- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-05
- Bylos Nr.
- A-403-451-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Antanas Ablingis, Algirdas Taminskas (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
dalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Liudmilai Grigorjevai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 4560000 Lt turtinės ir 100000 Lt moralinės žalos, padarytos neteisėtais Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) veiksmais. Savo reikalavimus pareiškėjas grindė tuo, kad VAVA 2000 m. gegužės 19 d. įsakyme Nr. 1723-41, kuriuo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas (duomenys neskelbtini) kaimuose, bei 2000 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. 1615-41, kuriuo patvirtintas piliečių, pretenduojančių įsigyti nuosavybėn žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės teritorijoje, sąrašas, buvo neteisingai įrašyta prašymo ir išvados padavimo data, t. y. šiuose dokumentuose VAVA įrašė, kad O. L. prašymą suteikti neatlygintinai nuosavybėn 150 ha žemės Galinės kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, bei Alytaus apskrities viršininko administracijos išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn pateikė 2000 m. kovo 16 d., nors tai buvo padaryta 1998 m rugsėjo 15 d. Pareiškėjas nurodė, kad 1998 m. birželio 10 d. VAVA įsakymu Nr. 1653-41 buvo patvirtintos teritorijos, parinktos žemės reformos žemėtvarkos projektui, ribos, plotas ir nurodytas prašymų padavimo terminas iki 1998 m. rugsėjo 15 d. Pagal Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 5 punktą, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, pirmąja eile tenkinami prašymai, paduoti iki žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo pradžios. Jeigu lieka laisvos žemės, nekeičiant jau suprojektuotų piliečiams žemėnaudų, tenkinami piliečių prašymai, kurie buvo pateikti jau pradėjus rengti projektus. Atsižvelgiant į tai, kad VAVA neteisingai įrašė O. L. prašymo ir išvados dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam nuosavybės teise priklausančią žemę pateikimo datą, buvo laikoma, kad jis nepadavė prašymo 1998 m. rugsėjo 15 d. VAVA įsakymu Nr. 1653-41 nustatytu terminu, todėl 2000 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1723-41 patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu jam nebuvo neatlygintinai suteikta pagal įstatymus priklausanti žemė. Kadangi minėtas įsakymas pažeidė O. L. teises, jis kreipėsi į teismą dėl aukščiau minėtų įsakymų panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo 2000 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 1723-41 dalį bei Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 1615-41 ir konstatavo, jog O. L. prašymą pateikė laiku, t. y. 1998 m. rugsėjo 15 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad, nepaisant to, jog teismas panaikino minėtus įsakymus ir nutartyje konstatavo, kad prašymas bei išvada buvo pateikti 1998 m. rugsėjo 15 d., 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2/3-9812-41-3 priedo 5 eilutėje O. L. prašymo padavimo terminas nurodytas 2000 m. kovo 16 d. Prašydamas ištaisyti šią datą, 2005 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas, kaip O. L. įpėdinis, apskundė 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2/3-9812-41-3, prašydamas pakeisti priedo 5 eilutę, įrašant O. L. prašymo padavimo datą – 1998 m. rugsėjo 15 d. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2005 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 4116 atsisakė tenkinti šį skundą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, 2005 m. lapkričio 17 d. J. Š. apskundė jį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2005 m. gruodžio 15 d. raštu pripažino jo skundą pagrįstu ir pasiūlė patikslinti 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2/3-9812-41-3 priede nurodytą išvados pateikimo datą. Ištaisymas buvo atliktas tik 2006 m. sausio 18 d. Apie ištaisymą pareiškėjas informuotas nebuvo, todėl, norėdamas ginti savo pažeistas teises, buvo priverstas vėl kreiptis į teismą. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog prašymo padavimo data pagaliau yra ištaisyta. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, remdamasis tuo, kad skunde keliami reikalavimai pilnai įvykdyti, tačiau konstatavo, jog „VAVA, tikslindama 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-9812-41 3 priedo įrašus, privalėjo apie šiuos veiksmus tinkamai pranešti J. Š. ”. