Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2011-395/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valdeividė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stateta“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, ieškiniu prašė pripažinti niekiniu ieškovo ir atsakovo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą susitarimą dėl įkeisto turto perdavimo-priėmimo ir nuosavybės teisės perleidimo bei grąžinti ieškovui šiuo susitarimu atsakovui perduotą turtą.

Ieškinyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius nustatė, jog šalys 2011 m. rugpjūčio 19 d. sudarė susitarimą dėl įkeisto turto perdavimo-priėmimo ir nuosavybės teisės perleidimo, kurio objektas yra skolininkui (ieškovui) priklausančio kreditoriui (atsakovui) įkeisto turto, t. y. transporto priemonių Scania R 124 LA, identifikavimo Nr. YS2R4X20002002918, Scania R 124 LA, identifikavimo Nr. XLER4X20005110490, Scania R 124 LA, identifikavimo Nr. YS2R4X20002002452, MAN TGA 18.460, identifikavimo Nr. WMAH05ZZZ3M358125, perdavimas ir nuosavybės teisės į šį turtą perleidimas kreditoriui (ieškovui). Įkeistas turtas atsakovui perduotas vadovaujantis CK 4.219 straipsniu, t. y. tenkinant atsakovo (kreditoriaus) reikalavimus iš įkeisto turto (susitarimo 4 p.). Ieškovas pažymėjo, kad, Turto arešto aktų registro duomenimis, ginčijamo susitarimo sudarymo metu šis turtas buvo areštuotas kitų ieškovo kreditorių UAB „Livena“ ir D. T. naudai. Kadangi ginčijamas susitarimas buvo sudarytas galiojant perleidžiamo turto areštams, ieškovo nuomone, jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.78, 1.80 str.). Be to, ieškovo teigimu, ginčijamu susitarimu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: pripažino ginčijamą susitarimą niekiniu ir įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui šiuo susitarimu perleistą turtą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas neneigia, jog jam dar iki ginčijamo susitarimo sudarymo buvo žinoma apie ieškovui priklausančio ir atsakovui įkeisto turto areštą, vykdant išieškojimą iš ieškovo pagal kitų kreditorių UAB „Livena“ ir D. T. reikalavimus. Šias aplinkybes patvirtina Turto arešto registro duomenys. Be to, aplinkybę, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, patvirtina Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Teismas sprendė, kad šis susitarimas prieštarauja CPK 675 straipsnio 1 dalies, 687 straipsnio 2 dalies, ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies ir 35 straipsnio nuostatoms. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad, ginčijamo susitarimo pagrindu perdavus atsakovui ieškovo turtą, iš dalies buvo atliktas ieškovo neįvykdytos prievolės atsakovui įskaitymas, t. y. su atsakovu buvo atsiskaityta pažeidžiant kitų kreditorių teises. Tai pagal CK 1.80 straipsnį prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šalys 2009 m. lapkričio 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ieškovas prievolių pagal ją nevykdė ir 2011 m. rugpjūčio 19 d. buvo skolingas atsakovui 252 507,07 Lt. Ieškovo prievolės pagal šią sutartį buvo užtikrintos ieškovui priklausančio turto (keturių transporto priemonių) įkeitimu. Ieškovui laiku neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, vadovaujantis CK 4.219 straipsniu, buvo pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto. Šį faktą patvirtina atsakovo kreipimasis į Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių. Ieškovui (skolininkui) buvo įteiktas įspėjimas dėl vykdymo pradėjimo ir ieškovas buvo įpareigotas sumokėti įsiskolinimą arba perduoti įkeistus daiktus. Ginčijamo susitarimo sudarymas buvo nuo ieškovo valios nepriklausantis veiksmas, hipotekos teisėjo įpareigojimų vykdymas išieškojimo iš įkeisto turto procese. Šios aplinkybės skundžiame sprendimo nebuvo įvertintos. Šiuo atveju skolininkas neturi jokio pasirinkimo dėl įkeisto turto perdavimo, nes jis privalo perduoti turtą kreditoriui, jei neatsiskaito su juo per hipotekos teisėjos nurodytą terminą. Kadangi nurodytas turtas buvo įkeistas būtent atsakovo naudai, tik atsakovas (įkaito turėtojas) turėjo teisę patenkinti savo reikalavimą iš šio turto, taip ir buvo padaryta. Įkeistas turtas buvo perimtas ir ieškovo skola atsakovui sumažinta šio turto verte, t. y. 180 300 Lt. Tai patvirtina ginčijamas susitarimas, kuris iš esmės tebuvo turto perdavimo dokumentas, kuriuo ieškovas įvykdė hipotekos teisėjo įpareigojimą, o ne savavališkai atsiskaitė su atsakovu. Ginčijamas susitarimas nėra atskiras teisinis sandoris prievolių teisės prasme, o yra turto perėmimo dokumentas, sudarytas pagal CK ketvirtosios knygos taisykles.

