Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs B. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-02-18 nutarimo Nr. 10-ANR N-4205-2026 dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2026-02-18 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR N-4205-2026 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad B. P. 2025-08-30 12.15 val., Ukmergės g. 126, Vilniuje, vairuodama transporto priemonę „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikino, jog tai daryti saugu, kliudė pakeliamuosius vartus, juos apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių dydžių. Nurodoma, kad tokiais veiksmais B. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 p. numatytus reikalavimus, padarė Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) 417 str. 7 d., 426 str. 2 d., numatytus nusižengimus, už tai jai pagal ANK 417 str. 7 d. paskirta 10 Eur bauda, pagal ANK 426 str. 2 d. paskirta 1 100 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 str. nuostatomis paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 100 Eur bauda.

Pagrįsdamas skundo reikalavimus nurodo, kad teismų praktikoje, apibūdinant ANK 426 str. 2 d. numatyto nusižengimo subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius, išaiškinta, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (kasacnė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013).

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matosi, kad administracinėn atsakomybėn traukiama B. P., išvažiuodama iš požeminės stovėjimo aikštelės 2025-08-30 12.15 val., adresu Ukmergės g. 126, Vilnius kliudė dėl neaiškų priežasčių staiga pradėjusius leistis vartus, nors akivaizdžiai matosi, kad degė žalia užkardo spalva, leidžianti važiuoti. Taip pat iš vaizdo įrašo matosi, kad kliudžius dėl neaiškių priežasčių pradėjusius leistis vartus, vartai pasikėlė. Išvažiavus iš požeminės aikštelės, B. P. išlipo iš automobilio, ir apžiūrėjo įvykio vietą. Apžiūrėjus automobilį pamatė, kad apgadinta (nuskilusi) tik viena plastmasinė automobilio stogo skersinio jungiamoji detalė, o daugiau jokių pažeidimų nepadaryta; nufotografavo automobilį ir įvykio vietą. Šios fotonuotraukos pateiktos administracinio nusižengimo byloje. Tą pačia dieną (2025-08-30), pradėjus dviem valandoms po įvykio (14.59 min.), ji kreipėsi į draudimo bendrovę ERGO Insurance SE Lietuvos filialą dėl draudimo pagal kasko draudimo liudijimą Nr. 710-851992823 dėl žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė nustatė, kad automobiliui padaryta žala 124,29 Eur.

Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste pažymi, kad B. P., atsižvelgiant į padarytą nežymų automobilio jungiamosios dalies pažeidimą (plastmasinės dalies nuskilimą), nesuprato ir negalėjo suprasti, kad galėjo būti apgadinti tokio dydžio vartai. Kitaip tariant, pagal savo suvokimą įvertinusi automobilio stogo skersinio plastmasinės jungiamosios dalies nuskilimą, negalėjo suvokti, kad galėjo būti apgadinti vartai. Juo labiau, kad nurodyti pakeliami vartai pasikėlė ir nusileido. Todėl iš karto per porą valandų kreipėsi į draudimo bendrovę dėl automobiliui padarytos žalos padarymo, išsiųsdama byloje pateiktas fotonuotraukas draudimo bendrovei.

Nors Nutarime nurodoma, kad vairuotoja nesustojo, neišlipo iš automobilio, tačiau turėjo ir privalėjo suprasti, kad nuo tokio smūgio galėjo vartus apgadinti, šiuos teiginius paneigia byloje pateiktos fotonuotraukos ir kreipimasis į draudimo bendrovę. Atvirkščiai, B. P. išvažiavusi iš požeminio stovėjimo aikštelės apžiūrėjo automobilį, įvykio vietą, ja nufotografavo ir iš karto kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos automobiliui padarymo, negalėdama suvokti, kad pagal automobilio apgadinimo mąstą galėjo būti padaryta bet kokia žala vartams. Kaip minėta, pakeliami vartai pasikėlė, o paskui nusileido, B. P. nufotografavo įvykio vietą ir nusileidusius vartus. Pažymi, kad 2025-09-01 pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole nurodyta turtinė žala – 500 Eur., tačiau pradėjus nagrinėti administracinę bylą, ne kartą pareikalavus pateikti žalą pagrindžiančius duomenis, nurodytos turtinės žalos dydis išaugo iki 2 970 Eur.