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių neteisėtų VAVA veiksmų, t. y. dėl piktnaudžiavimo valdžia, nepripažįstant, jog O. L. laiku ir tinkamai kreipėsi dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jis patyrė didelę turtinę žalą. Dėl turtinės žalos pareiškėjas paaiškino, jog jei VAVA būtų tinkamai įrašiusi prašymo ir išvados padavimo terminą 1998 m. rugsėjo 15 d., O. L. nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos ir žemė būtų neatlygintinai paskirta dar 2000 m. patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu, kol dar nebuvo susidarę neigiamo žemės kiekio balanso. Tuo tarpu net ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi patvirtinus prašymo padavimo datą vėlesniuose projektuose vis dar buvo nurodoma klaidinga 2000 m. kovo 16 d. data. Dėl išdėstytų aplinkybių O. L. yra atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį tenkančio nekilnojamojo turto. Šiai dienai dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į 22,8 ha žemės ir 3,8 ha miško valdos dalį. Dėl VAVA vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, atkuriant nuosavybės teises į žemę, O. L. nebuvo suprojektuota visa žemė ir šiuo metu neįmanoma suteikti neatlygintinai likusios 22,8 ha žemės, todėl, atsižvelgiant į tai, kad 1 ha žemės (duomenys neskelbtini) kainuoja 200000 Lt, iš atsakovo priteistina 4560000 Lt turtinės žalos. Pareiškėjas, be to, paaiškino, kad dėl VAVA neteisėtų veiksmų ir neveikimo jam buvo padaryta didelė moralinė žala. Siekdamas teisėtų savo interesų ir teisių gynimo, jis buvo priverstas keletą metų nuolat kreiptis į valdžios institucijas, teismą, tuo patirdamas moralinę žalą, kadangi VAVA ilgą laiką jo interesus ignoravo. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareikalavo daug laiko bei jėgų, kadangi tekdavo dažnai vykti į Vilnių konsultuotis su advokatu bei iš įvairių valstybės institucijų rinkti ir pateikti papildomus įrodymus, nors pateiktų atsakovui dokumentų teismui pripažinti pareiškėjo teises pakako. Dėl to ne kartą reikėjo atidėti kasdienius darbus, kuriuos vėliau tekdavo atlikti laisvo laiko metu. Visi šie bylinėjimosi metai sukėlė daug nepatogumų, kadangi teko nuolat įrodinėti, jog J. Š. reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti. Visi reikiami dokumentai VAVA buvo pateikti, tačiau ji tikslingai vilkino nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Dėl tokių neteisėtų VAVA veiksmų pareiškėjas prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis, jų sąžiningumu, pareigūnų bei valdininkų kompetencija bei tinkamu savo pareigų vykdymu, todėl prašė priteisti 100000 Lt neturtinės žalos.
Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius paaiškino, kad 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 2.5-41-19482 O. L. vietoj turėtos 88,8 ha žemės, 34,6 ha miško buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis bendras 66 ha žemės sklypas ir bendras 27,2 ha žemės sklypas miškų ūkio veiklai. Nuosavybės teisių atkūrimas į 22,8 ha žemės ir 3,8 ha vandens telkinio numatytas vėliau. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-9812-41 pradėtas rengti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. O. L. į sąrašus buvo įtrauktas ir priskirtas X eiliškumo grupei. 2005 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-12013-41 buvo patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Dėl laisvos žemės fondo žemės trūkumo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nebuvo suprojektuoti žemės sklypai dviems IX eilės pretendentams ir visiems X eilės pretendentams, t. y. ir mirusio O. L. vardu. VAVA pažymėjo, kad J. Š. 2006 m. sausio 10 d. buvo išsiųstas VAVA raštas Nr. 121, kuriuo jis buvo kviečiamas atvykti į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir pateikti prašymą, nurodant, kurioje iš laisvą valstybinės žemės fondą turinčių seniūnijų pageidautų gauti lygiavertį žemės sklypą už likusį žemės, miško, vandens telkinio plotą pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 14 d. išvadą Nr. 98-184. Pareiškėjas iki šiol į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių neatvyko ir savo valios, kurioje kadastro vietovėje pageidautų atkurti nuosavybės teises į likusią žemę, nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui J. Š. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą išliko, VAVA teigė, kad, vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimą O. L. vardu, VAVA įstatymo nepažeidė ir pareiškėjui J. Š. , kaip O. L. teisių perėmėjui, nei turtinės, nei neturtinės žalos nepadarė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas nurodė, kad VAVA 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 2.5-41-19482 O. L. vietoj turėtos 88,80 ha žemės (vertė 90062 Lt), 34,60 ha miško (vertė 35154 Lt) buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis bendras 66,00 ha (vertė 85771 Lt) žemės sklypas žemės ūkio veiklai, bendras 27,20 ha (vertė 39445 Lt) žemės sklypas miškų ūkio veiklai, esantys Galinės, Aukštųjų Rusokų, Lindiniškių kaimuose, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, konstatuojant, kad nuosavybės teisės į piliečiui O. L. tenkančios žemės valdos dalį 22,80 ha (vertė 23116 Lt), 3,80 ha vandens telkinio (vertė 4068 Lt) bus atkurtos vėliau. Vėliau pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, reikalaudamas mirusiojo O. L. vardu atkurti nuosavybės teisę ir neatlygintinai nuosavybėn perduoti jau suformuotus žemės sklypus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 20 d. sprendime pažymėjo, kad nuosavybės teisės į O. L. tenkančios žemės valdos dalį (22,80 ha žemės, 3,80 ha vandens telkinio) atkūrimas pagal 1998 m. rugsėjo 15 d. prašymą turi būti vykdomas laikantis įstatymų reikalavimų, vykdant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą toje ar kitoje kadastro vietovėje. Taigi, šiame sprendime teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalaujamų atkurti nuosavybėn žemės sklypų atkūrimo klausimas gali būti sprendžiamas tik paskelbus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-9812-41 pradėtas rengti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. O. L. į sąrašus buvo įtrauktas ir priskirtas 10 eiliškumo grupei. 2005 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-12013-41 patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Dėl laisvos žemės fondo trūkumo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nebuvo suprojektuoti žemės sklypai dviems IX eilės pretendentams bei visiems X eilės pretendentams, t. y. ir mirusio O. L. vardu. Todėl teismas padarė išvadą, kad VAVA veiksmai, vykdant nuosavybės grąžinimo pareiškėjui procedūras, negali būti vertinami kaip neteisėta veika ar/ir neveikimas, kurių pagrindu atsiranda žala. Teismas konstatavo, kad nors VAVA ir suklydo, Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo 2000 m. gegužės 19 d. įsakyme Nr. 1723-41 bei 2000 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. 1615-41 nurodydama neteisingą O. L. prašymo ir išvados dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo datą, tačiau dėl šios klaidos pareiškėjui teisė į nuosavybės teisių atkūrimą dėl likusios 22,8 ha žemės neišnyko ir turtinė žala pareiškėjui padaryta nebuvo, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra netenkintinas.
Teismas taip pat nurodė, kad ginčo atveju sprendžiant, ar yra pagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, yra būtina nustatyti, ar jo nurodytas viešojo administravimo subjektas, t. y. VAVA, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus ir, ar šios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Teismas, remdamasis byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo 2000 m. gegužės 19 d. įsakyme Nr. 1723-41 ir 2000 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. 1615-41 buvo neteisingai nurodyta O. L. prašymo ir išvados padavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo data. Šis faktas patvirtintas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-807-02. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo panaikinta Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo 2000 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 1723-41 dalis bei Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 1615-41, konstatuojant, kad „tokiais neteisėtais teisės aktais yra pažeidžiamos pareiškėjo O. L. teisės [...]”. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl minėtų VAVA veiksmų ir neveikimo jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus bei didelius nepatogumus, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas konstatavo, kad minėtų prašymo ir išvados dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo datą VAVA įrašė neteisingai, nepaisant pareiškėjo prašymo ištaisyti klaidą, ilgą laiką tai padaryta nebuvo, priimti įsakymai (ar jo dalis) teismo nutartimi pripažinti neteisėtais ir panaikinti, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią pagrįstai prašo atlyginti. Atsižvelgdamas į padarytos neturtinės žalos pobūdį ir apimtį, VAVA veiksmų pasekmes, kurios nesąlygojo turtinės žalos atsiradimo, taip pat, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, priteisti pareiškėjui 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą dalyje, kurioje priteista J. Š. 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo, o kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo 2000 m. gegužės 19 d. įsakyme Nr. 1723-41 ir 2000 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. 