2. Ieškovas ginčija susitarimą formaliu motyvu, kad susitarimo sudarymo metu įkeistas turtas buvo areštuotas kitų asmenų naudai. Teismas neįvertino, kad ginčijamas susitarimas yra tik dalis išieškojimo proceso, t. y. juo buvo užbaigtas šis procesas – kreditoriaus reikalavimo patenkinimas iš įkeisto turto. Ginčijant šį susitarimą, reikėtų ginčyti ir jį lydinčius teismo dokumentus. Teismas į tai neatsižvelgė. Išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas per hipotekos teisėją. Tokiu atveju sukuriama turto perėmimo teisėtumo prezumpcija. Iš esmės skundžiamas sprendimas buvo priimtas dėl kito teismo – hipotekos teisėjo procesinio dokumento, kuris teisiniu požiūriu buvo pripažintas neteisėtu, nes neteisėtu teismas pripažino dokumentus įkeisto turto perėmimo procese. Kiekvienas asmuo turi teisinį tikrumą, kad teismo procesiniai sprendimai (šiuo atveju – hipotekos teisėjo) bus vykdomi ir nebus naikinami be tesėto pagrindo. Nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo paneigtas hipotekos teisėjo procesinis dokumentas, kuriuo hipotekos teisėjas nutarė įspėti ir įpareigoti ieškovą (skolininką) įvykdyti prievolė arba perduoti įkeistą turtą atsakovui, nors toks procesinis dokumentas nebuvo apskųstas CPK nustatyta tvarka.

3. Pagal įkeitimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas tik atsakovas (įkaito turėtojas) turėjo pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Pagal CPK 747 straipsnio nuostatas joks išieškojimas iš įkeisto turto negali būti vykdomas. Jokie apsunkinimai ir areštai neturi įtakos įkeisto turto realizavimui ar nuosavybės teisės perėjimui iš ieškovo atsakovui. Priešingu atveju būtų paneigtas įkeitimo institutas ir sudarytos sąlygos piktnaudžiavimui. Be to, atsakovas, perimdamas įkeistą turtą, buvo sąžiningas, nes apie šiam turtui taikytus areštus nežinojo, šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir ieškovas. Todėl iš sąžiningo įgijėjo negali būti atimamas turtas, kuris įsigytas kaip reikalavimo patenkinimas daiktinės teisės priemonių pagalba.

4. Teismo išvada, kad ginčijamas susitarimas prieštarauja CPK 675 straipsnio 1 dalies, 687 straipsnio 2 dalies, ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies ir 35 straipsnio nuostatoms, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes, kaip minėta, šis susitarimas buvo išieškojimo iš įkeisto turto dalis. Jis negali būti klasifikuojamas kaip atskiras susitarimas prievolinėje teisėje, nes buvo sudarytas vykdant hipotekos teisėjo įpareigojimą ieškovui. Be to, įkeisto turto perėmimo metu dar nebuvo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių bankroto byloje taikymo, todėl įkeisto turto teisinė padėtis ir jo realizavimas negali būti tapatinami su tokio turto teisine padėtimi ir jo realizavimu bankroto proceso metu. CPK 675 ir 687 straipsniuose reglamentuojamas areštas ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, kai nėra įkeisto turto. Reikalavimų iš įkeisto turto tenkinimas reglamentuojamas CPK 559 ir 564 straipsniuose, todėl būtent šie straipsniai taikytini nagrinėjamam ginčui. Areštas kito asmens naudai, kuris nėra įkaito turėtojas, savaime neapriboja įkaito turėtojo teisės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto. Be to, išieškojimas iš įkeisto turto, jeigu išieškoma įkaito turėtojo naudai, yra vykdomas pirmąja eile (CPK 664, 665 str.). Hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka. Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas įspėti skolininką dėl reikalavimo patenkinimo nukreipimo į įkeistą turtą, jei skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės bus pradėtas išieškojimas. Neįvykdęs prievolės, skolininkas turi perduoti įkeistą daiktą kreditoriui (CK 4.215, 4.216 ir 4.219 str., CPK 559 str. 1 d.).

