Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1990 m. liepos 11 d. Panevėžio miesto teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 1995 m. liepos 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 1050 Lt bauda. 1998 m. birželio 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 6 dienas laisvės atėmimo;

3) 1998 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) 1999 m. birželio 1 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 1998 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu. 2000 m. vasario 17 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr. VIII-1439 ir VIII-1440 paskirta nauja bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius amnestiją bausmė sumažinta 1/3, t. y. 10 mėnesių, iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. 2000 m. birželio 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai;

5) 2002 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 8 metams ir 10 MGL (1250 Lt) bauda su viso turto konfiskavimu. 2003 m. gegužės 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 272 straipsnio 3 dalies (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) į BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) 2003 m. sausio 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams su 1/3 turto konfiskavimu. Pritaikius amnestiją bausmė sumažinta 1/6 ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu. 2003 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2002 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. 2004 m. balandžio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai. 2004 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas į laisvės atėmimo vietą neatliktai bausmei (1 metams 7 mėnesiams 2 dienoms) atlikti. 2005 m. lapkričio 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai;

7) 2008 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 290 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams. 2009 m. liepos 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, paleistas lygtinai;

8) 2012 m. spalio 9 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir skiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę;

9) 2016 m. vasario 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 9 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. 2019 m. balandžio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant priemones ir (ar ) pareigas: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; atlikti 100 valandų nemokamų darbų, o terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmė atlikimo įstaigos dienos (2019 m. balandžio 18 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų), bausmės neatlikęs (bausmės pabaiga 2012 m. sausio 2 d.), turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. L. 2019 m. liepos 23 d., apie 12.40 val., Panevėžio r., Karsakiškio sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 8, prie Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio automobilio Skoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, tiesiogiai siūlė 200 eurų kyšį Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos Mobiliojo būrio vyriausiajam patruliui Ž. S., siekdamas neteisėto šio valstybės tarnautojo veikimo vykdant įgaliojimus, tai yra, už tai, kad valstybės tarnautojas nefiksuotų Ž. B. padaryto pažeidimo dėl transporto priemonės – automobilio Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavimo būnant neblaiviam, padaryto eismo įvykio ir nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo.

Kaltinamasis D. L. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 23 d. žmonai priklausančiu krovininiu automobiliu Mercedes Benz nuvažiavo pas draugą. Kartu važiavo kaimynas Ž. B., kuris buvo neblaivus ir kuris liko automobilyje. Išgirdęs, kad mašina Mercedes Benz užsikūrė, išbėgo į lauką. Iš pradžių net nematė, kad Ž. B. atsitrenkė į kaimyno automobilį, bet priėjo tas kaimynas ir parodė. Pažadėjo atlyginti už tą sugadinimą ir prašė nekviesti policijos, bet policija jau buvo iškviesta. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, pasiūlė jiems kyšį. Kyšį siūlė tik žodžiais, nebuvo išsitraukęs piniginės. Taip pasielgė, nes buvo išgėręs. Blaivus taip nebūtų padaręs. Pareigūnai įspėjo, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Tada suprato, kad kažkokią nesąmonę daro, bet jau buvo per vėlu. Labai blogai vertina savo poelgį, gailisi. Pradėjo dirbti nuo pirmos dienos, kai tik buvo paleistas iš pataisos namų. Turi šeimą, dukrą, neįgalų sūnų, kurį reikia kasdiena vežioti į Panevėžį į specialų darželį. Žmonos mama irgi serga, pas ją reikia nuolat važinėti.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Iš liudytojo Ž. S. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2019 m. liepos 23 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. V.. Apie 10.59 val. iš Panevėžio apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., sunkvežimiu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja galimai neblaivus vairuotojas. Apie 12.40 val. nuvyko nurodytu adresu ir pamatė, kad ties (duomenys neskelbtini) g. 8 namu stovi nurodytas sunkvežimis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie jų priėjo moteris, kuri prisistatė J. M., ir paaiškino, kad minėtas sunkvežimis, važiuodamas, atsitrenkė į stovintį jos automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kas vairavo sunkvežimį, ji nematė, nes nebuvo prie savo automobilio. Sunkvežimyje vairuotojo nebuvo, sunkvežimio rakteliai buvo užvedimo spynelėje. Keleivio vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyriškis. Duomenų bazėje buvo nustatyta, kad tai Ž. B.. Tuo metu prie jų priėjo kitas akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris pradėjo šaukti, kad tai jo sunkvežimis ir jo draugas Ž. B. šio automobilio nevairavo, bei, kad pareigūnai važiuotų iš įvykio vietos. Asmuo elgėsi agresyviai, todėl buvo uždėtos spec. priemonės – antrankiai. Po to buvo nustatyta, kad tai D. L.. D. L. pasakė, kad sunkvežimis registruotas jo žmonos vardu, kad šiuo sunkvežimiu niekas nevažiavo ir čia nieko neįvyko. Visa tai buvo filmuojama ir įrašomas garsas su Panevėžio apskr. VPK tarnybine vaizdo kamera, kuri buvo pritvirtinta ant kolegos D. V. tarnybinės uniformos. D. V. nuėjo prie Ž. B., kuris buvo paliktas vienas tarnybiniame automobilyje. Jis (Ž. S.) su D. L. buvo prie tarnybinio automobilio. Stovėdamas prie tarnybinio automobilio D. L. pasakė, kad Ž. B. prisipažino, jog vairavo D. L. žmonai priklausantį sunkvežimį bei kliudė automobilį BMW X5, ir kad, kadangi Ž. B. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę bei įvykdė autoįvykį, D. L. žmonai priklausantis sunkvežimis bus sulaikytas ir patalpintas į Policijos sulaikytų automobilių saugojimo aikštelę. Tai išgirdęs D. L. pradėjo prašyti susitarti, nes dirba su šiuo sunkvežimiu ir sunkvežimis labai reikalingas. D. L. prašė nesulaikyti minėto sunkvežimio ir neįforminti įvykio. D. L. sakė, kad jei susitars, už tai sumokės 200 eurų. D. L. garsiai ir aiškiai atsakė, kad kyšio siūlymas ir bandymas papirkti policijos pareigūną užtraukia baudžiamąją atsakomybę. D. L. neklausė ir vėl pradėjo siūlyti kyšį. Kadangi tuo metu jų pokalbis nebuvo filmuojamas ir įrašomas garso įrašas, nes kolega su vaizdo ir garso įranga buvo nuėjęs toliau, D. L. pasakė, kad pokalbis bus įrašytas ir išsiėmė savo asmeninį mobilaus ryšio telefono aparatą. D. L. toliau prašė palikti viską. Kadangi D. L. bandė papirkti policijos pareigūną, buvo sulaikytas. D. L. alkoholio matuokliu ALCOTEST 6810, Nr. ARFM 0424, buvo nustatytas 2.13 promilių girtumas (b. l. 15-18).

