- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- e2-130-457/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00822-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Atsakovas
- M. Ž.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei Vilchelminai Pipinienei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui M. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus atstovė ieškinį palaikė visiškai, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1495,71 Eur žalos atlyginimo. Paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 27 d., (duomenys neskelbtini) aerodrome įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti apdraustieji valstybiniu socialiniu draudimu E. G. ir E. K., dėl ko jie laikinai buvo nedarbingi. Kaltu dėl šio eismo įvykio Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas atsakovas M. Ž.. E. G. ir E. K. VSDFV Šiaulių skyriui pateikė prašymus dėl ligos pašalpų išmokėjimo, kas ir buvo padaryta – E. G. už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. buvo apskaičiuota ir išmokėta 1212 Eur ligos pašalpa, o E. K. už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 14 d. buvo apskaičiuota ir išmokėta 283,71 Eur ligos pašalpa. Iš viso VSDFV Šiaulių skyrius, išmokėdamas dėl šio eismo įvykio ligos pašalpas nukentėjusiesiems E. G. ir E. K., patyrė 1495,71 Eur žalos. Dėl žalos atlyginimo 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo kreiptasis į atsakovą M. Ž., 2017 m. birželio 6 d. jam buvo pateikta pretenzija, siūlant atlyginti padarytą žalą gera valia, tačiau atsakovas į pretenziją nesureagavo. VSDFV Šiaulių skyrius dėl žalos atlyginimo taip pat kreipėsi ir į draudimo kompaniją, kurioje buvo apdraustas automobilis, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, tačiau draudimo kompanija išdėstė savo motyvus ir atsisakė mokėti žalos atlyginimą. Kadangi Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, kad M. Ž. veiksmai, vairuojant automobilį, buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu, kurio metu buvo sužaloti nukentėję E. G. ir E. K., o VSDVF Šiaulių skyrius pateikė pakankamai įrodymų dėl šių asmenų netekto darbingumo, todėl ieškinys yra pagrįstas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 1 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, joje nurodytas aplinkybes, draudimo kompanija neturi atsakyti už padarytą žalą. Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendis yra laikytinas prejudicinę reikšmę turinčiu dokumentu. Net Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendyje yra nurodyta, kad M. Ž. eismo įvykį sukėlė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) aerodromo pakilimo-nusileidimo take, kuris skirtas ir naudojamas civilinei aviacijai, o ne viešajam eismui – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimui kelio ribose, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. VSDFV Šiaulių skyrius laiko, kad ieškinys pilnai pagrįstas, įrodytas, todėl prašo jį pilnai patenkinti.
Atsakovo M. Ž. atstovė su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti, paaiškino, kad ieškovas ieškinį yra pareiškęs netinkamam atsakovui, nes šioje byloje atsakovu turėtų būti draudimo bendrovė „Compensa Viena Insurance Group“ (toliau – draudimo bendrovė), kuri į bylą yra įtraukta trečiuoju asmeniu. Atsakovas buvo apdraudęs savo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę šioje draudimo bendrovėje. TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalyje numatyta išlyga šiuo atveju negali būti taikoma, nes ši teisės norma numato, kad minėto įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas numato, kad aerodromas yra nustatytas žemės arba vandens paviršiaus visas plotas (įskaitant visus statinius, įrenginius ir įrangą) arba jo dalis, skirti orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti žemės arba vandens paviršiumi. Tas pats įstatymas numato, kas tai yra oro uostas, kad tai transporto infrastruktūros dalis, kurią sudaro žemės sklypas, aerodromas, specifinės paskirties statiniai ir įrenginiai. Kiekvienas oro uostas turi aerodromą, tačiau ne kiekvienas aerodromas yra oro uostas. TPVCAPDĮ aiškiai numato, kad šis įstatymas netaikomas, jeigu eismo įvykis įvyko oro uoste. (duomenys neskelbtini) aerodromas nėra oro uostas, ką patvirtina Lietuvos Respublikos civilinių aerodromų bei karinių aerodromų, naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašas ir oro uostų sąrašas, iš kurių matyti, kad Lietuvos Respublikoje yra veikiantys du oro uostai. Oro uostų sąraše (duomenys neskelbtini) aerodromo nėra, todėl TPVCAPDĮ numatyta išlyga šiuo konkrečiu atveju negali būti taikoma. Atsakovas Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai, Joniškio rajono apylinkės teismas pripažindamas atsakovą kaltu padarius nusikalstamą veiką, kuri pasireiškė Kelių eismo taisyklių pažeidimu, pripažino, kad eismo įvykis įvyko kelyje. Taigi, (duomenys neskelbtini) aerodromo pakilimo taką teismas laikė keliu ir pripažino, kad atsakovas šioje teritorijoje privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių. Teigti, kad tai yra uždaro pobūdžio teritorija, kad tai nėra kelias, kad tai yra oro uostas yra nepagrįsta ir tai paneigia Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendis. