Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2008-07-25 · Civilinė byla Nr. 2-229-500/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-07-25
Bylos Nr.
2-229-500/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Švedavičius
Ieškovas
O. D. V.
Atsakovas
V., L. M., V. B.
Trečiasis asmuo
A. A., J. A., V. A., Panevėžio
Civilinė byla Nr. 2- 229-500-2008 m.Procesinio sprendimo kategorijos : 21.1.; 2.1.4.2.; 21.4.2.6.; 113.1.; 116.1.; 116.4.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUPasvalys2008 m. liepos mėn. 25 d.

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D. Šiliauskienei, dalyvaujant ieškovei O. D. V., ieškovės atstovui advokatui S. Butkevičiui, atsakovei V. B., atsakovės L. M. atstovei advokatei S. Ž., tretiesiems asmenims A. A., J. A., V. A. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. V. ieškinį atsakovėms L. M. ir V. B. dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir nuosavybės teisės į žemę pripažinimo, tretieji asmenys A. A., J. A., V. A. ir Panevėžio m. 6-ojo notarų biuro notarė Nijolė Kadžienė.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo teismą pripažinti iš dalies negaliojančiu 1995-04-14 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. B. ir P. A. A., pagal kurią atsakovė V. B. pardavė P. A. A. 0, 1147 ha. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad ½ dalį paminėto žemės sklypo pagal paminėtą sutartį nusipirko ieškovė O. D. V..

Ieškovė prašo teismą ieškinį tenkinti pilnai ir paaiškino teismui, kad ji 1973-ais metais pradėjo gyventi kartu su P. A. A.. Su pastaruoju gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos įregistravę nebuvo. 1974-ais metais kartu su P. A. A. išsinuomavo iš atsakovės V. B. motinos J. (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, kurį abu kartu dirbo, augino gėles, daržoves ir pan. 1995-ais metais paminėtą žemės sklypą kartu su P. A. A. nusipirko iš atsakovės V. B., kuriai buvo atkurta nuosavybės teisė į paminėtą jos motinos J. valdytą žemę. Tačiau paminėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta A. P. A. vardu, nors žemės sklypas buvo įgytas iš bendrų su P. A. A. įgytų lėšų. Su P. A. A. gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, be to iki žemės sklypo pirkimo su A. P. A. buvo išgyvenusi 22 metus, todėl manė, kad nuosavybę į žemės sklypą įgija kartu su P. A. A.. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes laiko, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris vien tik P. A. A. vardu buvo sudarytas suklydimo įtakoje, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 1.90 str., bei 1964m. redakcijos CK 56 str. prašo teismą 1995-04-14 žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. B. ir P. A. A. pripažinti iš dalies negaliojančia ir nustatyti, kad pagal paminėtą sutartį ½ dalį (duomenys neskelbtini) esančio 0,1147 ha. žemės sklypo įsigijo ji, t.y. ieškovė O. D. V..

Atsiliepimas

Atsakovės L. M. atstovė prašo teismą ieškovės ieškinį atmesti ir paaiškino teismui, kad tenkinti ieškovės ieškinį nėra pagrindo. Ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį (duomenys neskelbtini) esančio 0,1147 ha. žemės sklypo buvo nagrinėtas Panevėžio m. apylinkės teisme ir atmestas 2003-12-15 Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimu. Paminėtas Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka 2005-06-29 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo nutartimi 2003-12-15 Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo nepatenkintas ieškovės

O. D. V. ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį (duomenys neskelbtini) esančio 0,1147 ha. žemės sklypo, buvo paliktas galioti. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį (duomenys neskelbtini) esančio 0,1147 ha. žemės sklypo yra išnagrinėtas ir yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl tenkinti ieškovės reikalavimą nėra pagrindo. Be to prašo teismą taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė O. D. V. yra praleidusi 1964m. Lietuvos Respublikos CK 84 str. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Atsakovė V. B. parodė, kad ji įgijusi nuosavybės teisę į tėvams priklausiusį žemės sklypą pardavė žemės sklypą P. A. A.. Žino, kad tuo metu kai P. A. A. pirko žemės sklypą pastarasis gyveno kartu su ieškove O. D. V.. Pastarieji prieš tai paminėtą žemės sklypą nuomojo, augino jame gėles, daržoves ir pan.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. A. prašo teismą ieškinį atmesti ir paaiškino teismui, kad žemės savininkas P. A. A. buvo jos vyras. Su buvusiu vyru kartu nebegyveno nuo 1969-ųjų metų. Tačiau pastarasis labai mylėjo savo dukrą, t.y. atsakovę L. M., su ja bendraudavo ir pan. P. A. A. kalbėjo, kad pageidauja pirkti žemės sklypą, kuriame nori pastatyti dukrai namą. Ieškovė su P. A. A. buvo draugai, tačiau kartu negyveno. Pastaroji gyveno bute (duomenys neskelbtini), augino savo nepilnamečius vaikus ir pan., ieškovė tik ateidavo pas P. A. A. į svečius, padėdavo jam dirbti įvairius ūkio darbus ir pan.