1615-41 buvo neteisingai nurodyta O. L. prašymo ir išvados padavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo data. Tačiau 2000 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1723-41 yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai. Šio įsakymo 5 priede visai nenumatyta skiltis, kurioje būtų žymima prašymo padavimo data, o tik žemės sklypų išdėstymo ir ribų suderinimo data (10 skiltis) bei parašas. O. L. (eil. Nr. 75) pagal 9/10 eiliškumo grupę suprojektuoti žemės sklypai 161₁-161₄ (64,72 ha bendro ploto) gauti nuosavybėn neatlygintinai, kuriuos savo parašu O. L. nesuderino. Šio priedo 6 skiltyje, nors tai ir nenumatyta, įrašyta 98.05-15. Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo 2000 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. 1615-41 „Dėl piliečių sąrašo patvirtinimo” visai neminima O. L. pavardė.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-807-02 iš tiesų konstatavo kad panaikinamais „neteisėtais teisės aktais yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės [...]”. Tačiau pareiškėju šioje administracinėje byloje buvo pats O. L. , bet ne J. Š. .Sistemiškai aiškinant teisės normas galima teigti, kad neturtinė žala yra asmeninė teisė, neatskiriamai susijusi su palikėju, šiuo atveju su O. L. , todėl nagrinėjant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo J. Š. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-807-02 negali būti vertinama kaip neginčijamas įrodymas, jog J. Š. buvo padaryta neturtinė žala.Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo J. Š. yra svarbu nustatyti, ar nuo 2004 m. kovo 15 d. (O. L. palikimo priėmimo dienos) Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai ar neveikimas atkuriant nuosavybės teises O. L. buvo neteisėti, ko pasėkoje pareiškėjas galėjo patirti moralinę žalą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 20 d. sprendime pažymėjo, kad nuosavybės teisės į O. L. tenkančios žemės valdos dalį (22,80 ha žemės, 3,80 ha vandens telkinio) atkūrimas pagal 1998 m. rugsėjo 15 d. prašymą turi būti vykdomas laikantis įstatymų reikalavimų, vykdant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą toje ar kitoje kadastro vietovėje. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-9812-41 pradėtas rengti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. O. L. į sąrašus buvo įtrauktas, išvada priskirta X eiliškumo grupei, tačiau šio įsakymo 3 priedo 5 eilutėje, skiltyje dokumento padavimo data, buvo įrašyta ne O. L. išvados pateikimo data, t. y. 1998 m. rugsėjo 15 d., o Alytaus apskrities viršininko įsakymo, tikslinančio šią išvadą, pateikimo data – 2000 m. kovo 16 d. J. Š. dėl šio įsakymo patikslinimo kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 24 d. sprendimu skundą atmetė, nes keliami reikalavimai buvo įvykdyti, 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-335-41 data pakoreguota. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, jog atsakovas, priimdamas šį įsakymą, pripažino, kad įrašas nėra teisingas. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas, tikslindamas 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-9812-41 3 priedo įrašą, privalėjo apie šiuos veiksmus tinkamai pranešti. Taigi Vilniaus apskrities viršininko administracija nuo 2004 m. kovo 15 d. priėmė tik vieną neteisingą aktą – 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-9812-41 3 priedo įrašą, kurį pati pakoregavo. Todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo svarbu nustatyti, ar sukėlė jis neigiamas pasekmes pareiškėjui. Tačiau 2005 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-12013-41 patvirtintu Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu O. L. vardu žemės sklypas nebuvo suprojektuotas ne dėl neteisingo įrašo 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-9812-4 3 priede, o dėl laisvos žemės fondo trūkumo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.Vilniaus apskrityje Vilniaus rajone dar yra laisvos žemės, todėl nuosavybės teisių atkūrimas O. L. vardu tęsiamas. J. Š. 2006 m. kovo 9 d. pateikė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl 6,2 ha vandens telkinio bei 16,60 ha žemės suteikimo neatlygintinai Paberžės seniūnijoje pagal Alytaus apskrities išvadą Nr. 98/184. