Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 115 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. L., 2020 m. rugsėjo 17 d. 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą t. y. sulaužė R. Z. piemens kuolus ir sutraukė piemens vielą, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam turtinę žalą, kurios dydis neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. V. L. pareikalavus prieiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą, tai daryti jis atsisakė ir nusisukęs nuėjo link ūkinio pastato, tokiu būdu nevykdydamas teisėtų policijos pareigūno Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Šilalės rajono Policijos komisariato (toliau – Šilalės r. PK) reagavimo skyriaus patrulio D. G. ir vyr. patrulio M. S. reikalavimų.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020-09-17 jis nuėjo į buvusią sodybą ir pareidamas pamatė, kad nebėra jo kuoliukų, tai yra iš buvusių 28 liko tik 5. Tada jis nuėjo į namus, atsinešė reples ir savo 5 medinius kuoliukus išsirovė ir parsinešė namo. Jo kuoliukais buvo užtverta R. Z. tvora. R. Z. kuoliukai plastikiniai. Plastikinių kuoliukų jis nelietė, jie nebuvo sulaužyti. Vielą jis nukirpo tik dviejuose vietose, tai yra vienam ir kitam gale, ją numetė į R. Z. teritorijos pusę, nes viela buvo R. Z.. Nukirpo todėl, kad norėjo pasiimti savo kuoliukus. Tuo metu žemės sklype R. Z. nebuvo, jis atvažiavo vėliau užsitverti tvoros. Viela buvo R. Z., pritvirtinta užsukant. Kadangi R. Z. buvo užsitvėręs jo teritorijoje, bet su juo nebuvo atsiskaitęs jis nuo kuoliukų nusuko vielą ir užsuko ant jo kuoliukų, nes nebeleido jam ganyti gyvulių. Taip nuo savo teritorijos atsitraukė R. Z. tvorą. Vielos buvo apie 25 m., nes kuoliukai kalasi kas 5 m. B. J. matė kai jis pavasarį tašė kuoliukus, o po to kalė kuoliukus savo žemės sklypo pusėje. R. Z. jam už praeitus metus nemokėjo nuomos, jam nebeleido ganyti, todėl kilo konfliktas su juo. Jų žemės ribojasi apie 200 metrų ruože. Kai nusinešė kuoliukus buvo blaivus, tik paskui išgėrė. Policijos pareigūnai jį suėmė jo teritorijoje. Tuo metu jis buvo prie ūkinio pastato, norėjo pasiimti apsaugos priemones. Pareigūnai suėmė jį už rankų ir įvedė į automobilį. Kadangi buvo savo teritorijoje atsisakė pasitikrinti girtumą. Jis pareigūnams nesipriešino. Jį 14 valandų pralaikė areštinėje. Teisėtų policijos pareigūnų veiksmų nebuvo, nes nedėvėjo kaukių jį vedžiojo taip pat be kaukių. Kai jį sulaikė jis ėjo pasiimti kaukės, bet pareigūnai neleido jos pasiimti. Mano, kad policijos pareigūnai pažeidė įstatymus, o ne jis. Dėl policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo mano, kad policija pažeidė įstatymus, o ne jis.

3. Administracinio nusižengimo protokole esančiame rašytiniame paaiškinime V. L. nurodė, kad kuoliukus ištraukė ir su savimi pasiėmė, nes jie jam priklausė. Žinodamas, kad piemens viela ne jo, ją nukirpo ir paliko ant žemės. Sutiko, su nustatytu pažeidimu, jog atsisakė tikrintis blaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nors V. L. kaltu neprisipažįsta, tačiau dėl turto sugadinimo pripažįsta, kad nukirpo R. Z. tvoros vielą dviejose vietose. Dėl policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo pripažįsta, kad pareigūnų reikalavimu atsisakė nusistatyti girtumą, tačiau tokį reikalavimą laiko neteisėtu. Todėl teismas laiko, kad V. L. kaltu prisipažįsta iš dalies. Be V. L. parodymų jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

4.1. Nukentėjusysis R. Z. 2020-09-17 pareiškime ir 2020-11-24 pateiktame papildomame paaiškinime nurodė, kad 2020-09-17 apie 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) V. L. sugadino jo piemens tvorą, sulaužydamas jo piemens kuolus, apie 30 vienetų ir sutraukė piemens vielą, kas dešimt metrų atstumais, viso apie 300 metrų ruože. Tverdamas tvora panaudojo kelis V. L. kuoliukus. Kai atvyko visame ruože buvo likęs tik vienas kuoliukas. Todėl V. L. šiame ruože sugadino tiek savo tiek jo kuoliukus. Kadangi iš naujo tverdamas tvorą panaudojo 32 kuoliukus, mano, kad V. L. sugadino apie 30 kuoliukų, kurio vieneto kaina 1 euras. Viela buvo užtverta dviem eilėmis, todėl sugadino apie 600 metrų vielos. 500 metrų vielos kaina yra apie 23 eurus. Jam priklausanti elektrinio piemens viela buvo sukarpyta maždaug kas 10 metrų. Atvykęs į pievą matė, kad V. L. sugadinęs tvorą ėjo nuo tvoros nė vieno kuoliuko nesinešė rankose turėjo tik reples, su kuriomis kaip suprato karpė vielą. Sutvarkęs tvorą matė, kad miškelyje ir jo pievos pusėje yra sugadinti kuoliukai.