Trečiasis asmuo J. A., prašo teismą ieškinį tenkinti ir paaiškino teismui, kad P. A. A. buvo jos vyro brolis. Pastarasis su ieškove O. D. V. pradėjo gyventi kartu nuo 1973-ų metų ir visą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir pan. Ginčo objektą, t.y. (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą jie abu kartu nuomojo iš atsakovės V. B. motinos, bendrai paminėtą žemės slypą dirbo, augino jame gėles ir pan. Atkūrus nuosavybės teises į paminėtą žemės sklypą ieškovė kartu su P. A. A. paminėtą žemės sklypą nusipirko.

Trečiasis asmuo V. A. prašo teismą ieškinį tenkintimir paaiškino teismui, kad žemės sklypo savininkas P. A. A. yra jo brolis. Pastarasis su ieškove O. D. V. kartu pradėjo gyventi 1973-ais metais. Ginčo objektą, t.y. (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą jie abu kartu pradėjo dirbti 1973 ar 1974-ais metais. Po to jie abu paminėtą žemės sklypą nusipirko iš atsakovės V. B. už 8000 Lt. Žemės sklypą pastarieji pirko iš bendrų lėšų, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis suklydimo įtakoje buvo įforminta tik vieno P. A. A. vardu.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo Panevėžio m. 6-ojo noatrų biuro notarė N. K. kuriai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai į teismo posėdį neatvyko. Iš pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad konkrečios nuomonės dėl ieškovės ieškinio trečiasis asmuo neturi. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodo, kad žemės sklypo pirkimo metu nebuvo išreikštas pageidavimas žemės sklypą P. A. A. pirkti bendrai su O. D. V. ( b.t. 1, b.l. 36 ).

Liudytojas V. Ž. parodė, kad ginčo objektas, t.y. (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas yra jo kaiminystėje. P. A. A. pastoviai su jokia moterimi negyveno ir bendro ūkio nevedė. Pas jį ateidavo kelios moterys, kurios padėdavo jam dirbti darže, t.y. auginti gėles, daržoves ir pan. Jo nuomone žemės sklypą P. A. A. pirko vienas ir tik jis vienas buvo paminėto žemės sklypo savininkas, o ieškovė tik ateidavo pas P. A. A. ir padėdavo jam dirbti įvairius darbus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas – Lietuvos Respublikos CK 1.78, 1.90, 1.125 str., Lietuvos Respublikos 1964m. CK 84 str., CPK 178 str.

Byloje šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai yra įrodyta, kad 1995-04-14 pirkimo-pardavimo sutartimi P. A. A. iš atsakovės V. B. įgijo 0, 1147 ha. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ( b.t. 1, b.l. 6 ) į kurį atsakovei V. B. buvo atkurta nuosavybės teisė 1994-07-07 Panevėžio m. valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.t. 1, b.l. 57 ). Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais taip pat neginčijamai yra įrodyta, kad P. A. A. nuo 1973 metų gyveno kartu su ieškove O. D. V., ginčo objekte, t.y. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype kartu augino gėles, daržoves ir pan. Paminėtas aplinkybes patvirtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2005-06-29 nutartimi ieškovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į 1/3 dalį nebaigto statyti (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo ir nuosavybės teisė į ½ dalį

P. A. A. vardu esančio indėlio banke ( b.t. 1, b.l. 122-126 ). Tačiau priimtais ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo išspręstas ir ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo. Ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į dalį paminėto žemės sklypo buvo atmestas dėl to, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių 1995m. balandžio mėn.14d. notaro patvirtintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 197 str. 2d. notaro patvirtintos sutartys yra oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią, o joje nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis, iki jos yra paneigiamos kitais byloje surinktais įrodymais. Pagal (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintą (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį žemės sklypo pirkėjas ir savininkas yra P. A. A.. Ieškovė be savo paaiškinimo ir trečiųjų asmenų paaiškinimų nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji savo lėšomis prisidėjo prie paminėto žemės sklypo įgijimo, o taip pat, kad ginčijamas sandoris būtų sudarytas suklydimo įtakoje. Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ieškovės ieškinys atmestinas.

Atsakovės L. M. atstovė taip pat prašo teismą taikyti ieškinio senatį.

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai yra įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną ieškovė gyveno kartu su P. A. A. ir ginčo dėl naudojimosi paminėtu žemės sklypu tarp jų iš esmės nebuvo. Tačiau ieškovė neginčijamai žinojo, kad paminėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta P. A. A. vardu. Atsižvelgiant į paminėas aplinkybes laikytina, kad ieškovė galėjo ir privalėjo suprasti, kad pagal sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ji nėra žemės sklypo savininkė, negali savarankiškai tuo žemės sklypu disponuoti ir pan., todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes laikytina, kad ieškinio senaties terminas ginčyti ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei prasidėjo nuo žemės sklypo pirkimo-pardvimo sutarties sudarymo dienos. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964-ų metų Civilinis kodeksas, kurio 84 str. numatė bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminą ginčyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė yra praleidusi, todėl atsakovės atstovei prašant taikyti ieškinio senatį byloje sprendžiant ieškovės reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančia (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį taikytina ir ieškinio senatis.

Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių ieškovės ieškinys atmestinas.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškovės O. D. V. ieškinį atsakovėms L. M. ir V. B. dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir nuosavybės teisės pripažinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. D. V. valstybės naudai 181, 95 Lt. pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per apylinkės teismą.

Teisėjas Algirdas Švedavičius