5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas teismo posėdyje iš esmės pripažino ieškinio formalų pobūdį, nurodydamas, kad atsakovo perimtas turtas reikalingas ieškovui, nes jį pardavus bus galima gauti atlyginimą administratoriui ir padengti administravimo išlaidas. Ieškovas neįrodinėjo, kuo ginčijamas susitarimas pažeidė kitų kreditorių interesus. Net ir bankroto metu pardavus įkeistą turtą, gautos lėšos pervedamos įkaito turėtojui, iš jų atskaičius administravimo išlaidas (ĮBĮ 33 str. 6 d.). Atsakovo naudai įkeisto turto perėmimo klausimas buvo sprendžiamas Alytaus rajono apylinkės teisme, vėliau Marijampolės rajono apylinkės teisme, todėl ieškovo ieškinys neturėjo būti priimtas, nes šalių santykiai dėl įkeisto turto perėmimo jau išspręsti kito teismo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl sandorio negaliojimo. Atsakovui turėjo būti žinoma apie ieškovui priklausančio turto (įkeistų transporto priemonių) areštą vykdant išieškojimą iš ieškovo pagal kitų kreditorių pretenzijas. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, juos galėjo gauti ir atsakovas. Aplinkybė, kad ieškovo turtui taikytas areštas, taip pat patvirtina, jog atsakovas žinojo arba galėjo žinoti, kad ieškovas yra faktiškai nemokus, negali vykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams. Atsakovui atlikus dalinį neįvykdytos prievolės įskaitymą, buvo atsiskaityta pažeidžiant kitų kreditorių teises. Tai pagal CK 1.80 straipsnį prieštaraujam imperatyvioms įstatymo normoms.

