Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubausta įspėjimu, pagal ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą – 300 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str., paskiriant galutinę administracinę nuobaudą 300 Lt baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubausta už tai, kad 2012 m. kovo 8 d., apie 22.42 val., į restoraną „Forto dvaras“, esantį adresu J. K. g. 16, Vilniuje, atsinešė ir su savimi turėjo jorkšyro terjero veislės šunį, nors prie įėjimo yra ženklas „Šunims draudžiama“, tuo savo veiksmais pažeidė Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau-Taisyklių) 21.12 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti parduotuvėse, prekybos (pramogų, laisvalaikio ar kituose) centruose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, jų padaliniuose ar teritorijoje, jei prie įėjimo yra aiškiai matomas užrašas „Gyvūnams draudžiama“ ar atitinkamas draudžiamasis ženklas, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. Vėliau A. G. Žirmūnų g. 64, Vilniuje, atvykus policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėto reikalavimo sėsti į tarnybinį automobilį, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Apeliantė atkreipia teismo dėmesį, jog policijos pareigūnai neprašė jos jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir nenurodė administracinio sulaikymo pagrindų. Taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus pačių pareigūnų parodymus, galinčių patvirtinti, jog policijos pareigūnai prašė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. A. G. savo skunde pažymi, kad remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.5-V-673 patvirtintų policijos patrulių veiklos instrukcijos 47 punktu, policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku. Skunde apeliantė pažymi, kad jos atveju buvo galimybė vietoje nustatyti ar yra padarytas teisės pažeidimas, buvo galimybė nustatyti, jos asmens tapatybę, kadangi ji su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinančią kortelę, nebuvo renkami faktiniai duomenys apie pažeidimą, todėl, apeliantės manymu, jos pristatymas į policijos komisariatą yra neteisėtas. A. G. konstatuoja, jog ji turėjo teisę į būtinąją gintį, numatytą ATPK 18 str. ir galėjo nevykdyti policijos pareigūnų neteisėtų reikalavimų vykti į policijos komisariatą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. G. kalta pagal ATPK 110 str. 1 d., 187 str. 2 d. rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybėn už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą.

Gyvūnų laikymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251, 21.12 punktas nustato draudimą vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti parduotuvėse, prekybos (pramogų, laisvalaikio ar kituose) centruose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, jų padaliniuose ar teritorijoje, jei prie įėjimo yra aiškiai matomas užrašas „Gyvūnams draudžiama“ ar atitinkamas draudžiamasis ženklas.

Patikrinus byloje esančią medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad A. G. už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad A. G., atsinešdama šunį į restoraną, turėjo pareigą įsitikinti, ar tuo nepažeidžia nustatytų reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentas, kad ženklas, esantis ant restorano „Forto dvaras“ durų, nėra oficialiai įteisintas, nešalina pažeidėjos atsakomybės. Pažymėtina, kad šuns atvaizdas skritulyje, perbrauktas įstrižu brūkšniu, yra pakankamai aiškus, būdamas ant kavinės įėjimo durų, todėl nereikalauja specialaus paaiškinimo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad Taisyklių, kurių pažeidimas inkriminuotas A. G., 27. 1 punkte numatytas draudimas šunis, kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių įmonėse, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, nepagrįstai aiškinamas kaip draudimo vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti viešojo maitinimo įstaigose nebuvimas, kadangi šis Taisyklių 21.12 punkte numatytas draudimas – neštis, vesti, turėti su savimi - yra platesnio pobūdžio, apima daugiau vietų, kuriose šis draudimas galioja, tarp jų – ir viešojo maitinimo įstaigas. Pažymėtina, jog šuns atsivedimas (atsinešimas) į restoraną akivaizdžiai ir neginčytinai pažeidžia šiuos reikalavimus, todėl aiškinimai apie netinkamus įspėjamuosius ženklus, jų nesupratimą ar atsakomybės nebuvimą yra nepagrįsti ir atmestini.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo ir A. G. veiklos kvalifikavimo pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį pagrįstumo klausimas.

