Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K., R. K., R. M. ir R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po O. S. mirties P. K. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi žinojo, jog motina testamentu visą savo turtą paliko jam, todėl laikė save pilnateisiu turto savininku, mokėjo mokesčius.

Po P. K. mirties pareiškėjai sužinojo, jog P. K. teisiškai neįformino palikimo priėmimo, todėl prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjus pažįsta, nes gyvena netoliese, taip pat yra siejamas giminystės ryšiais. Paaiškino, jog O. S. buvo P. K. motina. P. K. gyveno (duomenys neskelbtini) ir šią sodybą visą laiką prižiūrėjo.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant, teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Pagal CK 5.50 str. 2 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Gyventojų registro duomenimis O. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, turėdama sūnų P. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Archyvo pažymoje nurodyta, jog P. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra O. K. (b.l. 11). Iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2016-07-29 pažymos Nr. BR-07 matyti, kad O. S. vardu yra registruotas namas su ūkio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso O. S., mirusiai (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-17). Santuokos sudarymo įraše nurodyta, jog P. K. sudarė santuoką su J. S. (K.), bei nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14). P. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 18). Iš gimimo liudijimų ir santuokos liudijimo matyti, jog P. K. turėjo 3 vaikus – R. K. (M.), R. K., ir R. K. (b.l. 19-22). Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarė J. K. išdavė liudijimą, kad po O. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau yra pradėta paveldėjimo byla dėl P. K. palikimo priėmimo (b.l. 23-24). Pridėtos sąskaitos rodo, jog P. K. 2013 metais mokėjo komunalinių paslaugų, tiekiamų (duomenys neskelbtini), sąskaitas (b.l. 27-29).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas laiko, kad byloje įrodyta, jog P. K. po savo motinos O. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str. teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. S., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.