Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. skundą dėl Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)paskirtos nuobaudos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. pagal LR ATPK 87 straipsnio 3 dalį skirta 115 Eur bauda su pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimu, už tai, kad jis, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)G. M. pagal LR ATPK 87 straipsnio 3 dalį skirta 115 Eur bauda su pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimu, už tai, kad jis, 2015 m. lapkričio 26 d. 12.00 valandą, aplinkosauginio reido metu kartu su NAA inspektoriumi R. A., buvo sulaikytas G. M., kuris vykdė neteisėtą žvejybą mėgėjiškos žūklės įrankiu spiningu, draudžiamoje vietoje, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, Kniaupo įlankoje. Žuvies sugavęs neturėjo. Žvejybą vykdė iš katerio AMUR valst. Nr. (duomenys neskelbtini)kartu su S. N.. Dėl neteisėtos žvejybos buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį už mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (patvirtintų LRAM 2013-01-04 įsakymu, Nr. 1-14, su vėlesniais pakeitimais) 10.1 ir 11.3. punktus.

G. M. padavė teismui skundą, kuriame prašo pakeisti jam nutarimo dalį, kuria jam konfiskuotas kateris „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek teismo posėdyje tiek skunde parodė, kad tuo metu jis nežvejojo. Žino, kad toje teritorijoje negalima žvejoti. Žymų, draudžiančių žvejoti, nebuvo. Daug kas iš jo pažįstamų nežino, ar ten galima ar negalima žvejoti. Be žymėjimų galima šiek tiek apskaičiuoti atstūmus. Pačiose Mariose galima atmatuoti atstumą. Jis yra žvejys, daug plaukiojęs, žino, kaip matuoti atstūmus. Taip įvyko pirmą kartą. Jis žinojo, kad kažkur toje vietoje negalima žvejoti, bet nežinojo, kokiu atstumu. Toje vietoje sunku susigaudyti, kur prasideda draustinis. Skiriamųjų ženklų nebuvo. Teisę žvejoti Mariose jis turi. Jis gali tai daryti kaip pensininkas. Su žūklės taisyklėmis yra susipažinęs, kur yra išdėstytos ribos. Tuo metu matomumas buvo blogas. Negali nustatyti, kokiu atstumu juos labai stiprus vėjas nunešė. Buvo labai sunku nustatyti atstūmus. Yra nustatomas farvateris. Kuršių Mariose visur yra leidžiama žvejoti. Tam tikras atstumas priklauso Kniaupų įlankai. Kampas eina į Ventės rago teritoriją. Inspekcija, surašydama protokolą, nefiksavo, nenustatinėjo atstumų. Taisyklėse tik buvo išvardintos vietos, kur galima, kur negalima žvejoti. O pačioje teritorijoje nėra jokių žymų. Tyčia neplaukė į neleistinas teritorijas. Kateris „(duomenys neskelbtini)“ jam reikalingas kaip transporto priemonė, nes dažnai važinėjasi pas gimines į Šilutę. Kateris registruotas.

Institucijos atstovas U. R. nurodė, kad jie, remdamiesi dabartinėmis žūklės taisyklėmis, privalo konfiskuoti iš pažeidėjo priemones. Departamento nuomone šis taisyklės taikymas nėra adekvatus. Kai padaroma žala, taisyklė taikoma besąlygiškai. Departamento nuomone, šiuo atveju būtų per skaudu taikyti šios taisyklės nuostatas, nes asmuo nepadarė žalos, baudą susimokėjo. Šiuo atžvilgiu nėra jokios tyčios ir nuobauda pernelyg didelė. Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).

LR ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 3 dalyje. G. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo pripažįsta, taip pat jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, daiktiniu įrodymu, jo paties paaiškinimu.

LR ATPK 87 straipsnis reglamentuotas Teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, pažeidimas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), – užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiolikos eurų iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynerių eurų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtinto mėgėjiškos žūklės taisyklių patvirtinimo 10.1 punkte nurodyta, kad žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, vykdyti povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu - nuo saulės laidos iki patekėjimo ar vandens telkiniuose, kuriuose povandeninė žūklė neleidžiama, naudoti povandeninei žūklei strėles, kurių antgalis platesnis kaip 10 cm, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius, žvejoti draudžiamose vietose, gaudyti žuvis, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta (toliau - draudžiami žvejybos būdai). 11.3. punkte nurodyta, kad naudojant prie mėgėjų žvejybos įrankių pritvirtintas ilgesnes kaip 20 cm gumas.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, surinktus įrodymus, teismas sutinka su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu, jog G. M. 2015 m. lapkričio 226 apie 12.00 val., vykdė neteisėtą žvejybą mėgėjiškos žūklės įrankiu spiningu, draudžiamoje vietoje, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, Kniaupo įlankoje. Žuvies sugavęs neturėjo. Žvejybą vykdė iš katerio AMUR valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su S. N., ir tuo padarė Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismas konstatuoja, kad administracinį teisės protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, paskirta minimali administracinė nuobauda, numatyta ATPK 87 straipsnio 3 dalies sankcijoje, atsižvelgiant į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant pažeidėjo skundo reikalavimą teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo taikyti jam LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. yra nebaustas administracine tvarka, nustatytos 2 jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi bei teisės pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 80 metų amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 10 p.)) ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra pensininkas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad administraciniu teisės pažeidimu nėra padaryti turtiniai nuostoliai, bauda sumokėta.

Kasacinės instancijos teismai yra konstatavę, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Todėl teismas daro išvadą, kad remiantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis yra pagrindo G. M. skirti mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas ir G. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 3 dalyje netaikant pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,-

nutaria:

G. M. skundą tenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus įpareigoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento grąžinti G. M., katerį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.