Apeliantės skundo argumentai dėl policijos pareigūnų reikalavimų neteisėtumo, nesilaikymo nustatytos tvarkos aiškinantis asmens tapatybę bei įvykio aplinkybes taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. nustatyta atsakomybė už pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta policijos pareigūno pareiga gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048, 18 straipsnio 1 d. 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. buvo neblaivi viešoje vietoje (b.l.12; 115), dėl jos veiksmų buvo kviečiami apsaugos ir policijos darbuotojai (b.l.3;115), todėl policijos pareigūnai turėjo teisę ją pristatyti į policijos komisariatą. Neblaivaus asmens visų policijos veiksmų ir jų teisėtumo vertinimas, ar net gi jų reikalavimų nevykdymo laikymas savigyna, paneigiant byloje surinktus įrodymus neginčytinai patvirtinančius neteisėtus apeliantės veiksmus.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnai pristatydami A. G. į policijos komisariatą vadovavosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir pažeidimų nepadarė.

Apie tai patvirtina byloje esanti medžiaga, liudytojų, policijos pareigūnų: A. Š., M. K., J. T., S. J. paaiškinimai bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai:

Liudytojas, policijos pareigūnas, A. Š. paaiškino, kad buvo iškviestas į restoraną „Forto dvaras“ dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Atvykus į įvykio vietą rado A. G. kitus asmenis bei šunį. Pareigūnas su pažeidėja A. G. bandė bendrauti, kalbėtis, bet pareigūnui nepavyko, kadangi ji tik rėkė ir šaukė. Policijos pareigūnai A. G. paaiškino, kad už viešosios tvarkos pažeidimą, muštynes, girto pasirodymą viešoje vietoje ji bus pristatyta į policijos komisariatą, ji atsisakė atsisėsti į patrulių automobilį, privedus prie automobilio, pradėjo spardyti automobilio duris, todėl buvo iškviestas automobilis su būdele. Tai, kad vyriškis, kuriam A. G. trenkė, atsisakė rašyti pareiškimą, pareigūnas žinojo. Pareigūnas parodė, kad tuo metu A. G. šūkavo, rėkavo, bandant įsodinti, laikėsi rankomis. Ji elgėsi isteriškai, nenorėjo vykdyti reikalavimų, stumdėsi, nesėdo į automobilį. Pareigūnas taip pat parodė, kad buvo iškviestas žmones pristatyti į policijos komisariatą (b. l. 96-98).

Liudytojas, policijos pareigūnas, M. K. paaiškino, kad teko pristatyti A. G. į policijos įstaigą. Ji buvo neblaivi, nenorėjo lipti į automobilį. Buvo iškviestas kitas automobilis, į kurį ji buvo pasodinta prievarta, nes ji spardėsi, vengė pristatymo. A. G. pristatymui buvo iškviestas automobilis su atskirta patalpa, plastmasinėm kėdutėm, stiklais, kuriuos sunku išdaužti. Kartu su pažeidėja buvę vyriškis ir moteris atsisėdo į policijos automobilį, o A. G. pradėjo rėkauti, isteriškai elgtis, bandant pasodinti į automobilį, spardėsi. Į atvykusį automobilį ji buvo įsodinta panaudojus fizinę jėgą. A. G. ne vieną kartą buvo reikalauta sėsti į automobilį, ji nevykdė reikalavimo. Kokiu pagrindu ją pristatė į policijos komisariatą neatsimena, jis asmens tapatybės nenustatinėjo. A. G. buvo pasakyta, kad ji turi vykti į policijos komisariatą. Į automobilį ji nesėdo, prasidėjo spardymasis, šūksniai, įsirėmimas į dureles (b. l. 98-99).

Liudytojas, policijos pareigūnas, S. J. paaiškino, kad 2012 m. kovo 8 d. buvo gautas pranešimas apie muštynes Kubiliaus gatvėje. Nuvažiavus apsaugos darbuotojai nurodė tris asmenis, dalyvavusius konflikte. Įvykio vietoje buvo A. G., dar viena moteris, vyriškis ir šuo. Į komisariatą pažeidėją reikėjo pristatyti išsiaiškinti konfliktą. Pareigūnas parodė, kad atvažiavus į įvykio vietą visi garsiai ir emocingai kalbėjo, aplinkybes pareigūnai aiškinosi gal 20 min., paaiškėjo, jog nukentėjusiojo įvykio vietoje jau nebuvo, jis išėjo. Pareigūnui teko bendrauti su A. G., ji nenorėjo sėsti į automobilį, pasakė, kad nevažiuos, nes nieko bloga nepadarė. Pareigūnas parodė, kad vietoje visuomet klausia asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau šiuo atveju toks dokumentas pateiktas nebuvo, todėl asmens tapatybės nebuvo galima nustatyti pagal paiešką, tuo atveju, kai asmuo neturi dokumento pareigūnai neturi techninių galimybių nustatyti asmens tapatybės. Į policijos komisariatą pažeidėją vežė išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes (b. l. 118-120).