Nutarime akcentuojama, kad B. P. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimo, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, B. P., įvertino automobilio apgadinimo mąstą, apžiūrėjusi įvykio vietą, buvo įsitikinusi, kad žala padaryta tik jos transporto priemonei, o vartai visiškai nepažeisti, todėl tik dėl automobilio apgadinimo kreipėsi į draudimo bendrovę. Jeigu ji būtų pastebėjusi, kad padaryta žala vartams, neturėjo jokio motyvo pasitraukti iš įvykio vietos. Automobilio valdytojo civilinė atsakomybė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat apdrausta pagal kasko draudimo liudijimą Nr. 710-851-992823, automobilis techniškai tvarkingas (galiojanti techninė apžiūra), neturi galiojančių nuobaudų ir t.t. Akivaizdu, jeigu B. P. būtų suvokusi, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos, nebūtų iš karto pasikreipusiį draudimo bendrovę dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo. Todėl Institucija, priimdama Nutarimą, netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog B. P. 2025-08-30 12.15 val., Ukmergės g. 126, Vilniuje, vairuodama transporto priemonę „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikino, jog tai daryti saugu, kliudė pakeliamuosius vartus, juos apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino prieš tai, būdama eismo įvykio vietoje, užfiksavusi savo automobilio apgadinimus – padariusi eismo įvykio vietoje foto nuotraukas. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai – 2025-12-23 administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės; pačios B. P. administracinio nusižengimo tyrimo ir teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai; vaizdo įrašas; foto nuotraukos.

B. P. Nutarimo dalies, kuria jai pagal ANK 417 str. 7 d. paskirta administracinė nuobauda neginčija, tačiau nesutinka, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, nes nesuvokė, kad buvo apgadinti vartai.

Vertinant skundo motyvus, pirmiausiai pažymėtina kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis; nenustačius bent vieno būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Taip pat akcentuota, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 str.).

ANK 426 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. pažeidėjui suvokiant, kad jis dalyvavo eismo įvykyje, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalina pažeidžiant Kelių eisimo taisyklių reikalavimus.

Taigi, ir nagrinėjamu atveju, nesant ginčo, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti pakeliami įvažiavimo vartai, vertinant byloje esančius įrodymus būtina nustatyti, ar B. P. iš eismo įvykio pasišalino tyčia pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus.

Atsakomybei pagal ANK 426 str. kilti nėra būtina nustatyti tikruosius kaltininko motyvus pasišalinti iš įvykio vietos, to straipsnio dispozicija ir nenumato. Tokie motyvai gali būti įvairūs – tiek atsakomybės vengimas, tiek galimai padidėsiančios privalomojo civilinio atsakomybės draudimo įmokos vengimas; paprasčiausiai skubėjimas nenorint gaišti laiko ir pan. Šių aplinkybių nustatinėjimas nėra reikšmingas atsakomybei pagal aptariamą straipsnį taikymui – užtenka paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasišalino iš įvykio vietos.

Tačiau, vertinant tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos turinį, t. y. ar pasišalinta tyčia, suvokiant, jog buvo apgadintas svetimas turtas, gali būti reikšmingos paties pasišalinimo aplinkybės – ar iš įvykio vietos buvo išvažiuota staigiai, net neįvertinus galimai padarytos žalos savo automobiliui ar svetimam turtui; padarytos žalos mastas; eismo įvykio kilimo aplinkybės aplinkybės – automobilio ir kito objekto kontakto pobūdis; svetimo turto apgadinimų pobūdis; objektyvus asmens gebėjimas suvokti, jog svetimas turtas tikrai buvo apgadintas. Čia pažymėtina, jog ne kiekvienas vairuojamo automobilio kontaktas su kelyje esančiais objektais laikytinas eismo įvykiu. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 14 d., eismo įvykis – vykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