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 2.3-5226-41 paskelbtas Paberžės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. O. L. įtrauktas į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Paberžės kadastro vietovės pretendentų grupę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Skunde buvo prašoma atlyginti asmeniškai valstybės institucijų neteisėtais veiksmais – neveikimu – padarytą neturtinę žalą pareiškėjui, o ne O. L. .Pirminis pažeidimas – neteisingos datos įrašymas – galėjo padaryti moralinę žalą ne tik pačiam O. L. , kadangi šis pažeidimas sąlygojo tolimesnius tyčinius, piktavališkus, neteisėtus Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmus, neištaisant išvados pateikimo datos jau po O. L. mirties, t. y. po turtinių teisių paveldėjimo. Taigi ir iki O. L. mirties Vilniaus apskrities viršininko administracijos atlikti neteisėti veiksmai turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo dvasiniams išgyvenimams.Neteisingai įrašyta data buvo ištaisyta tik 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-335-41, t. y. jau po pareiškėjo kreipimosi su skundu į teismą. Taigi data buvo ištaisyta tik dėl pareiškėjo inicijuoto teisminio proceso. Apie datos ištaisymą nebuvo pranešta, apie šį įsakymą sužinota tik teisminio nagrinėjimo metu. Tokį Vilniaus apskrities viršininko administracijos elgesį reikia vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis bei padėtimi. Pareiškėjas dėl to patyrė papildomas bereikalingas bylinėjimosi išlaidas, neigiamus išgyvenimus, sugaišo daug laiko.Dar iki kreipimosi į teismą pareiškėjas apskundė 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2/3-9812-41-3, prašydamas pakeisti priedo 5 eilutę, įrašant O. L. prašymo padavimo terminą 1998 m. rugsėjo 15 d. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2005 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 4116 atsisakė tenkinti visiškai pagrįstą skundą.Neteisėtais veiksmais laikomi ne tik priimti aktai, bet ir neveikimas – datos neištaisymas, kas truko iki pat 2006 m. sausio 18 d. Be to, net ir dėl vieno neteisėto akto asmuo gali patirti neigiamus dvasinius išgyvenimus ir turėti nepatogumų.2006 m. kovo 9 d. prašymo pateikimas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai yra pareiškėjo teisių realizavimas ir jokiu būdu nereiškia, kad juo kaip teisėti pripažįstami Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai.Kilo daug nepatogumų bei didelių neigiamų dvasinių išgyvenimų dėl pareiškėjo nuosavybės teisių varžymo, valdininkų trukdymo įgyvendinti įstatymu pripažintas nuosavybės teises. Siekdamas teisėtų savo interesų ir teisių gynimo, pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į valdžios institucijas, teismą, tuo patirdamas moralinę žalą, kadangi atsakovas ilgą laiką pareiškėjo interesus ignoravo, neretai pateikdamas gana grubius bei nemandagius atsakymus.Sprendžiant dėl moralinės žalos atlyginimo, atkreiptinas dėmesys, jog žala buvo padaryta ne aplaidžiai vykdant savo pareigas, bet, sprendžiant iš nurodytų aplinkybių, Vilniaus apskrities viršininko administracijos tyčiniais veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos priteisimo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl teisėtai netekino pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos.
Spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai neįvertino priežasčių, galėjusių sąlygoti neturtinės žalos atsiradimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant, ar yra pagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, būtina nustatyti, ar pareiškėjo nurodytas viešojo administravimo subjektas, t. y. VAVA, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ar šios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nurodytų sąlygų neužtenka, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos jam priteisimo iš Lietuvos valstybės.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio, numatančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, 1 dalį, nebūtina nustatyti valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. Pakanka konstatuoti, kad buvo padaryta žala, ir būtent ji padaryta konkrečiai nurodomais valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais (pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį valstybės valdžios institucijos akto sąvoka apima ir jos darbuotojų veiksmus). Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui J. Š. , nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-807-02, kurioje konstatuota, kad neteisėtais teisės aktais (Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo 2000 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 1723-41 dalis bei Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 1615-41) yra pažeidžiamos pareiškėjo O. L. teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik 2004 m. kovo 15 d. pareiškėjas priėmė O. L. palikimą, o tuo pačiu įgijo reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl šioje byloje reikšmingas vertinimas tik VAVA darbuotojų tų veiksmų (neveikimo), kurie buvo atlikti (neatlikti) po 2004 m. kovo 15 d.
