Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-11-28 · Administracinė byla Nr. P-502-193-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-05-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. P-502-193-12Nutartis · 2012-11-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-28
Bylos Nr.
P-502-193-12
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00133-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Biržų skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. P502-193/2012Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00133-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 80
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Biržų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 2) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Biržų skyrių (toliau – ir VSDFV Biržų skyrius) grąžinti jai neišmokėtą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir senatvės pensija) už vienerius, virš 30 metų išdirbtus metus nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d.

Pareiškėja nurodė, kad dėl senatvės pensijos paskyrimo į VSDFV Biržų skyrių ji kreipėsi dar 1997 m. rugpjūčio 1 d. Įsigaliojus 2007 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 6, 32, 39, 42, 46, 52, 64 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 24¹, 42¹, 53¹, 66¹ straipsniais įstatymui Nr. X-111 (toliau – Pakeitimo įstatymas) ir VSDFV Biržų skyriui pradėjus mokėti senatvės pensijos priedą už stažo metus, ji pastebėjo, jog už vienerius tokio stažo metus šio priedo negauna. Paaiškėjo, kad į pareiškėjos draudimo stažą nebuvo įskaitytas neteisėto atleidimo iš Biržų miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies profilaktikos instruktorės pareigų laikotarpis nuo 1989 m. birželio 20 d. iki 1989 m. gruodžio 21 d. Į pareiškėjos žodines pretenzijas buvo atsakyta, jog priedas, atsižvelgus į darbo knygelės įrašus, bus mokamas tik už 3 metus, viršijančius 30 metų. Nors Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atsakovą įpareigojo 1989 m. birželio 20 d. – 1989 m. gruodžio 21 d. laikotarpį įskaityti į pareiškėjos draudimo stažą, atsakovas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) raštais pranešė, kad priedas už ketverius stažo metus bus mokamas tik nuo 2009 m. kovo 1 d., kadangi pareiškėja prašymą ir dokumentus pateikė tik 2009 m. vasario 21 d.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Biržų skyrius ir tretysis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimuose (b. l. 16-21) su pareiškėjos R. J. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, jog VSDFV Biržų skyrius, nuo 1997 m. liepos 14 d. skirdamas pareiškėjai senatvės pensiją ir nustatydamas 33,5611 metų valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažą, pagrįstai laikėsi Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 23 punkto. Nuo 2007 m. liepos 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, Pensijų įstatymo 6 straipsnis nustatė asmenims, įgijusiems didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažą, teisę į priedą už stažo metus, kuris apskaičiuojamas Pensijų įstatymo 24¹ straipsnio nustatyta tvarka. Pakeitimo įstatymo nuostatos įpareigojo VSDFV teritorinius skyrius ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 1 d be asmens prašymo paskirti ir nuo 2007 m. liepos 1 d. išmokėti pagal šį įstatymą apskaičiuotą priedą už stažo metus valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams. VSDFV teigė, kad teritorinio skyriaus turimais duomenimis, 2007 m. liepos 1 d. dienai pareiškėjos iki 2006 m. gruodžio 31 d. buvęs darbo stažas sudarė 33,5611 metų. Todėl VSDFV Biržų skyrius senatvės pensijos priedą už stažo metus pagrįstai paskyrė tik už trejus metus. Įsiteisėjus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimui, į pareiškėjos stažą buvo įskaitytas neteisėto atleidimo iš darbo laikotarpis nuo 1989 m. birželio 20 d. iki 1989 m. gruodžio 21 d. Kadangi pareiškėja prašymą su papildomais dokumentais pateikė tik 2009 m. vasario 21 d., vadovaujantis Nuostatų 86 punktu, jai naujo dydžio pensija VSDFV Biržų skyriaus 2011 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (5.2)P-34-1800 buvo paskirta nuo 2009 m. kovo 1 d., t. y. nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensijos gavėjas padavė prašymą.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu (b. l. 54-57) pareiškėjos R. J. skundą patenkino: įpareigojo atsakovą VSDFV Biržų skyrių perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, nuo 2007 m. liepos 1 d. įskaitant į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, reikalingą valstybinės socialinio draudimo senatvės priedui už stažo metus gauti, neteisėto atleidimo iš darbo laikotarpį nuo 1989 m. birželio 20 d. iki 1989 m. gruodžio 21 d., ir išmokėti pareiškėjai skirtumą tarp perskaičiuotos ir išmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. įskaitytinai.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų matyti, kad ji su VSDFV Biržų skyriaus apskaičiuotu valstybinio socialinio pensijų draudimo 33,8634 metų stažu priedui už stažo metus nesutiko nuo pat senatvės pensijos priedo už stažo metus paskyrimo. Kilęs ginčas iš pradžių buvo sprendžiamas gera valia, tačiau atsakovui atsisakius pagal pateiktą Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą laikotarpį nuo 1989 m. birželio 20 d. iki 1989 m. gruodžio 21 d. įskaityti į draudimo stažą priedui už stažo metus gauti, pareiškėja buvo priversta 2009 m. vasario 21 d. pateikti rašytinį prašymą, kad, gavusi VSDFV Biržų skyriaus ir VSDFV atsakymus, galėtų kreiptis į administracinį teismą. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti tokiais pareiškėjos paaiškinimais, nes juos patvirtina byloje esančių rašytinių dokumentų duomenys. Pareiškėja savo 2009 m. vasario 21 d. prašyme aiškiai nurodė momentą, kada ji pastebėjusi, jog negauna priedo už vienerius metus, t. y. senatvės pensijos priedo už stažo metus mokėjimo pradžią, bei mažesnio dydžio priedo apskaičiavimo priežastį, t. y. kad atsakovas nepagrįstai į draudimo stažą neįskaito nurodyto neteisėto atleidimo iš darbo laikotarpio. Be to, nurodytame prašyme yra nurodyta, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėja, siekdama gauti dokumentus, atsakovo pripažįstamus kaip patvirtinančius draudimo stažui prilygintus laikotarpius (b. l. 26-27).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčas dėl pareiškėjos teisės į senatvės pensijos priedą už ketverius stažo metus kilo nuo to momento, kai VSDFV Biržų skyrius pagal įsigaliojusį Pakeitimo įstatymą apskaičiavo jos draudimo stažą ir, atsižvelgdamas į jį, pagal 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (5.2)P-34-5040 nuo 2007 m. liepos 1 d. ėmė mokėti 23,94 Lt dydžio priedą už stažo metus. Teismas, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad pareiškėjos 2009 m. vasario 21 d. prašymas buvo pateiktas, siekiant pradėti nustatytą išankstinę ginčo dėl neteisėto atleidimo iš darbo laikotarpio įskaitymo į draudimo stažą nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, privalomą prieš kreipiantis skundu į administracinį teismą.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu įpareigojo VSDFV Biržų skyrių į R. J. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, už kurį skiriamas priedas už stažo metus, įskaityti laikotarpį nuo 1989 m. birželio 20 d. iki 1989 m. gruodžio 21 d. įskaitytinai, kurį ji dirbo Biržų miesto profesionaliojoje priešgaisrinėje dalyje. Šiame sprendime VSDFV Biržų skyriaus veiksmai – nesivadovavimas Biržų rajono apylinkės teismo 1989 m. gruodžio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-385-1989 m. ir reikalavimas ištaisyti pareiškėjos darbo knygelėje esančius įrašus apie jos atleidimą iš darbo ir priėmimą atgal į jį – buvo pripažinti prieštaraujančiais teisės aktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 28 d. nutartyje nurodė, jog VSDFV Biržų skyrius pernelyg formaliai aiškino ir taikė Nuostatų 23 punktą ir nepagrįstai reikalavo, jog buvęs pareiškėjos darbdavys, kurio jau nebėra, padarytų atitinkamus įrašus jos darbo knygelėje (administracinė byla Nr. I-233-252-2009, b. l. 59). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad VSDFV Biržų skyrius, skaičiuodamas pareiškėjai priedo už 34, 0667 stažo metus dydį tik nuo 2009 m. kovo 1 d., nepagrįstai taikė Nuostatų 86 punkto ir Pensijų įstatymo 42¹ straipsnio, nuostatas.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateikė apeliacinį skundą (b. l. 106-107), kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip : įpareigoti atsakovą VSDFV Biržų skyrių perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, nuo 2008 m. kovo 1 d. įskaitant į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, reikalingą valstybinės socialinio draudimo senatvės priedui už stažo metus gauti, neteisėto atleidimo iš darbo laikotarpį nuo 1989 m. birželio 20 d. iki 1989 m. gruodžio 21 d., ir išmokėti pareiškėjai skirtumą tarp perskaičiuotos ir išmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. įskaitytinai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, jog iš byloje surinktų duomenų matyti, kad VSDFV Biržų skyriui R. J. Biržų apylinkės teismo sprendimą, patvirtinantį jos darbą 1989 m. birželio 20 d. – 1989 m. gruodžio 21 d. laikotarpiu, pateikė ne vėliau kaip 2008 m. vasario 20 d. Taigi, pagal Nuostatų 86 punktą, atsakovas turėjo perskaičiuoti ir mokėti padidintą pensiją pareiškėjai nuo 2008 m. kovo 1 d., t. y. nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensijos gavėjas pateikė dokumentus. Akcentavo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjai tuo metu nebuvo tinkamai paaiškinta, jog būtina dar ir parašyti prašymą dėl pensijos perskaičiavimo, negali sukelti papildomų neigiamų pasekmių pareiškėjai.