Iš liudytojo D. V. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2019 m. liepos 23 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patrulių Ž. S.. Apie 10.59 val. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Panevėžio r., Karsakiškio sen., (duomenys neskelbtini) k., važinėja automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Po to buvo pranešta, kad minėtas automobilis yra (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kad automobilis įvykdė autoavariją ir bando pasišalinti iš įvykio vietos. Greitai nuvažiavo į įvykio vietą ir ten rado automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadintą automobilį BMW X5. Prie jų priėjo moteris, kuri prisistatė J. M., kuri paaiškino, kad automobilis Mercedes Benz atsitrenkė į jos automobilį BMW. Automobilio Mercedes Benz vairuotojo vietoje nieko nebuvo, o keleivio vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyriškis. Keleivio vietoje sėdintis vyriškis prisistatė Ž. B.. Bendraujant su Ž. B. prie automobilio Mercedes Benz priėjo akivaizdžiai girtas kitas vyriškis, kaip vėliau nustatė – D. L.. D. L. paklausė, ko šis ieško, ir D. L. atsakė, kad tai jo automobilis ir šiuo automobiliu niekas nevažiavo. D. L. pasakė, kad automobilio rakteliai yra pas jį ir vyksta įvykio tyrimas. D. L. supyko ir pradėjo elgtis agresyviai. D. L. pasakė eiti iki tarnybinio automobilio pasiaiškinti, bet šis kategoriškai atsisakė. Kadangi D. L. nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, jam buvo uždėti antrankiai ir jis atvestas iki tarnybinio automobilio. Tuo metu Ž. B. sėdėjo tarnybiniame automobilyje, o D. L. su Ž. S. buvo prie tarnybinio automobilio priekinės dalies. Viskas buvo filmuojama, tačiau ekipaže buvo tik vienas filmavimo įrenginys, todėl, kai jis (D. V.) nueidavo nuo kolegos, tai kolega ir aplinka apie jį nebuvo filmuojama. Vienu metu nuo kolegos Ž. S. ir D. L. nuėjo atlikinėti tyrimo veiksmų dėl automobilio BMW X5 apgadinimo. Po kelių minučių grįžo prie kolegos. Ž. S. pasakė, kad jam nuėjus D. L. pasiūlė 200 eurų kyšį, kad jie neįformintų įvykio, atiduotų jo automobilį ir važiuotų iš įvykio vietos. Ž. S. sakė, kad perspėjo D. L., jog už kyšio siūlymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, bet D. L. toliau siūlė pinigus. Ž. S. kyšio siūlymą įrašė į savo mobilaus ryšio telefoną. D. L. neneigė, kad siūlė kyšį Ž. S. (b. l. 21-24).

