavimai ir suprojektuoti, ir pastatyti juos orientuojant į susisiekimą per pagrindines ir pagalbinę gatvę, kuri numatyta teritorijų planavimo dokumente. Patvirtintas žemėtvarkos projektas dėl šio sklypo prieštarauja LR Kadastro įstatymo nuostatoms. Ieškovų nuomone atsakovo žemės sklypo suformavimas ir jo suteikimas nuosavybėn yra negaliojantys, nes prieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą, todėl šis reikalavimas spręstinas teismine tvarka pripažįstant skundžiamus aktus negaliojančiais. Apskrities viršininkui organizuojant valstybinės žemės sklypų formavimo darbus (LR Žemės įstatymo 30 str. 3 d.) pažeisti LR Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinti ir bendrajame plane numatyti bendrojo teritorijų planavimo uždaviniai, LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 2 d., l0 str. nuostatos. G. O. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas nesilaikant generalinio (bendrojo) plano sprendinių ir perduotas nuosavybėn pagal 2003-04-02 Apskrities viršininko sprendimą Nr. 01-1953. Į atsakovo sklypą nepagrįstai ir neteisėtai įtrauktos viešos paskirties susisiekimo komunikacijos - pagalbinio naudojimo gatvė. Tai patvirtina generalinio plano kopija, Vilniaus gatvių žemėlapis, kadastro žemėlapio ištraukos duomenys dėl sklypo 827. Aplinkybė dėl sklypo sprendinių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms daro ieškiniu skundžiamus sprendimus negaliojančiais LR CK 1.78 str. l d., 3 d. prasme skundžiamose dalyse.

Žemės sklypo suformavimas ir nuosavybės teisių registracija pagalbinės gatvės plote yra neteisėta dar ir dėl to, kad prieštarauja eilei poįstatyminių aktų reikalavimų, kurių privalomas laikymasis įtvirtintas susijusiuose įstatymuose.

