Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 34 MGL (1 700 Eur) bauda, konfiskuotas automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir uždrausta 2 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2024 m. lapkričio 8 d. apie 8.50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. lapkričio 7 d. iki vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, o 2024 m. lapkričio 8 d. ryte atsikėlęs jis išgėrė tris taureles degtinės. Po to, apie 8.50 val., jis nusprendė, kad jo automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi per arti gatvės, todėl nusprendė jį perstatyti. Atsisėdęs už minėto automobilio vairo pradėjo važiuoti, o jam apsisukant aikštelėje prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Jis pripažino, kad vairavo automobilį, o policijos pareigūnai alkoholio matuokliu pirmu bandymu jam nustatė 1,78 prom. neblaivumą, o antru 1,59 prom. neblaivumą. Jis važiuodamas apie 20 m nepadarė jokio eismo įvykio. Su policijos pareigūnais buvo nuėjęs prie netoliese stovėjusio automobilio AUDI, kurio vairuotoja patvirtino, kad nemato jokių apgadinimų. Pripažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Taip pat atsimena, kad jis negalėjo savo automobilio parduoti, o ar jam buvo skirta kardomoji priemonė, kad jis negali vairuoti transporto priemonės, jis nepamena.

Be J. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojo S. S. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. P. 2024 m. lapkričio 8 d. apie 8.50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 prom. etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus J. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę J. P. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, vairuotojas vairuoja automobilį neblaivus ne pirmą kartą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. P. – teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, pensinio amžiaus. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. P., sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio kodekso 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju J. P. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros metu jam nustatytas vidutinis – 1,59 prom. – neblaivumas, taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad J. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus laikotarpiu, kai jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kaltinamojo teigimu, alkoholį vartojo ir iš vakaro, ir ryte. Todėl atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 12 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. J. P. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš teismui pateikto VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas–savininkas yra J. P., tačiau minėta transporto priemonė jau yra konfiskuota ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu, taigi jos neįmanoma paimti. Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, automobilio Volvo vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 190 Eur. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo J. P. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2 190 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. skirti galutinę bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, J. P. arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant J. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 24.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš J. P. automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2 190 Eur valstybės naudai.

J. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.