2. Dėl ieškovo nemokumo sudarant sandorį. Teismų praktikoje išskiriamas faktinis nemokumas, kuris suprantamas kaip objektyvus negalėjimas vykdyti turtines prievoles, kurių vykdymo terminai yra suėję, ir teisinis nemokumas, kuris yra pagrindas iškelti skolininkui bankroto bylą. Teisinis nemokumas nustatomas priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, tačiau iki šio momento būna faktinis nemokumas. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas paritas creditorum principas, užtikrinantis, kad skolininkui faktiškai esant nemokiam, jis privalo visus savo kreditorius traktuoti vienodai. Ieškovas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui. Šis faktas patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis, šalys 2009 m. lapkričio 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2009/11/16-1, pagal kurią ieškovas pirko iš atsakovo naftos produktus (b. l. 37-40). Ieškovo prievolių pagal šią sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas ieškovui priklausančių transporto priemonių: Scania R 124 LA, identifikavimo Nr. YS2R4X20002002918, Scania R 124 LA, identifikavimo Nr. XLER4X20005110490, Scania R 124 LA, identifikavimo Nr. YS2R4X20002002452, MAN TGA 18.460, identifikavimo Nr. WMAH05ZZZ3M358125, įkeitimu (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. birželio 4 d. sutartinio įkeitimo lakštai, b. l. 42-51). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, dėl to liko skoliningas atsakovui 252 507,07 Lt (be delspinigių). Atsakovas, remdamasis CK 4.219 straipsniu, 2011 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyrių prie Alytaus rajono apylinkės teismo (kurio veikla nutraukta nuo 2011 m. liepos 1 d.) su prašymu dėl įspėjimo įteikimo, juo prašė leisti pačiam kreditoriui (atsakovui) įteikti skolininkui (ieškovui) įspėjimą dėl skolos pagal pirkimo-pardavimo sutartį likvidavimo (b. l. 52-54). Alytaus rajono apylinkės teismo pažyma civilinėje byloje Nr. P2-2218-470/2011 patvirtina, kad prašymas dėl įspėjimo įteikimo su priedais ieškovui įteiktas 2011 m. balandžio 22 d (b. l. 55). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi civilinė byla Nr. P2-2218-470/2011 pagal kreditoriaus (atsakovo) pareiškimą skolininkui (ieškovui) dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto daikto vertės perduota Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyriui prie Marijampolės rajono apylinkės teismo (CPK 179 str. 3 d.). Šalys 2011 m. rugpjūčio 19 d. sudarė ginčijamą susitarimą, kurio objektas yra skolininkui (ieškovui) priklausančio ir kreditoriui (atsakovui) įkeisto turto perdavimas bei nuosavybės teisės į įkeistą turtą perleidimas kreditoriui (atsakovui) (b. l. 5-6). Šiuo susitarimu skolininkas (ieškovas) patvirtino, kad yra gavęs įspėjimą dėl skolos likvidavimo ir įkeisto turto perdavimo kreditoriui (atsakovui), kad nustatytu laiku nėra įvykdęs savo skolinių įsipareigojimų, kad įkeistas turtas perduodamas kreditoriui vadovaujantis CK 4.219 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. tenkinant kreditoriaus reikalavimus iš įkeisto turto (susitarimo 3, 4 p.). Ginčijamo susitarimo 7 punkte šalys numatė, kad konkreti kreditoriui (atsakovui) perduodamo įkeisto turto vertė bus nustatyta nepriklausomo turto vertintojo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įkeisto turto perdavimo priėmimo, o 8 punkte – kad įkeisto turto verte bus mažinamas skolininko (ieškovo) įsiskolinimas kreditoriui. Pagal byloje pateiktas turto vertinimo ataskaitas ieškovo atsakovui įkeistų transporto priemonių vertė yra 180 300 Lt (b. l. 60-114). Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. rugpjūčio 19 d., šalys sudarė įkeisto turto perdavimo priėmimo aktą (b. l. 7-8). Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla (b. l. 24). Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. vasario 1 d. nutarties matyti, kad atsakovas 2012 m. sausio 17 d. kreipėsi į hipotekos skyrių, prašydamas patvirtinti įkeitimo teisės pasibaigimą (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Šia nutartimi hipotekos teisėjas, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad skolininkas (ieškovas) per įspėjimo terminą ginčijamu susitarimu įkeistą turtą perdavė kreditoriui (atsakovui), vadovaudamasis CK 4.224 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį įkeitimo teisės pasibaigia šalių susitarimu ir kreditoriui atsisakius įkeitimo, panaikino įspėjimo žymas ir patvirtino įkeitimo teisės pasibaigimą minėtais sutartinio įkeitimo lakštais įkeistoms transporto priemonėms, išregistruojant juos iš hipotekos registro. Atsakovas ieškovo bankroto byloje 2012 m. vasario 22 d. pareiškė kreditorinį reikalavimą (b. l. 9). Pareikšdamas kreditorinį reikalavimą, atsakovas ieškovo įsiskolinimą sumažino jam perduoto įkeisto turto verte, t. y. 180 300 Lt suma, nurodydamas, kad ieškovas po įkeisto turto perdavimo liko skolingas atsakovui 40 474,90 Lt ir dar 80 601,90 Lt delspinigių. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovo bankroto byloje patvirtintas bankroto administratoriaus neginčijamas atsakovo 40 474,90 Lt kreditorinis reikalavimas, delspinigių atsakovas atsisakė.

Ieškovo bankroto administratorius nustatė, kad ginčijamo susitarimo, kuriuo ieškovas perdavė atsakovui įkeistas transporto priemones, sudarymo metu šios transporto priemonės buvo areštuotos, t. y. buvo apribotas disponavimas jomis antstolio R. S. 2011 m. liepos 12 d. patvarkymu ir turto arešto aktu, vykdant išieškojimą iš ieškovo pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą dėl 180 560 Lt skolos išieškotojo D. T. naudai (b. l. 20-23). Be to, administratorius nustatė, kad šioms transporto priemonėms buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kito kreditoriaus UAB „Livena“ prašymu. Iš Turto arešto aktų registre įregistruoto turto arešto akto Nr. 0410007230 matyti, kad minėtos transporto priemonės areštuotos vykdant Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreditoriaus UAB „Livena“ 180 014 Lt reikalavimui užtikrinti (b. l. 11-12).