B. P. nuosekliai, tiek administracini nusižengimo tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, teigė, jog nagrinėjamu atveju nepastebėjo ir nesuvokė, kad jos sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas – išvažiavimo pakeliami vartai.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nagrinėjamu atveju B. P., vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir neįvertinusi savo automobilio aukščio, išvažiuodama iš požeminio parkingo kliudė pakeliamuosius vartus – pravažiuojant per užtvarą besileidžiantys pakeliamieji vartai kliudė automobilio stogo bagažinės skersinius, o dešinės pusės bagažinės skersinis buvo apgadintas – nuo jo atšoko ir ant žemės nukrito detalė. Be to, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad vartai pagaminti iš metalinių konstrukcijų, pakankamai masyvūs, o automobilio apgadinimai nežymūs – atšokusi plastmasinė stogo bagažinės skersinio dalis; automobilio stogas ir metalinės konstrukcijos neapgadintos. Kaip ir nurodo pati pareiškėja, vartų nusileidimas nuo kontakto su automobiliu nesustojo, vartai toliau veikė ir pilnai užsidarė. Šias aplinkybes, t. y. tai jog pakeliami vartai po kontakto toliau veikė ir pilnai uždarė įvažiavimą į požeminį parkingą, patvirtina ir pačios pareiškėjos iš karto po eismo įvykio daryta fotonuotrauka, iš kurios matyti, jog vartai pilnai užsidarė. Tai, jo pakeliami vartai po pažeidimų veikė ir buvo suremontuoti ne anksčiau kaip 2025-09-11, patvirtina ir policijos bei vartų remontą administravusios bendrovės susirašinėjimo el. paštu duomenys. Čia pastebėtina, kad iš foto nuotraukos matyti, jog žiūrint į uždarytų pakeliamus vartus iš lauko pusės, akivaizdžių pažeidimų, jeigu tokie buvo, galima ir nepastebėti. Iš byloje esančios UAB „Ašis“ išankstinės remonto kainos sąskaitos faktūros ir foto nuotraukų matyti, kad remontuotinos, be kita ko, pažeistos vartų standumo briaunos, apatinių ratukų konstrukcijos, t. y. vidinės vartų konstrukcijos detalės, kurių apgadinimą galėtų nustatyti tik specialių žinių, kaip veikia vartai, turintis asmuo, ir tik tuo atveju, jeigu vartai būtų atidaryti (pakelti). Taigi, nors minėtoje sąskaitoje pakeliamų vartų remonto kaina ir pakankamai didelė (3 593 Eur), tokia kainą iš esmė lėmė ne vizualiai matomi pakeliamų vartų apgadinimai, o vartų konstrukcijos ypatumai, taip pat pačių darbų kaina (apie 1 400 Eur su PVM). Be to, darbų remonto kaina buvo patikslinta ir draudimo bendrovė pagal 2025-12-05 sąmatą išmokėjo UAB „Ašis“ 2 814,60 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti.

Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po eismo įvykio nesiekė kaip galima greičiau pasišalinti iš eismo įvykio vietos, būdama įvykio vietoje, išlipusi iš savo automobilio fotonuotraukomis fiksavo automobilio apgadinimus, o vėliau, t. y. tą pačia 2025-08-31 dieną, po kelių valandų, kaip ir pati nurodo, el. paštu kreipėsi į draudimo bendrovę su prašymu išmokėti draudimo išmoką, pateikė foto nuotraukas iš eismo įvykio vietos. ADB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo 2026-09-16 pranešimu B. P. buvo informuota, kad jai draudimo išmoka nebus išmokėta, nes automobilio remonto kaina (124,89 Eur) yra mažesnės negu taikoma besąlyginė išskaita (125 Eur). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad B. P. automobiliui eismo įvykio metu padaryta žala yra mažareikšmė, o pareiškėja nesiekė iš eismo įvykio vietos pasišalint greitai, nepastebėta sukėlusi eismo įvykį. Akivaizdu ir tai, kad pareiškėja kreipdamasi į draudimo bendrovę dėl išmokos nesiekė nuslėpti eismo įvykio aplinkybių, o pastebėjusi apgadintus įvažiavimo vartus, tuo pačiu draudimo bendrovei galėjo nurodyti ir jų apgadinimus. Kaip minėta, ADB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas įvažiavimo vartams padarytą žalą atlygino.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad B. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, siekdama išvengti kokių nors neigiamų pasekmių, o dėl savo neapdairumo, sąžiningai klysdama, jog sukelto eismo įvykio metu buvo nežymiai apgadintas tik jai priklausantis automobilis, o svetimam turtui – požeminio parkingo pakėlimo vartams – žala nebuvo padaryta.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju B. P. veiksmuose nenustatytas ANK 426 str. 2 d. numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus. Kaip minėta, nenustačius vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, o kitų atsakomybės sąlygų vertinimas nėra tikslingas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamu Nutarimu B. P. už ANK 426 str. 2 d. numatyto nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn patraukta, nepagrįstai. Todėl minėta Nutarimo dalis naikintina ir B. P. atžvilgiu pagal ANK 426 str. 2 d. pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 565¹ str. 1 p., 642 str. 1 d. 1, 2 p., 6 d., 646 str., teismas

nutaria:

B. P., gim. (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-02-18 nutarimo Nr. 10-ANR N-4205-2026 dalį, kuria B. P. pripažinta kalta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 2 d. ir jai paskirta 1 100 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.