Iš liudytojo Ž. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2019 m. liepos 23 d. karu su D. L. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Važiavo D. L. žmonai S. L. priklausančiu automobiliu Mercedes Benz ( sunkvežimiu). D. L. nuėjo pas draugą, o jis (Ž. B.) laukė automobilyje. Atsibodus laukti sugalvojo apsukti automobilį Mercedes Benz. Važiuodamas atbulomis nepastebėjo, kad už automobilio Mercedes Benz stovėjo automobilis BMW, ir šį automobilį kliudė. Tuo metu į kiemą išbėgo D. L. ir pradėjo šaukti, ką jis padarė. Gal po 5 minučių atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai jam uždėjo antrankius ir pasodino į tarnybinį automobilį. Kur tuo metu buvo D. L., nematė. Sėdėdamas policijos automobilyje matė, kad prie policijos pareigūnų priėjo D. L.. Ką D. L. kalbėjo su policijos darbuotojais, negirdėjo. Po kiek laiko jis policijos automobilyje užmigo. Atsibudęs pamatė, kad policijos automobilyje sėdi ir D. L., kuriam tai pat buvo uždėti antrankiai. Kad D. L. policijos pareigūnams siūlė kyšį, negirdėjo ir nematė. Tik po sulaikymo D. L. pasakė, kad jį sulaikė dėl to, kad jis pareigūnams siūlė kyšį. D. L. sakė, kad blogai padarė, jog siūlė kyšį. D. L. sakėsi tai padaręs dėl to, kad buvo girtas (b. l. 27-30).

Iš 2019 m. liepos 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., prie (duomenys neskelbtini) g. namo. Gatvėje stovi automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Du transporto priemonės dešinės pusės ratai stovi ant pievos, kiti du kairės pusės ant asfalto. Automobilio priekinis stiklas yra apgadintas (b. l. 6-9).

Iš alkotesterio fotonuotraukos matyti, kad 2019 m. liepos 23 d., 12.52 val., D. L. buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas (b. l. 10).

Iš 2019 m. liepos 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas Ž. S. pateikė garso įrašą iš savo mobiliojo ryšio telefono aparato HUAWEI HONOR (b. l. 31-33).

Iš 2019 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, kurį iš savo mobiliojo ryšio telefono aparato HUAWEI HONOR pateikė liudytojos Ž. S.. Garso įrašo trukmė – 1.16 min., skambučio data ir laikas – 2019 m. liepos 23 d., 12.40 val.

Vyras 1: Mašiną palieku na... ir aš einu namo, paduodu 200 eurų, duodu 200 eurų, ką tau nereikia pinigų, aš nevairavau.

Vyras 1: Duodu ir paliekam, mašiną parvarysiu, aš tikrai nevairavau (Pokalbis blogai girdimas dėl pašalinio triukšmo).

Vyras 1: Nu tai na... problemų reikia.

Vyras 2: Ar jūs suprantate, kad siūlymas yra baudžiamoji atsakomybė ?

Vyras 2: Jūs suvokiate, kad tai yra baudžiamoji atsakomybė, dėl ko norite taip daryti?

Vyras 1: Nu, kad problemų nebūtų.

Vyras 2: Tai jūs bandote už šiuos 200 eurų padaryti, kad mes išvažiuotume, taip? 200 duodate?

Vyras 1: Ne, ne, ne, tu įrašinėji.

Vyras 2: Taip.

Vyras 2: Tai dėl ko tu nori padaryti, kad neįformintume to įvykio?

Vyras 1: Ne, gali forminti, aš vis tiek nevažiavau, aš vakar važiavau. Jokių čia problemų nėra, kad rakteliai palikti. Aš net pats nežinau, kad rakteliai palikti. Nežinau, atėjau pas draugą ir nežinau kur rakteliai. Aš atėjau pas draugą ir raktelius pamiršau autobuse. Turiu firmą, žinai, ir nežinau, o tie rakteliai galvojau, kad iškrito, žinai (b. l. 34-36).

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais.

Byloje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo D. L. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duoti parodymai, garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, kiti įrodymai, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis D. L. 2019 m. liepos 23 d., apie 12.40 val., Panevėžio r., Karsakiškio sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), prie Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio automobilio Skoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, tiesiogiai siūlė 200 eurų kyšį Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos Mobiliojo būrio vyriausiajam patruliui Ž. S.. Teismo vertinimu, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo gynėjo nuomone, kad D. L. padaryta nusikalstama veika turėtų būti vertinama kaip mažareikšmė ir baudžiamoji byla nutraukta.