Ieškovas reikalavimą dėl ginčijamo susitarimo pripažinimo niekiniu ir šiuo susitarimu atsakovui perduoto turto grąžinimo ieškovui grindžia tuo, kad susitarimas buvo sudarytas galiojant perleidžiamo turto areštams, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas papildomai nurodė, kad ginčijamu susitarimu buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, kad administravimo išlaidos dengiamos iš įkeisto ir neįkeisto turto, o šiuo atveju administravimo išlaidos iš įkeisto turto nebuvo dengiamos, tokiu būdu sumažėjo galimybė kitiems kreditoriams gauti jų finansinių reikalavimų patenkinimą iš likusio įmonės turto.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamo susitarimo prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, grindė tuo, kad dar iki jo sudarymo ieškovui priklausantis ir atsakovui įkeistas turtas buvo areštuotas, vykdant išieškojimą iš jo pagal kitų ieškovo kreditorių, t. y. UAB „Livena“ ir D. T., reikalavimus. Taigi pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčijamu susitarimu buvo pažeistos šių kreditorių teisės patenkinti savo reikalavimus iš minėto turto, kadangi šiuo susitarimu šių kreditorių naudai areštuotas turtas buvo perduotas atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (ieškovo kreditorių UAB „Livena“ ir D. T.) materialiųjų teisių. Šis atvejis pripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Be to, iš byloje pateikto Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu dalis įkeisto turto (transporto priemonė Scania R 124 LA, identifikavimo Nr. YS2R4X20002002452) buvo areštuota ir kitų kreditorių naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo (b. l. 11-19).

Nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti būtina išsiaiškinti priežastis, dėl kurių minėti kreditoriai negalėjo patenkinti savo reikalavimų iš ginčo turto, nustatant, ar būtent ginčijamas susitarimas užkirto jiems kelią tai padaryti. Tai turi atsispindėti vykdomosiose bylose. Pagal CPK 675 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) apie įkeisto turto areštą antstolis nedelsdamas praneša įkaito turėtojui. Išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu įkeisto skolininko turto ypatumus nustato CPK 747 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, išieškodamas iš įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į įkaito turėtoją, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškota iš įkeisto skolininko turto. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu įkaito turėtojas nesutinka, kad būtų išieškoma iš įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš įkeisto turto negalima. Tik įkaito turėtojui sutikus, kad būtų išieškoma iš įkeisto skolininko turto, išieškojimas iš tokio turto vykdomas CPK VI dalyje nustatyta tvarka (CPK 747 str. 4 d.). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo liko nenustatytos ir neįvertintos, nors jos yra labai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl ginčo turtui pritaikytų areštų turimos įtakos įkaito turėtojo teisei nukreipti išieškojimą į jam įkeistą, tačiau kitų kreditorių naudai areštuotą turtą.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčijamas susitarimas yra tik dalis išieškojimo iš įkeisto turto proceso, kuris buvo vykdomas per hipotekos teisėją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas tuo pačiu pagrindu grindė savo atsikirtimus į ieškinį, nurodė argumentus ir pateikė įrodymus, jog CK 4.219 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyrių prie Alytaus rajono apylinkės teismo dėl išieškojimo iš įkeisto turto, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų visiškai nepasisakė (CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Taigi, nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo taip pat nebuvo atskleistos. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko paskelbtų duomenų (teisėjų kolegijos jau nurodytų teismo priimtų nutarčių), atsakovui CK 4.219 straipsnyje nustatyta tvarka pradėjus išieškojimo iš įkeisto turto procesą, kurio rezultatas buvo įkeisto turto perėmimas pagal ginčijamą susitarimą, iš pradžių Alytaus rajono apylinkės teisme, po to Marijampolės rajono apylinkės teisme, nepakanka tinkamai nustatyti minėtas aplinkybes, todėl būtina išreikalauti visą civilinę bylą pagal atsakovo pareiškimą.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamo susitarimo prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, grindė tuo, kad šiuo susitarimu su atsakovu buvo atsiskaityta pažeidžiant kitų ieškovo kreditorių teises, t. y. esant faktinei ieškovo nemokumo būsenai buvo suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė imperatyvios įstatymo normos, kuriai prieštarauja toks atsiskaitymo būdas. Iš ieškovo pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškinio reikalavimas reiškiamas ir actio Pauliana instituto pagrindu, kuris suteikia kreditoriui (nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui, ginančiam visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises) ginčyti skolininko sudarytus sandorius, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (CK 6.66 str.). Kasacinio teismo praktikoje dėl actio Pauliana instituto taikymo išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas šiuo pagrindu pareikštus ieškinius, turi nustatyti būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012) kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių sąlygų nenustatinėjo, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčijamu susitarimu buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės.

Be nustatyto absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatkleidė bylos esmės, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, taip pat materialinės teisės normas, susijusias su actio Pauliana instituto taikymu (CPK 327 str. 1 d., 329 str. 1 d., 2 d. 2 p., 330 str.). Dėl šių priežasčių skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 4 d.).

Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiDanutė GasiūnienėDanguolė Martinavičienė Egidijus Žironas