Įvertinus byloje esančius įrodymus (adm. bylos Nr.I-688-4/2006 b.l. 40, 46, 70-72), darytina išvada, kad atsakovas nuo 2004 m. kovo 15 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė tik vieną iš dalies neteisingą aktą – 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 2.3-9812-41, kurio 3 priedo 5 eilutėje vietoje įrašų „1998-09-14“ ir „1998-09-15“ nurodė atitinkamai „2000-02-25“ ir „2000-03-16“. Pareiškėjas dėl šio akto pakeitimo 2005-09-27 kreipėsi į atsakovą (adm. bylos Nr.I-688-4/2006 b.l. 31), o atsakovas 2002-11-08 raštu Nr.4116 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą (adm. bylos Nr.I-688-4/2006 b.l. 33). Tokį atsisakymą atsakovas grindė tuo, kad 1998-09-15 atsakovo gauta Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998-09-14 išvada, kuri buvo paruošta nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų, buvo patikslinta Alytaus apskrities viršininko 2000-02-25 įsakymu, o Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikta 2000-03-16. Todėl, atsakovo nuomone, jo 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-9812-41 3 priedo 5 eilutėje turėjo būti nurodytos patikslintosios pažymos surašymo ir pateikimo datos. Įvertinusi atsakovo 2002-11-08 rašto Nr.4116 turinį, kolegija sprendžia, kad pareiškėjas šį atsisakymą tenkinti jo prašymą nepagrįstai vertino kaip atsakovo tyčinį veiksmą, kuriuo atsakovas sąmoningai kliudė pareiškėjui įgyvendinti teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Iš bylos medžiagos (adm. bylos Nr.I-688-4/2006 b.l. 34-35) taip pat matyti, kad, nesutikdamas su atsakovo 2002-11-08 raštu Nr.4116, pareiškėjas 2005-11-16 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2005-12-15 raštu Nr.3B-(9.5)-Š-144/2-1532 nusprendė, kad atsakovas turėtų pakeisti savo 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-9812-41 3 priede nurodytos O. L. išvados pateikimo datą į „1998-09-15“, ir pasiūlė atsakovui tai padaryti, o apie priimtą sprendimą prašė informuoti pareiškėją ir Nacionalinę žemės tarnybą (adm. bylos Nr.I-688-4/2006 b.l. 36-37). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teiravęsis atsakovo apie tai, ar bus vykdomas Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005-12-15 rašte Nr.3B-(9.5)-Š-144/2-1532 esantis pasiūlymas. Iš bylos medžiagos (adm. bylos Nr.I-688-4/2006 b.l. 3-5) matyti, kad jau 2005-12-28 pareiškėjas padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl atsakovo 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-9812-41 3 priedo 5 eilutės pakeitimo. Iš bylos medžiagos (adm. bylos Nr.I-688-4/2006 b.l. 39, 40) taip pat matyti, kad atsiliepime į šį pareiškėjo skundą atsakovas nurodė, jog 2006-01-18 įsakymu Nr.2.3-335-41 pakeistas 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-9812-41 3 priedo 5 eilutės įrašas, ir pateikė 2006-01-18 įsakymo Nr.2.3-335-41 nuorašą, patvirtinantį šį faktą. Iš 2006-01-18 įsakymo Nr.2.3-335-41 turinio matyti, kad jis priimtas ne tik vadovaujantis įstatymais, bet ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005-12-15 raštu Nr.3B-(9.5)-Š-144/2-1532. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas iki pirmosios instancijos teismo 2006-03-14 posėdžio būtų informavęs pareiškėją apie jo prašymo įvykdymą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo įsakymas, kuriuo patenkintas pareiškėjo prašymas, buvo priimtas pareiškėjui jau padavus skundą teismui (pagal ABTĮ 51 str. 1 d., proceso dalyviai turi teisę susipažinti su byloje esančiais dokumentais ir kita medžiaga), nėra pagrindo teigti, jog tokiais veiksmais (neveikimu) atsakovas sąmoningai ignoravo pareiškėjo teisę gauti informaciją apie jo prašymo išsprendimą.
Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, jog neįrodyta, kad nuo 2004 m. kovo 15 d. dėl atsakovo darbuotojų veiksmų (neveikimo), susijusių su atsakovo 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-9812-41 3 priedo 5 eilutėje esančių įrašų ištaisymais, pareiškėjas galėjo patirti ir patyrė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytą poveikį (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria priteista pareiškėjui J. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 5000 (penki tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.