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai – atsakovo ir liudytojų parodymai, patvirtina, kad šioje teritorijoje nebuvo apribotas kelių transporto priemonių eismas, eismas jame vyko, nebuvo jokių kelio ženklų draudžiančių įvažiuoti į šitą teritoriją, nebuvo jokių užtvarų, taigi, nebuvo apribotas patekimas į šią teritoriją. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad eismo įvykis vyko kelyje, o ne oro uoste, todėl šiai situacijai negali būti taikoma TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalyje numatyta išlyga. Iš pridėtų medicininių dokumentų matyti, kad E. G. nesilaikant rekomendacijų ir neatsargiai padėjus koją, jam pakartotinai lūžo kelio girnelė, todėl mano, kad atsakovas nėra atsakingas už E. G. neatsargius veiksmus, už gydytojų rekomendacijų nesilaikymą. Todėl mano, kad už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gegužės 24 d., žalos neturėtų atlyginti niekas. Dėl visų išvardintų aplinkybių mano, kad ieškinys nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo „Compensa Vienna Insurance Group“ ADB byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo UAB „Gate Four“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo atstovės ir atsakovo atstovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-874/2017, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, atsakovas M. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. atsakovas 2015 m. gruodžio 27 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) aerodromo, esančio (duomenys neskelbtini), pakilimo-nusileidimo take, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Mercedes Benz 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 109 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu E. G., dėl patirtų sužalojimų, buvo padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas, o E. K. – sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis E. G. dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų buvo nedarbingas nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 24 d., jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, kurių pagrindu ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius E. G. apskaičiavo ir išmokėjo 1212,00 Eur dydžio ligos pašalpą. Nukentėjusysis E. K. dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų buvo nedarbingas nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 14 d., dėl ko jam ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius apskaičiavo ir išmokėjo 283,71 Eur dydžio ligos pašalpą.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalis nustato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Taigi, byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad dėl atsakovo M. Ž. kaltų veiksmų, t. y. jog jis, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti E. G. ir E. K., nukentėję asmenys tapo laikinai nedarbingais, ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius patyrė žalos, nes nukentėjusiems asmenims išmokėjo ligos pašalpas.
Byloje iškilo klausimas, kas turi atlyginti ieškovui VSDFV Šiaulių skyriui žalą, kuri buvo patirta dėl eismo įvykyje sužeistiems asmenims išmokėtų ligos pašalpų – ar atsakovas M. Ž., kuris Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, ar trečiasis asmuo „Compensa Vienna Insurance Group“ ADB, kurioje įprastiniu transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo eismo įvykio metu valdyta transporto priemonė „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus nuomone, šioje byloje jo patirta žala turi būti priteista iš atsakovo, t. y. eismo įvykio kaltininko, nes šioje situacijoje turi būti taikoma TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalyje numatyta išlyga, nes eismo įvykis buvo padarytas oro uosto teritorijoje. Atsakovo M. Ž. nuomone, ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinys yra pareikštas ne tam atsakovui, t. y. ieškovo patirta žala turi būti priteista iš draudimo bendrovės, o TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalyje numatyta išlyga šioje situacijoje negali būti taikoma, nes eismo įvykis padarytas ne oro uoste, o aerodrome.
TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje draudžiamuoju įvykiu pripažįstamas eismo įvykis, kuriam įvykus būtent pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Taigi, tam, kad atsirastų draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką, eismo įvykis turi patekti į TPVCAPDĮ reguliavimo sritį.
TPVCAPDĮ yra nustatyti atvejai, kai šis įstatymas nėra taikomas, nepaisant to, kad apdraustos transporto priemonės savininkas ar valdytojas tam tikro įvykio metu padarė žalos ir yra už ją atsakingas. TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. Taigi aptarto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas transporto priemonės naudojimo pobūdis arba naudojimo vieta, kuri lemia TPVCAPDĮ netaikymą. Tam, kad būtų konstatuota draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką, pirmiausia turi būti nustatyta šio įstatymo taikymo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2017).
Iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžio, iš dalies pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, matyti, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) aerodromo pakilimo-nusileidimo takas. Iš viešai Civilinės aviacijos administracijos internetiniame puslapyje www.caa.lt skelbiamo visų aerodromų sąrašo, kurį sudaro ne tik aerodromai, bet ir oro uostai, matyti, kad 2018 m. sausio 26 d. duomenimis (duomenys neskelbtini) aerodromas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos civilinių aerodromų bei karinių aerodromų, naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą, ir veikia pagal Civilinės aviacijos administracijos išduotą licenciją. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-1597-8042, esančiame (duomenys neskelbtini), yra susisiekimo komunikacijos – pakilimo-nusileidimo takas, unikalus Nr. 9197-8027-5149, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kitų transporto statinių (baudžiamosios bylos Nr. 1-14-874/2017, 2 t., b. l. 124–126). Iš UAB „Gate Four“ 2016 m. spalio 29 d. rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra UAB „Gate Four“ priklausantis civilinis aerodromas, veikiantis pagal Civilinės aviacijos administracijos išduotą licenciją bei jos keliamus saugumo reikalavimus civiliniams aerodromams. Į aerodromo teritoriją pašaliniams patekti griežtai draudžiama, teritorija yra saugoma rakinamais vartais, automobiliams įvažiuoti leidžiama tik su įmonės savininko sutikimu (baudžiamosios bylos Nr. 1-14-874/2017, 2 t., b. l. 121). Papildomame 2016 m. lapkričio 9 d. rašte UAB „Gate Four“ informavo, kad į (duomenys neskelbtini), esantį civilinį aerodromą, yra 2 įvažiavimai – vienas iš jų yra rakinamas vartais, o kitas yra užvertas šlagbaumu. Antrasis įvažiavimas yra avarinis ir negali būti rakinamas (baudžiamosios bylos Nr. 1-14-874/2017, 2 t., b. l. 144).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis bei įvertinant Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą aerodromo sąvoką (nustatytas žemės arba vandens paviršiaus visas plotas (įskaitant visus statinius, įrenginius ir įrangą) arba jo dalis, skirti orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti žemės arba vandens paviršiumi) ir 2 straipsnio 29 punkte nurodytą oro uosto infrastruktūros apibrėžimą (transporto infrastruktūros dalis, kurią sudaro žemės sklypas, aerodromas, specifinės paskirties statiniai ir įrenginiai), teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) aerodromas, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalies prasme, yra prilyginamas oro uostui. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad tiek aerodromai, tie oro uostai, Civilinės aviacijos administracijos yra įrašyti į bendrą aerodromų sąrašą.
Taip pat, (duomenys neskelbtini) aerodromo pakilimo-nusileidimo takas atitinka ir kitą TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą atvejį, kai TPVCAPDĮ netaikomas, t. y. kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose. (duomenys neskelbtini) aerodromo teritorija yra skirta ir naudojama civilinei aviacijai, ji nebuvo pritaikyta viešam kelių eismui, nes neatitinka nei gatvės, nei kelio apibrėžimo ir pagal savo tikslinę paskirtį nėra skirta viešam transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Iš prie šios bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-14-874/2017 medžiagoje esančių pačio atsakovo, liudytojų parodymų matyti, kad tiek atsakovas, tiek liudytojai žinojo ir suprato, kad jie įvažiavo į aerodromo teritoriją, nes ties įvažiavimu buvo šlagbaumas, todėl atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kad tai nėra viešam eismui skirta teritorija, todėl būdami joje prisiėmė savo veiksmų riziką. Be to, byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie vyko į eismo įvykio vietą, nurodė, kad pagrindinis įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) aerodromo teritoriją buvo uždarytas, šlagbaumas taip pat buvo uždarytas, o aplink šlagbaumą padarytas apvažiavimas. Važiuojant į įvykio vietą, pareigūnams buvo sunku rasti įvažiavimą į teritoriją, jiems teko važiuoti Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilio pravažiuotu keliu tarp medžių, t. y. nebuvo tiesioginio ir aiškaus įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) aerodromo teritoriją. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) aerodromo teritoriją buvo apribotas, t. y. buvo vartai ir šlagbaumas, didesnė dalis teritorijos buvo aptverta tvora, tai leidžia daryti išvadą, kad ši teritorija buvo izoliuota, uždaro pobūdžio teritorija, kurioje viešasis eismas nevyko. Tai, kad (duomenys neskelbtini) aerodromo teritorija nebuvo pilnai aptverta ir pažymėta kokiais nors draudžiančiais ženklais, dar nereiškia, kad ji buvo atvira viešam kelių eismui.
Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad šioje situacijoje turi būti taikoma TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalyje numatyta išlyga, kada šis įstatymas nėra taikomas, nes šioje byloje eismo įvykis, dėl kurio kaltu yra pripažintas atsakovas M. Ž., buvo padarytas oro uoste ir viešam kelių eismui apribotoje uždaro pobūdžio teritorijoje. Dėl to, ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus patirtą žalą turi atlyginti ne draudimo bendrovė, o atsakovas M. Ž..
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, CK 6.290 straipsnio 3 dalimi bei TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalimi, ieškovės VSDFV Šiaulių skyriaus reikalavimas priteisti iš atsakovo 1495,71 Eur padarytos žalos yra tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą valstybės institucijos (įstaigos) yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio už ieškinius dėl lėšų išieškojimo, todėl 34 Eur dydžio žyminis mokestis yra priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 1495,71 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 71 ct) padarytos žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, juridinio asmens kodas 288677580, buveinės adresas – Ežero g. 17, Šiauliai, a. s. Nr. LT33 7044 0600 0774 0589, naudai.
Priteisti iš atsakovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.