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas prieina išvados, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. L. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad siūlė 200 Eur kyšį policijos pareigūnui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – kad valstybės tarnautojas nefiksuotų Ž. B. padaryto pažeidimo dėl transporto priemonės – automobilio Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavimo būnant neblaiviam, padaryto eismo įvykio ir nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo.

Pažymėtina, kad BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, padariniai nėra šio nusikaltimo sudėties požymis. D. L. padarytas nusikaltimas yra gana pavojingas, nes juo kėsinamasi į normalų valstybės aparato, šiuo atveju policijos normalų darbą, užtikrinant eismo saugumą ir aiškinant teisės pažeidimus bei traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn bei pakertamas pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis. Siūlydamas kyšį policijos pareigūnams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, D. L. realizavo BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, t. y. kvalifikuotą papirkimo sudėtį. Be to, jis suvokė, kad kartu kursto policijos pareigūną priimti kyšį ir už tai atlikti neteisėtą veiką – nevykdyti savo tarnybinių pareigų, neforminti kaltininko padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei pagal kompetenciją netaikyti administracinių poveikio priemonių, ir norėjo taip veikti. Nors D. L. savo veika ir nepadarė realios žalos baudžiamojo įstatymo ginamoms vertybėms, tačiau jos nepadarė tik dėl policijos pareigūno veiksmų, nes jis atsisakė priimti kyšį, t. y. žala nepadaryta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Akivaizdu, kad savo veiksmais kaltininkas siekė sumenkinti valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos policijos prestižą ir autoritetą bei siekė diskredituoti policijos pareigūno vardą ir jo tyčios kryptingumas buvo pakankami aiškus. Taigi, nėra pagrindo D. L. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, vertinti kaip mažareikšmę ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailestis. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas ir tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis D. L. yra teistas devynis kartus, vieną kartą ir už analogiško nusikaltimo padarymą, nagrinėjama nusikalstama veika padaryta kaltinamojo lygtinio paleidimo laikotarpiu bei pažeidus vieną iš lygtinio paleidimo sąlygų, t. y. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (1 t., b. l. 75-152, 155-156), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 157), dirba (1 t., b. l. 164), darbdavio atstovo charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 1), turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus (2 t., b. l. 2-5), duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra (1 t., b. l. 160, 163). Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taigi įvertinęs šių duomenų visumą, ypač akcentuojant kaltinamojo ankstesnius teistumus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti griežčiausios rūšies bausmę, numatytą straipsnio sankcijoje, t. y. laisvės atėmimą, kadangi akivaizdžiai matyti, jog išvadų iš anksčiau paskirtų bausmių kaltinamasis nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau daro nusikalstamas veikas, tuo sulaužydamas jam parodytą pasitikėjimą. Juolab atsižvelgtina į tai, kad kaltinamajam ne kartą buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taip pat jis ne vieną kartą buvo paleistas lygtinai, o šiuo atveju nusikalstamą veiką jis padarė irgi būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, neatlikęs dalies bausmės, paskirtos paskutiniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu.

Skiriant konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia ir į kitas svarbias kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios nors ir nėra pakankamos daryti išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje būtų pagrindas skirti švelnesnės rūšies bausmę nei laisvės atėmimą, visgi šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis siekė pakeisti savo elgesį ir integruotis visuomenėje. Kaltinamasis dirba. Darbovietėje jis charakterizuojamas kaip darbštus ir sąžiningas darbuotojas. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, kritiškai vertino savo elgesį ir labai gailėjosi. Iš į bylą pateiktų duomenų ir kaltinamojo paaiškinimo matyti, kad jis rūpinasi ne tik savo žmona ir vaikais, bet padeda ir sunkiai sergančiai senyvo amžiaus žmonos mamai (2 t., b. l. 6-8). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina mažesnė nei vidurkis, artimesnė minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai bausmė, t. y. laisvės atėmimas 1 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

D. L. paskutinį kartą teistas 2016 m. vasario 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. 2019 m. balandžio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės Taigi akivaizdu, kad naują nusikalstamą veiką D. L. įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu su 2016 m. vasario 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi (1 metų 8 mėnesių 15 dienų), taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie neatliktos bausmės, kuri yra didesnė, pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. D. L. reali laisvės atėmimo bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 23 d., 12.50 val., iki 2019 m. liepos 24 d., 16.26 val. (2 paros).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. vasario 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie didesnės, t. y. neatliktos bausmės dalies, pridedant dalį šiuo nuosprendžius paskirtos bausmės, ir D. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 15 (penkiolikai) dienų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. L. sulaikymo vykdant šį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 23 d., 12.50 val., iki 2019 m. liepos 24 d., 16.26 val. (2 paras), ir laikyti, kad D. L. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo bausmės dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.