Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria netenkintas E. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucijos) 2017 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-86931734-17 A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams už tai, kad jis 2017 m. vasario 18 d., apie 22.57 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.

Skundžiama 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti skundą. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. skundžiamas Institucijos 2017-02-18 nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas jam dalyvaujant ir tą pačią dieną įteiktas A. K.. Kaip vieną iš termino praleidimo priežasčių A. K. nurodė naujo ANK įsigaliojimą, dėl to, A. K. teigimu, tapo neaišku, ar ankščiau galiojęs Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 329 straipsnis galios ir naujai įsigaliojusiame ANK. Šiuo aspektu teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011-11-11 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AS525-586/2011). Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kilus abejonių dėl tam tikrų normų galiojimo jis turėjo pakankamai laiko kreiptis teisinės pagalbos ir išsklaidyti kilusias abejones. Dėl kitų A. K. skunde nurodytų priežasčių dėl praleisto termino skundui paduoti – amžiaus ir užimtumo studijose bei juridinio asmens veikloje – teismas pažymėjo, kad vien užimtumas pats savaime taip pat nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Kita vertus, A. K. nepateikė teismui duomenų apie studijas, o pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartis neįrodo jo užimtumo, dėl kurio jis negalėjo laiku pateikti skundą. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvios ir priklausančios išimtinai nuo jo paties valios, nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą.

A. K. nuomone, skundžiamoje nutartyje teismas jo argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo atmetė kaip įprastai nelaikomus ir savaime nesudarančius pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Taigi skundžiama nutartimi pasisakyta, kad šios aplinkybės vis dėlto gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą, tačiau šiuo atveju laikytasi formalaus požiūrio, kad buvo galima imtis tam tikrų veiksmų, kurie galėjo užkirsti kelią termino praleidimui. A. K. nuomone, tokia teismo pozicija yra nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. liepos 3 d. nutarimai).

Remiantis šia Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktika, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi jo, A. K., prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo buvo išspręstas formaliai, neatkreipiant dėmesio į realią asmens teisinę sąmonę, teisines žinias apie procesinių terminų reikšmę, galų gale – pačios valstybės vykdomą piliečių teisinio švietimo programą (tai, tiksliau, turėtų vadintis ne aktyviais veiksmais, o dideliu pasyvumu). Dėl to, A. K. teigimu, skundžiama nutartis yra tik formalus teisingumo vykdymas, tačiau tai nėra tas teisingumas, kurio vykdymas pavestas teismams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 623 straipsnis numato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Iš esmės tokia pati ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje tvarka buvo numatyta ir galiojusiame ATPK 293 straipsnyje – skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį, pareiškėjo prašymu, gali atnaujinti apylinkės teismas.

Kaip matyti, įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Taip pat pabrėžtina, kad įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama.

Kaip matyti iš A. K. administracinio nusižengimo bylos duomenų, apylinkės teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Institucijos 2017 m. vasario 18 d. nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, konstatavęs, kad A. K. skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų (neveikimo), todėl nėra pagrindo atnaujinti šio skundo padavimo terminą. Apygardos teismo vertinimu, toks skundžiamą nutartį priėmusio teismo sprendimas yra teisingas.

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą.

Apygardos teismo vertinimu, pateiktame skunde nėra nurodyta jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių pareiškėjui A. K. laiku, t. y. per 20 dienų nuo ginčijamo Institucijos 2017-02-18 nutarimo išdavimo jam dienos pateikti skundą apylinkės teismui.

Kaip matyti iš bylos duomenų, skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas 2017 m. vasario 18 d. dalyvaujant A. K. ir iškart buvo jam įteiktas (b. l. 17). Taigi 20 dienų terminas skundui paduoti baigėsi 2017 m. kovo 10 d. Tačiau skundą dėl šio nutarimo A. K. pateikė tik 2017 m. balandžio 19 d., t. y. praleidęs nutarime nurodytą 20 dienų apskundimo terminą. Apygardos teismas pažymi, jog įstatyme numatytas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus galima. Apygardos teismas pripažįsta, jog šiuo atveju tai, kad A. K. nepadavė skundo per įstatymo nustatytą terminą, nulėmė subjektyvus, nuo jo valios priklausęs apsisprendimas laiku neginčyti nutarimo.

Pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad terminas skundui paduoti buvo nepakankamas efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise, o teismas teisingumo negali vykdyti formaliai, negali būti laikoma svarbia praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo priežastimi.

Vadovaujantis teismų suformuota praktika, svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis paprastai pripažįstama: pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir valią ir pan. Įstatymų nežinojimas, neteisingas dokumentų interpretavimas, kiti subjektyvūs veiksniai paprastai nelaikomi aplinkybėmis, galinčiomis sudaryti pagrindą skundo padavimo terminui atnaujinti.

Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį.

Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.

Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti procesinę teisę apskųsti dėl jo priimtą nutarimą, tačiau to nepadarė. Aplinkybių, kurios būtų objektyviai sukliudžiusios A. K. pasinaudoti nutarimo apskundimo teise, byloje nenustatyta.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad, siekdamas realizuoti apskundimo teisę, pareiškėjas A. K. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai, o duomenų ir įrodymų, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nepateikta. Darytina išvada, jog terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties pareiškėjo subjektyvių veiksmų – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus. Atnaujinus skundo padavimo terminą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas prieš teisinės sistemos stabilumą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai netenkino A. K. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Institucijos 2017 m. vasario 18 d. nutarimo paduoti. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją A. K. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.