- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- e2-9704-984/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00442-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- Elektrėnų savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.16.8Žemės nuoma
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė dokumentinio proceso tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo Elektrėnų savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 101,67 Eur dydžio valstybinės žemės nuomos nepriemoką, 5,29 Eur delspinigius. Ieškinyje nurodo, kad atsakovas naudojasi 0,0322 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės administratorius (trečiasis asmuo) nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties su atsakovu. Minėtam asmeniui buvo leista naudotis žemės sklypu žemės reformos metu. Atsakovas liko skolingas ieškovui 101,67 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. už 2014 metus – 29,47 Eur, už 2015 metus – 24 Eur, už 2016 metus – 26,30 Eur, už 2017 metus – 21,90 Eur. Be to, ieškovas atsakovui paskaičiavo 5,29 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną, nuo nesumokėtos mokesčio sumos, už 180 kalendorinių dienų laikotarpį, t. y. už 2014 m. nesumokėtą valstybinės žemės mokestį – 1,77 Eur delspinigių, už 2015 m. – 1,14 Eur delspinigių, už 2016 m. – 1,30 eurų delspinigių, už 2017 m. – 1,08 Eur delspinigių. 2018 m. sausio 17 d. ieškovas siuntė atsakovui priminimą apie skolą, tačiau atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškovu.
Ieškovas prašo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 424 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka.
Ieškovas piniginius reikalavimus atsakovui grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, todėl šalių ginčas gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
Byloje nustatyta, kad atsakovas naudojasi 0,0322 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesudaręs su valstybinės žemės administratoriumi (trečiuoju asmeniu) valstybinės žemės nuomos sutarties. Ieškovo teigimu, atsakovui leista naudotis valstybinės žemės sklypu, žemės reformos metu. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovas ieškovui liko skolingas 101,67 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, t. y. už 2014 m. – 29,47 Eur, už 2015 m. – 24 Eur, už 2016 m. – 26,30 Eur, už 2017 m. – 21,90 Eur. Be to, ieškovas atsakovui paskaičiavo 5,29 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos, už 180 kalendorinių dienų laikotarpį, t. y. už 2014 m. nesumokėtą valstybinės žemės mokestį – 1,77 Eur delspinigių, už 2015 m. – 1,14 Eur delspinigių, už 2016 m. – 1,30 Eur delspinigių, už 2017 m. – 1,08 Eur delspinigių. Ieškovas 2018 m. sausio 17 d. siuntė atsakovui priminimą apie turimą skolinį įsipareigojimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad privačios ar valstybinės žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali naudoti ją ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, yra konstatavęs, kad valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010).
Nagrinėjamu atveju, atsakovui žemės reformos metu buvo leista naudotis 0,0322 ha valstybiniu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas už 2014 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, už minėto žemės sklypo naudojimą su ieškovu neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 101,67 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos bei 5,29 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, ieškovo reikalavimas dėl 101,67 Eur skolos bei 5,29 Eur delspinigių priteisimo, laikytinas pagristu ir tenkintinas (CK 6.38, 6.256, 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 8 eurų žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Elektrėnų savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188756190) iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101,67 eurų skolą, 5,29 eurų delspinigius.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. P. 8 eurų žyminį mokestį.
Atsakovas privalo per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas. Atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.
Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.