Liudytojas, policijos pareigūnas, J. T. paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas dėl konflikto ar muštynių. Vietoje paklausius, kas atsitiko A. G. nieko neaiškino, rėkė, verkė, buvo konfliktinė situacija, nieko neįmanoma suprasti. A. G. buvo pristatyta į Policijos komisariatą, nes nesugebėjo prisistatyti, negalėjo paaiškinti, kas įvyko, šaukė, buvo pristatyta tolimesniam išsiaiškinimui. Pareigūnui restorano „Forto dvaro“ darbuotojos G. V., K. S. paaiškino, kad buvo konfliktas, pareiškimą rašyti atsisakė, surašė paaiškinimą. Iki atvykstant policijos pareigūnams, tarp pažeidėjos ir apsaugos darbuotojų buvo karšta diskusija, A. G. su jais ginčijosi, šaukė, moterys buvo neblaivios, paprašius prisistatyti, neprisistatė. Buvo paaiškinta, kad bus pristatytos tolimesniam išsiaiškinimui, šaukė, kad niekur nevažiuos. Buvo iškviestas dar vienas ekipažas pristatyti į policijos komisariatą. Pareigūnas matė kaip A. G. bandė sodinti į automobilį, ji kategoriškai atsisakė, rėkė, šaukė. Atvykus į įvykio vietą A. G. buvo neblaivi, susijaudinusi, garsiai šaukė. D. P. prašė, ji nevykdė reikalavimo prisistatyti, paaiškinti, kas įvyko, į perspėjimus nusiraminti nereagavo (b. l. 132-133).

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. G. aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, norintiems ją pristatyti į policijos komisariatą pažeidėjos asmenybės ir įvykio aplinkybių nustatymui bei administracinio protokolo surašymui, todėl laikytina, kad A. G. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t.y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Byloje įrodyta, kad A. G. nevykdė policijos pareigūnų nurodymų, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl to pakanka spręsti, kad asmens veika pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuota taip pat tinkamai.

Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti A. G. ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo. Sistemiškai įvertinus visą bylos medžiagą: konfliktas restorane, apsaugos darbuotojų iškvietimas, nesutikimas įvykio išsiaiškinti vietoje, policijos pareigūnų iškvietimas, asmenų, kuriems buvo kviesta policija, neblaivumas, matyti, kad šie faktai patvirtina policijos pareigūnų parodymus. Nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnu paaiškinimu, kad įvykio aplinkybių išsiaiškinti vietoje galimybių nebuvo. Be to, pareigūnų paaiškinimą patvirtina ir pačios pažeidėjos A. G. rašytas paaiškinimas, kuriame ji pasirašė A. P. vardu, t.y. nurodė savo mergautinę pavardę (b.l.16), taip sąmoningai norėdama suklaidinti policijos pareigūnus.

Tokiu būdu A. G. apeliacinio skundo argumentai, kad prieš ją buvo neteisėtai panaudota fizinė jėga, kad ji neteisėtai buvo pristatyta į policijos komisariatą, neteisėtai buvo apžiūrimi jos daiktai, atimtas telefonas yra nepagrįsti, todėl vertintini kritiškai kaip galimas siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje surinktus duomenis konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta ar buvo netinkamai individualizuota. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį (žymios žalos pažeidėja nepadarė), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pažeidimas padarytas esant neblaiviai) į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta) pagrįstai pažeidėjai paskyrė minimalaus dydžio, numatyto ATPK 110 str. 1 d., 187 str. 2 d. sankcijose, nuobaudas. Paskirtoji nuobauda yra tinkama įgyvendinant tiek nubaudimo, tiek prevencinius tikslus. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo A. G. padarytus administracinius teisės pažeidimus, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.