4.2. 2020-09-17 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) R. Z. priklausančioje pievoje nustatyta, kad pieva aptverta elektrine piemens tvora. Lygiagrečiai apžiūrimai pievai ribojasi kita pieva, kuri yra aptverta elektrine piemens viela su mediniais kuoliukais. Nuo pirmo tvoros vielos sujungimo iki pievoje esančio miškelio yra apie 30 metrų atstumas. Apžiūrint tvoros vielą ji sujungta keliose vietose. Tvoros plastikiniai kuoliukai nesugadinti apvynioti viela.

4.3. Iš 2020-09-17 Tauragės AVPK Šilalės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. G. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020-09-17 dirbdamas su vyr. patruliu M. S. apie 17.55 val. gavo pranešimą, kad pranešėjas konfliktuoja su kaimynu, kuris sulaužė piemens tvorą. Kaimynas elgiasi agresyviai. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) pranešėjas R. Z. paaiškino, kad kaimynas V. L. atėjęs į pievą sugadino jo piemens tvorą, sulaužydamas kuolus ir sutraukė piemens vielą ir padarė 50 eurų žalą. Apie 19 val. nuvykus pas V. L. jis rastas namuose labai neblaivus, paaiškinti kodėl sugadino kaimyno tvorą nesugebėjo. Pakviestas ateiti prie tarnybinio automobilio paaiškinimui atsisakė. Pareikalavus prieiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti neblaivumą atsisakė ir nusisukęs nuėjo link ūkinio pastato. Sulaikomas V. L. vengė sulaikymo, stapindamas rankas. Atliekant dalinę kratą stūmė policijos pareigūną vyr. patrulį M. S. nuo savęs ranka. Į tarnybinį automobilį V. L. įsodintas jėga ir pristatytas į policijos komisariatą padarytiems pažeidimams išsiaiškinti ir protokolams surašyti (b. l. 3).

4.4. Liudytojas D. G. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. dirbo su M. S., gavo pranešimą, kad sukarpyta viela ir išlaužyti kuoliukai. Buvo dvi tvoros šalia viena kitos. Matė, kad viela buvo kirpta tris kartus, toliau nežiūrėjo, nes nukentėjusysis atvykus jau tvarkėsi tvorą ir ten ganėsi gyvuliai. Kiek tos vielos buvo nutraukta negali pasakyti, nes R. Z. tvarkėsi aptvarą. Buvo mediniai kuoliukai ir į tarpus įmaišyti plastikiniai. Įvykio vietoje buvo išvartytų kuoliukų Nuvykus pas V. L. jis kategoriškai atsisakė su jais bendrauti. Norėjo jam nustatyti girtumą, tačiau jis atsisakė. Todėl teko sulaikyti V. L. ir parsivežti į PK. V. L. nevykdė jų reikalavimų nustatyti girtumą, nesėdo į tarnybinį automobilį. Rankoje kažkokį daiktą turėjo. Apie kaukės užsidėjimą nebuvo jokios kalbos. Ant kiemo V. L. rodė gal 5-6 kuoliukus. Jis sakė, kad tai jo kuoliukai ir ko jie iš jo nori. Išvartytų kuoliukų buvo įvykio vietoje. V. L. buvo sakyta, kad nusistatytų girtumą, bet jis atsisakė, rankoje turėjo pagalį, todėl teko sulaikyti. Policijos komisariate taip pat nevykdė reikalavimo nusistatyti girtumą. Nevykdė jų reikalavimų.

4.5. Liudytojas B. J. parodė, kad 2020 m. pavasarį jis kultivavo V. L. dirvą ir matė kaip V. L. kalėsi kuoliukus į savo dirvą nuo R. Z. pusės. Tvėrėsi ganyklą, savo žemėje. Mediniai jo kuoliukai buvo. Dieną prieš tai buvo užsukęs, tai matė kaip tašė medinius kuoliukus, dar pasijuokė kam tie kuoliukai juk gyvulių neturi, tai jis sakė, kad nuo R. Z. atsitvėrė.