V.

Pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 102), kuriuo prašo atnaujinti procesą ir įpareigoti atsakovą sumokėti pareiškėjai už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 d., o ne nuo 2008 m. kovo 1 d.

Teisėjų kolegija,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

VI.

Prašymas atmestinas. Procesas neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr. pvz. 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012).

Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011), jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo pateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nenurodo konkrečių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, kuriais remdamasis ji prašo atnaujinti procesą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos prašyme išdėstyti argumentai iš esmės yra susiję su jai nepalankios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria buvo nutarta, jog pareiškėjai, atsakovas turėjo perskaičiuoti ir mokėti padidintą pensiją pareiškėjai nuo 2008 m. kovo 1 d., kadangi ji dokumentus pateikė ne vėliau nei 2008 m. vasario 20 d, kritika. Iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių matyti, jog ji iš esmės siekia, kad ginčas būtų išnagrinėtas dar kartą, pareiškėja savo prašymą grindžia netinkamu faktinių aplinkybių vertinimu, jos argumentai yra suformuluoti abstrakčiai, nesusiejant jų su konkrečiais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl prašyme nurodyti argumentai negali būti pagrindas proceso atnaujinimui. Prašyme išdėstytos aplinkybės neatitinka nei vieno konkretaus nurodytoje teisės normoje įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos R. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Proceso administracinėje byloje Nr. A552-1572/2012 (bylos numeris pirmosios instancijos teisme I-229-283-2011) neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasVirginija Volskienė