Atsiliepimas

Atsakovas G. O. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovų faktiškai naudotas laikinas ūkinis pravažiavimas savo išsidėstymu neatitiko 1990 m. T. V. gyvenvietės generalinio plano, ką patvirtina pačių ieškovų pateiktos minėto 1990 m. generalinio plano bei kadastro žemėlapio ištraukos, iš kurių matyti, kad 1990 m. plane buvusiam pravažiavimui pažymėta vieta didžiąja dalimi šiuo metu yra kaimyninio sklypo teritorijoje (kadastro žemėlapyje sklypas Nr.46), o faktiškai buvo važinėjama kitoje vietoje. Tai patvirtina pateikiama „Ištrauka iš T. V. gyvenvietės genplano“, kurioje nurodytos jam dar 1975 m. suteikto naudotis sklypo Nr. 129 ribos ir pastatų išsidėstymo vieta šiame sklype. Aplinkybė, kad ieškovai atsakovo G. O. sutikimu naudojosi pravažiavimu per jo sklypą, suformuotą nustatyta tvarka, nesuteikia ieškovams teisinio pagrindo reikalauti panaikinti pagrįstą ir teisėtą administracinį aktą bei galiojantį teritorijų planavimo dokumentą bei jo sprendinį ar kitaip suvaržyti jo teisę naudotis jam suteiktu namų valdos žemės sklypu. 1990 m. T. V. gyvenvietės generaliniame plane įvažiavimai į ieškovų sklypus ir privažiavimai prie ūkinių pastatų oficialiai buvo numatyti iš (duomenys neskelbtini) g. bei (duomenys neskelbtini) g., todėl esama situacija pagal galiojantį žemėtvarkos projektą ieškovų teisių nepažeidžia, nes ieškovai tebeturi galimybę laisvai patekti į savo sklypus iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) g. Tuo tarpu faktiškai buvęs pagalbinis pravažiavimas buvo naudojamas neteisėtai ir neleistinai, arti atsakovui G. O. priklausančių pastatų, todėl negalėjo ir negali būti įteisintas kaip nuolatinis. Be to, likusi neprivatizuota pravažiavimui tarp ieškovų sklypų naudota žemės dalis be kliūčių gali būti naudojama ir toliau, nes vadinamo akligatvio gale yra pakankamo dydžio aikštelė transportui apsisukti. Ieškovai netinkamai aiškina norminius aktus bei remiasi netinkamais norminiais aktais, kurie šiuo atveju nereguliuoja nei žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, nei sklypų formavimo ar privatizavimo tvarkos. Šiuo konkrečiu atveju taikytinas specialusis Žemės reformos įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai aktai, nes sklypas suformuotas ir privatizuotas žemės reformos eigoje, pagal tinkamai parengtą ir galiojantį teritorijų planavimo dokumentą. Kadangi visi atsakovų veiksmai buvo teisėti ir ieškovų teisių naudotis jiems priklausančiais sklypais niekas nepažeidė, nėra pagrindo teigti apie pažeistą viešą interesą. Ieškovų argumentas, kad būtina vadovautis nebegaliojančiais 1990 m. T. V. gyvenvietės generalinio plano sprendiniais yra atmestinas, nes šis planas nustatyta tvarka buvo pakeistas ir šio pakeitimo ieškovai neginčijo, be to nustatyta tvarka parengtas žemėtvarkos projektas prieš jį patvirtinant buvo viešai apsvarstytas, tačiau ieškovai nustatyta tvarka ir terminais jokių pretenzijų dėl šio projekto sprendinių nepareiškė. Suformuotas ir skundžiamo Vilniaus apskrities viršininko sprendimo pagrindu privatizuotas žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje bei įregistruotas viešame valstybiniame registre dar 2003-04-02. Ieškovai praleido Žemės reformos įstatymo 19 str. numatytą 1 mėn. terminą apskųsti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovas prašė teismo taikyti senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad LR Vyriausybės 1992-10-22 nutarimu Nr. 790 „Dėl vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų patvirtinimo“ yra numatytos vietinių kelių kategorijos, vietinių kelių tinklo projektavimas (12p., 13p.). Ūkio vidaus kelių trąsų tinklas žemės reformos žemėtvarkos projekte nenurodomas. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu administracinį aktą, žemėtvarkos projektą ir teisinę žemės sklypo registraciją ginčijamoje 420 kv. m dalyje. Antras ir trečias ieškinio reikalavimai yra atmestini, nes juos patenkinus nekils jokių teisinių pasekmių. Žemėtvarkos projektas tėra grafinis dokumentas, kuriam teisinę galią suteikia ne jame užfiksuoti sprendiniai, o atitinkamas administracinis aktas, patvirtinantis šiuos sprendinius. Ieškovai šio akto neskundžia. Teisinė žemės sklypo registracija įstatymo nustatyta tvarka atliekama pagal juridinę galią turinčius dokumentus, t.y., nustatyta tvarka fiksuojamas juridinę reikšmę turintis faktas. Teismo sprendimu pakeitus (pripažinus iš dalies negaliojančiais) juridinę galią turinčius dokumentus, VĮ Registrų centras atliks įstatymo numatytą funkciją - užregistruos šiuos pakeitimus. VĮ Registrų centras neturi savarankiško teisinio suinteresuotumo šioje byloje.

Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2003-04-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 01-1953 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui G. K.“ atsakovui G. O. buvo atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant neatlygintinai 0,2932 ha namų valdos žemės sklypą T. V. kaime, teritorijoje, 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtoje Vilnius miestui, dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-24 įsakymu „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija įvertinti naudojimosi keliu prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir įvertinti situaciją vietoje. 2006-09-01 komisija nustatė, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra kelias, einantis pro G. O. namų valdą ir šiuo keliu naudojasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai privažiavimui prie savo ūkinių pastatų ir garažų. Tačiau šio kelio dalis buvo įjungta į G. O. namų valdos žemės sklypą ir jis šį kelio dalį užtvėrė. T. V. gyvenvietės generaliniame plane yra kelias tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, todėl šio kelio dalis neturėjo būti įtraukta į G. O. namų valdos žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-24 įsakymu Nr. 2.3-7218 sudarytos komisijos 2006-09-01 išvadoje Nr. 91-2.17-28 „Dėl naudojimosi keliu teisėtumo per privatų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ nustatė piliečiui G. O. sutikus patikslinti suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, išimant žemės sklypo plotą kuris skirtas pravažiavimui ir tą plotą prijungiant prie namų valdos iš laisvos valstybinės žemės fondo. Abipusiu susitarimu tarp G. O. ir privačių žemės sklypų savininkų gali būti nustatytas kelio servitutas G. O. namų valdos žemės sklype. Šiuo atveju tarp minėtų asmenų turi būti sudaroma rašytinė notaro patvirtinta sutartis. Privačių žemės sklypų savininkams nesutarus, kelio servitutas gali būti nustatytas teismo. Dėl tokių komisijos išvadų atsakovas G. O. buvo informuotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-08-11 raštu Nr. (30)-1.2-3215-3.31. Pažymėjo, kad ieškovų reikalavimai yra nekonkretūs, tikslintinos sklypo ribos, vieta, pateiktas tik teorinis ploto paskaičiavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad ieškovų reikalavimai nepagrįsti. Ieškovai nėra praleidę termino kreiptis į teismą dėl VAV 2003-04-02 sprendimo Nr.01-1953 dalyje pripažinimo negaliojančiu bei 2000-09-25 Žemės reformos žemėtvarkos projekto Nr.3265-41 dalyje pripažinimo negaliojančiu. Ieškovų reikalavimai nėra tikslūs, neprašoma nustatyti servituto, taip užtikrinant savo interesus ir įgyjant galimybę naudotis ginčo keliu, nurodomas tik apytikslis plotas – 420 kv. m., kurį užima pagalbinė gatvė, nėra tikslių paskaičiavimų, nenurodytos sklypo ribos ir vieta. Ieškovų reikalavimai yra nekonkretūs, o teismas negali išeiti už ieškininių reikalavimų ribų ir priimti sąlyginį sprendimą (LR CPK 265 str. 2 d., 267 str.). Ieškovai neprašo nustatyti servituto, nenumato restitucijos taikymo bei kitų pasekmių, galinčių atsirasti, pripažinus negaliojančiais dalyje VAV sprendimą bei Žemės reformos žemėtvarkos projektą. Teismui pripažinus iš dalies negaliojančiais ieškovų prašomus aktus, VĮ Registrų centras atliktu įstatymo numatytą funkciją – įregistruotų pakeitimus, todėl reikalavimas pripažinti negaliojančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių teisinę registraciją dalyje dėl 420 kv. m., esančią pagalbinės gatvės teritorijoje nėra pagrįstas ir atmestinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, neatskleidė nei faktinės nei teisinės bylos esmės, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Sprendimas yra be motyvų, o tai yra absoliutus negaliojimo pagrindas. Teismas laikydamas, jog ieškovų reikalavimai netikslūs, parengiamojo posėdžio metu turėjo nurodyti ieškovams tikslinti reikalavimus nustatant terminą trūkumams pašalinti. Ieškovai nekėlė reikalavimo dėl servituto nustatymo, nes šiai dienas toks reikalavimas yra išankstinis ir nesavalaikis. Iš motyvų nėra galimybės suprasti apie kokį sąlyginį sprendimą teismas kalba. Reikalavimo dėl restitucijos nebuvimas nėra kliūtis išnagrinėti bylą. Ieškiniu buvo prašoma pripažinti sandorį prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, o sandorį pripažinus prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, teismas ex officio konstatuoja pasekmes. Teismas neanalizavo ieškovų nurodytų teisės aktų, argumentų, nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu priimtas negaliojantis VAVA 2003-04-02 sprendimas Nr. 01-1953 dalyje dėl 420 m2 ginčo sklypo. Teismo sprendime nepasisakyta, ar buvo pažeisti tam tikri teisės aktų reikalavimai priimant ginčijamus sprendimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ieškovų teisių ir teisėtų interesų nėra pažeidęs, jam reiškiamas tik išvestinio pobūdžio reikalavimas, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą prašo iš VĮ Registrų centro jų nepriteisti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. O. prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovai apsiriboja tik teisės aktų išvardinimu, tačiau nenurodo, kokie teisės aktai buvo pažeisti. Apeliaciniame skunde nenurodo, dėl kokių argumentų teismas nepasisakė, ar nevertino. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino ginčyti administracinius teisės aktus, nes ieškovų pateikti 2005 m. raštai įvairioms institucijoms patvirtina, kad ieškovai jau 2005 m. žinojo apie savo pažeistas teises. O tai reiškia, kad yra praleistas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti ieškovų nurodytus teisės aktus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovui G. O. Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-02 sprendimu Nr. 01-1953 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2932 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) T. V. gyvenvietėje, po 1995-06-01 priskirtoje (duomenys neskelbtini). Ieškovai prašo pripažinti dalyje minėtą sprendimą negaliojančiu, nes atsakovui suformuotas sklypas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėms priklausančių sklypų, kur buvo pagalbinė gatvė įvažiuoti prie ūkinių pastatų. Atsakovui atkūrus nuosavybes teises, atsakovas G. O. užtvėrė pravažiavimą į pagalbinę gatvę, dėl ko ieškovai neturi galimybės privažiuoti prie savo ūkinių pastatų. Atitinkamai ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais 2000-09-25 Žemės reformos žemėtvarkos projektą Nr. 3265-41 dalyje dėl 420 m² pagalbinės gatvės įtraukimo į nuosavybėn perduotą namų valdos sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei pripažinti šio žemės sklypo nuosavybės teisių teisinę registraciją dalyje dėl 420 m², esančių pagalbinės gatvės teritorijoje.

Vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos departamento 2006-02-10 raštu Nr. L20-106, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-12-06 raštu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento 2005-10-11 raštu Nr.31/05/19-3451, bei 2005-10-06 raštu Nr. 01-34-19, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojui prie savo valdų patenka nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Ieškovų minimas kelias tarp ūkinių pastatų bei garažų nėra numatytas generaliniame plane, nes šioje vietoje yra numatyta rekreacinės paskirties zona (žalia zona), t.y., pėsčiųjų takas. Privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per atsakovo G. O. privačios žemės sklypą nėra numatytas gyvenvietės generaliniame plane ir kaip pravažiavimas buvo naudojamas neteisėtai.

Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-24 įsakymu Nr. 2.3-7218 sudaryta komisija natūroje nustatė, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra kelias, einantis pro G. K. valdą ir šiuo keliu naudojasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai privažiavimui prie savo ūkinių pastatų. Komisija nustačiusi šią aplinkybę konstatavo, kad dalis kelio yra įtraukta į namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, ir kad gyvenvietės generaliniame plane yra kelias tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Tačiau šios išvados padarytos tik įvertinus situaciją vietoje, o ne remiantis generaliniu vietos planu ar kitais rašytiniais įrodymais (1t., b.l.84-85, 8, 34; 4 t., b.l.81). Be to, komisija sudaryta įvertinti tik faktinę situaciją vietoje, ir komisija teritorijos teisinio statuso nepakeitė, ir ji šiai dienai vis dar egzistuoja kaip rekreacinė zona. Aplinkybę, jog gyventojai rekreacinę zoną išvažinėjo ir naudojo kaip kelią, patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, byloje pateiktos nuotraukos, bei vietos planai (1t., b.l.84-85, 8, 34; 4 t., b.l.81) tačiau susiklosčiusi faktinė situacija nesudaro teisinio pagrindo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojams ir toliau transporto priemonėmis važinėti rekreacine zona. Kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog minėta pagalbinė gatvė buvo numatyta gyvenvietės generaliniame plane, nes šią aplinkybę patvirtina, tik Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-24 įsakymu Nr. 2.3-7218 sudarytos komisijos, kuri apžiūrėjo situaciją vietoje, išvados. Tačiau nei 1978 m. generaliniame vietovės plane, nei vėlesniuose planuose, tokia gatvė nenumatyta (1t., b.l.84-85, 8, 34, 4 t., b.l.81). Aplinkybė, jog ieškovams eilę metų buvo patogu rekreacinę zoną naudoti privažiavimui prie savo ūkinių pastatų, ir ieškovai šiai dienai turi galimybę privažiuoti prie savo ūkinių pastatų, tačiau tik privalo privažiavus prie pastatų apsisukti, jog išvažiuotų, nesudaro pagrindo keisti ar koreguoti atsakovui atkurtos nuosavybės ribų. Paprastai į namų valdą būna suformuotas tik vienas įvažiavimas. Nagrinėjamu atvejų į ieškovų suformuotas valdas yra numatyti įvažiavimai iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovui suformuota žemės sklypo dalis, šiuo atveju iš esmės pažeidžia ieškovų teises. Ieškovai, savo reikalavimus grindžia šiai argumentais - jog malkoms atsivežti privalo samdyti mažesnius sunkvežimius, sunkiai privažiuoja su sunkia technika, jiems tenka atvažiavus iki savo ūkinių pastatų apsisukti, norint grįšti atgal, kai anksčiau jie galėjo pravažiuoti tiesiai, arba tenka ganyti gyvulius kitu keliu, tačiau visus šiuos veiksmus jie atlieka. Taigi būtina šiuo atveju įvertinti ir šalių interesų pusiausvyrą, t.y., kad ieškovai prašo panaikinti nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, tik dėl to, kad ieškovams rekreacine zona šiuo metu nelabai patogu privažiuoti su sunkia technika iš kitos pusės savo valdų. Kolegijos nuomone, ieškovų buitinių klausimų sprendimo (malkų, anglių, šieno) tvarkymo apsunkinimas, t.y., kad atvažiavus prie ūkinių pastatų išvažiuojant reikia apsisukti yra neadekvatus siekiamiems tikslams, nes ieškovai dėl didesnio patogumo naudotis savo sklypais, prašo panaikinti atsakovo nuosavybės teises. Be to, rekreacinės zonos paskirtis yra kita, nei važinėti ja sunkia technika.