5. Iš V. L. parodymų matosi, kad jis pripažįsta tik tai, kad dviejuose vietose nukirpo R. Z. elektrinio piemens tvoros vielą. Tai, kad viela buvo sukarpyta užfiksuota ir įvykio vietos apžiūros metu. Sukarpytą tvoros vielą trijose vietose matė į įvykio vietą atvykęs liudytojas D. G.. Taip pat jis nurodė, kad tuo metu kai atvyko aptvarą jau tvarkė nukentėjusysis R. Z.. Šie duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tvoros sugadinimą. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota ir nukentėjusiojo jau sutvarkyto aptvaro dalis su plastikiniais kuoliukais. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad V. L. sugadino jo tvorą, kurios tvarkymui R. Z. panaudojo 30 vienetų naujų tvoros kuoliukų. Duomenys apie tai kokioje atkarpoje buvo sugadinta tvora byloje prieštaringi. Nukentėjusysis nurodo, kad tvora sugadinta apie 300 metrų ruože. Kaltinamasis V. L. nurodo, kad tvora buvo užtverta apie 200 metrų ruože. Iš V. L. pateikto žemės sklypo plano, pagal V. L. pažymėtą ruožą jo žemės sklypo Nr. A765-3, ruožas su gretimu žemės sklypu sudaro 157 metrus (b. l. 18). Apžiūros metu apgadintas tvoros ruožas nebuvo išmatuotas, tačiau V. L. parodymai, kad kuoliukai kalami kas 5 metrus, leidžia daryti išvadą, kad tvarkydamas aptvarą nurodytame ruože R. Z. galėjo panaudoti 30 kuoliukų. Kadangi tikslus apgadintos tvoros ruožas nėra nustatytas, byloje nėra nustatytas ir nukentėjusiajam R. Z. padarytos žalos sugadinant tvoros vielą tikslus dydis.

6. Įvertinus aptartus byloje įrodymus teismas laiko, kad patikimai nustatyta, kad V. L., 2020 m. rugsėjo 17 d. 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą t. y. sulaužė R. Z. piemens kuolus ir sutraukė piemens vielą, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam turtinę žalą, kurios dydis neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 eurų). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes protokole nustatytas žalos dydis tikslinamas nenurodant padarytos žalos dydžio. Nukentėjusysis neprašo priteisti padarytos žalos, todėl jos dydis gali būti nustatytas bylą dėl padarytos žalos nagrinėjant civilinio proceso tvarka. V. L. veiksmais sugadinant R. Z. elektrinio piemens aptvarą padaryta žala nukentėjusiajam, jos dydis nesiekia trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad V. L. padarė nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, tačiau šis straipsnis dalių neturi, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 115 straipsnį.

7. Iš V. L. parodymų jo paaiškinimo matosi, kad jis pripažįsta, kad atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimą pasitikrinti neblaivumą, tačiau tai jis nevertina kaip pažeidimą, nes laiko, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Nurodo, kad nusistatyti girtumą pareigūnai reikalavo jo sodybos kieme.

8. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau PĮ) 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. PĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti, bei sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

9. Pagal ANK 590 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą... ANK 590 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo institucijos, kurioje gautas pranešimas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas. ANK 593 straipsnyje nustatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus, paimti šių asmenų rašytinius paaiškinimus bei atlikti kitus veiksmus. ANK 595 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai tiriantys administracinius nusižengimus, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami ir nagrinėjami administraciniai nusižengimai, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai gali taikyti prievartos priemones. Tame tarpe ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinį sulaikymą (ANK 595 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 597 straipsnis).

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad policijos pareigūnai D. G. ir M. S. į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), atvyko pagal R. Z. pranešimą apie turto sugadinimą. Įvykio vietoje radę sugadintą elektrinio piemens aptvarą, tai yra pasitvirtinus pranešimui apie padarytą administracinį nusižengimą, turėjo teisę ir pareigą aiškintis pažeidimo aplinkybes. Tai yra tuo tikslu nuvykti pas nukentėjusiojo nurodytą asmenį, apklausti jį dėl pažeidimo aplinkybių, esant akivaizdiems apsvaigimo požymiams pareikalauti nusistatyti girtumą bei nevykdant reikalavimų pristatyti V. L. į policijos komisariatą įstatyme numatytiems veiksmams atlikti. Todėl policijos pareigūnų D. G. ir M. S. veiksmai buvo teisėti ir atitinkantys PĮ 22 straipsnio Administracinių nusižengimų kodekso XXIX skyriaus reikalavimus.

11. Skiriant nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, nusižengusio asmens asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. V. L. neteistas, administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą. V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl turto sugadinimo nenustatyta. Iš Tauragės AVPK Šilalės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. G. tarnybinio pranešimo, jo parodymų teisme matosi, kad pareigūnai pas V. L. nuvyko apie 19 val. Tuo metu V. L. buvo labai neblaivus. Kad grįžęs iš pievos vartojo alkoholį iki atvykstant policijos pareigūnams pripažįsta ir pats kaltinamasis V. L.. Todėl nustatyta, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje V. L. padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos pažeidimo padarymui, nes sukėlė norą ignoruoti teisėtus pareigūnų reikalavimus nusistatyti girtumą, paaiškinti įvertinti savo elgesio dėl nusižengimo padarymo aplinkybes (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Įvertinęs visus asmens atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas mano, kad ANK 22 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų tikslus bus galima pasiekti atsakomybėn traukiamam asmeniui už ANK 115 straipsnyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytų nusižengimų padarymą paskyrus baudas, kurių dydžiai mažesni už sankcijų vidurkius.

Pažeidėjas vienu metu padarė kelis administracinius nusižengimus, todėl administracinės nuobaudos skiriamos už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai ir galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 115 straipsnyje ir 506 straipsnio 4 dalyje ir nubausti:

- pagal ANK 115 straipsnį – 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) bauda;

- pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį – 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) bauda;

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 20122941550.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.