Ieškovai tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme remiasi eile teisės aktų, reglamentuojančių naujų sklypų formavimą, nuosavybės atkūrimą, tačiau šiuo atveju šių teisės aktų analizė neturi teisinės reikšmės, nes atsakovui suformuotas žemės sklypas neužima ieškovų valdų, pagal generalinį planą, neužkerta įvažiavimo į ieškovų sklypus. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosavybės teisės gali būti atkurtos į laisvą žemę. Nagrinėjamu atveju atsakovui atkurta nuosavybė pagal generalinius planus neužima kelio ar pagalbinio kelio, visi ieškovai turi privažiavimą į savo valdas nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, taigi šiuo atveju ieškinys atmestas, pagrįstai.

Apeliantai nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovų reikalavimai yra netikslūs, o nustatęs, jog reikalavimai netikslūs, turėjo pareigą remiantis LR CPK 230 str. pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodyti ieškovams, kokių reikalavimų turinį ir kokia apimtimi privaloma juos tikslinti.

Kolegija pažymi, jog įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti galimai pažeistų materialiųjų subjektinių teisių įstatymuose numatytais būdais (LR CK 1.138 str.). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Gindami galimai pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo vykdyti vienintelį reikalavimą – elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (LR CK 1.137 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovai pasirinko civilinių teisių gynimo būdą, ir ieškovų reikalavimai iš esmės galėjo būti nagrinėjami pareikštų reikalavimų ribose. Tačiau kolegija pažymi, kad teismas nėra advokatas, ir matydamas, jog pažeistos teisės gali būti ginamos ir kitu būdu, neturi pareigos konsultuoti šalių, ar šalims nurodyti kokiu būdu tos teisės turi būti ginamos.

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus materialinius teisinius reikalavimus, vadovaujantis LR CPK 93 str. iš ieškovų atsakovui priteistinos 1000 Lt (1000 Lt : 16 = 62,50 Lt) atstovavimo išlaidos, bei 62,50 Lt ( 62,50 : 16 = 3,60 Lt ) pašto išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui G. O. a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų S. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) S. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) B. L. a.k. (duomenys neskelbtini) J. U. a.k. (duomenys neskelbtini) B. M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) V. A. a.k. (duomenys neskelbtini) P. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) R. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) A. M. V. a.k. (duomenys neskelbtini), A. N. a.k. (duomenys neskelbtini) A. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) R. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) po 62,50 Lt atstovavimo išlaidų, bei po 3,60 Lt pašto išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Danutė KutrienėTatjana Žukauskienė