- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- ATP-509-282/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00661-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarimo, kuriuo I. R. pripažinta kalta ir nubausta:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda;
- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, I. R. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R. nubausta už tai, kad ji 2014 m. liepos 11 d. apie 21.38 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nebuvo, vairuotoja apie įvykį policijai nepranešusi iš įvykio vietos pasitraukė. Tokiais veiksmais I. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 232, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės apžeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014-07-28 nutarimą ir priimti naują nutarimą, netaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Teigia, kad nutarimas abejotinas ir nepagrįstas, nes teismo argumentai, jog nėra duomenų, kad I. R. būtų pasišalinusi iš eismo įvykio vietos siekdama išvengti atsakomybės, yra nepagrįsti. Nurodo, kad I. R. parodymus, jog ji, atsitrenkusi į kitą automobilį, išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo apgadintą automobilį ir lūkuriavo, neskubėjo išvažiuoti iš kiemo, laukdama apgadinto automobilio savininko, paneigia eismo įvykio liudytojų P. K. ir Z. V. parodymai, jog automobilio „Mazda“ vairuotoja, kliudžiusi stovintį automobilį, net neišlipo iš jo, išlipo keleivio vietoje sėdėjęs vaikinas, kuris apžiūrėjo „Renault“ markės automobilį, sėdo atgal į automobilį „Mazda“ ir paskubomis išvažiavo iš kiemo. Taip pat nesutinka su I. R. teiginiu, jog ji „nepagalvojo, kad dėl eismo įvykio reikia paskambinti į policiją“, kadangi ji, kaip ir kiti eismo dalyviai, privalo išmanyti KET, kurių 234 punkte nurodyta, kad „jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai“. Kadangi automobilio „Renault“ savininkui P. K. buvo padaryta 200 Lt žala, todėl I. R. privalėjo apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai. Apie minėtą įvykį savanoriškai I. R. nepranešė, pati savo noru į policiją neatvyko tol, kol negavo pranešimo atvykti į policiją, todėl teigia, kad automobilio „Mazda“ vairuotoja siekė išvengti gresiančios atsakomybės už padarytą administracini teisės pažeidimą ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Taip pat skunde nurodoma, kad taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas administracinė nuobauda turėtų būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios galėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kaip veiklos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas. Teigia, kad šiuo atveju išskirtinių aplinkybių nėra, aplinkybė, kad I. R., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės negalės savo vaikų nuvežti į mokyklų ar ugdymo įstaigas bei būrelius ar pas gydytojus, nėra išskirtinė, kadangi I. R. gyvena Šiaulių mieste ir galės naudotis viešojo transporto paslaugomis. Be to, nurodo, kad teismo motyvai taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, administracinės nuobaudos veiksmingumą ir ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus daro neįgyvendintus ir nepasiektus, todėl tiek I. R., liek ir kiti asmenys ateityje nevengs pakartotinai daryti KET pažeidimus, nes išlieka galimybė išvengti realios administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. R. prašo Telšių AVPK apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014-07-28 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Telšių AVPK. Teigia, kad ji neturėjo jokios priežasties pasišalinti iš įvykio vietos, nes pats P. K. teisme nurodė neturįs jokių pretenzijų dėl eismo įvykio, kad žala yra tokia nežymi, jog ją pašalinti geba ir pats, be to, ant jos automobilio jokių apgadinimų nesimatė. Teigia, kad P. K. parodymai dėl jam padarytos žalos yra prieštaringi, todėl yra pagrįstų abejonių P. K. savarankiškumu vertinti eismo įvykį. Taip pat pastebi, kad jai buvo surašyti du administracinės teisės pažeidimo protokolai, vienas jų 2014-07-18 Nr. 86P-15340092-14, kitas – 2014-07-15 Nr. 86P-15340092-14, abu yra identiškais numeriais, dėl to teigia, kad vėlesnis protokolas turėtų panaikinti ankstesnį protokolą ir pagal pastarąjį protokolą administracinės teisės pažeidimo bylos teisena turėtų būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ji apie 2014-07-15 protokolu pradėtos administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimą nebuvo informuota. Teigia, kad nuo teismo buvo nuslėpta tai, kad 2014-07-15 buvo surašytas protokolas. Mano, kad dėl šių jos paminėtų aplinkybių yra abejonių dėl 2014-07-18 protokolo teisėtumo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. R. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Apeliaciniame skunde šie pažeidimai iš esmės neginčijami, o keliamas I. R. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo, t. y. nepagrįsto ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo klausimas.
I. R. nubausta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad remiantis ATPK 30¹ straipsniu, I. R. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, t. y. paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji, skyrė atsižvelgęs į nustatytą I. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į I. R. charakterizuojančius duomenis (ankstesnį baustumą, šeimyninius ir darbo santykius), teisingumo ir protingumo principus bei į tai, kad eismo įvykis įvyko dėl vairuotojos neapsižiūrėjimo ir, kad I. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino neturėdama tikslo išvengti atsakomybės už kokius nors kitus pažeidimus („byloje nėra duomenų, kad ji vairavo neblaivi, sukėlė avarinę situaciją, pavojingą kitiems asmenims ir pan.“). Su pastaraisiais tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiai negalima sutikti, nes bylos duomenys patvirtina, kad I. R., po to, kai kliudė kitą automobilį, sustojo, iš jos vairuoto automobilio išlipęs keleivis ranka perbraukė per apgadinto automobilio priekinį bamperį, įsėdo atgal į automobilį ir išvažiavo iš kiemo (7–9 b. l.). Taigi, pati I. R. iš automobilio nebuvo išlipusi, neįsitikino, kokią žalą padarė kitam automobiliui, apie eismo įvykį ir apgadintą kitą automobilį nepranešė, neieškojo automobilio savininko, o nuvažiavo iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos pažeisdama KET reikalavimus. Taip ji pasielgė sąmoningai, siekdama išvengti atsakomybės už svetimo turto sugadinimą.
Aplinkybė, jog I. R. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, I. R. bausta tik 2008-12-23 pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, teisės pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, todėl laikoma, kad I. R. administracine tvarka nebausta. Teismas švelnesnę nuobaudą skyrė atsižvelgęs ir į tai, kad teisė vairuoti I. R. būtina dėl darbo, šeimyninių aplinkybių, kad ji augina 3 nepilnamečius vaikus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamo nutarimo priėmimo metu byloje nebuvo jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Iš bylos matyti, kad nuo 2014-07-07 I. R. dirba (duomenys neskelbtini) (28–29 b. l.), augina tris nepilnamečius vaikus (30 b. l.). Tai, kad I. R. nebausta administracine tvarka, dirba, turi šeimą teigiamai apibūdina jos asmenybę. Aplinkybė, kad kita transporto priemonė buvo apgadinta nežymiai ir tai nesukėlė sunkių pasekmių, rodo, kad pagal savo pobūdį I. R. padaryti KET pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjęs P. K. nurodė jo automobiliui padarytą žalą pašalinęs pats, kad padaryta žala buvo nežymi (10 b. l.). Įvertinus visas nuobaudos parinkimui reikšmingas aplinkybes, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma leidžia taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus I. R. švelnesnę nuobaudą nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis), t. y. paskyrus 2 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinės nuobaudos keliami tikslai bus pasiekti – I. R. patirs nepatogumų, nors ir trumpesniam terminui atėmus jai teisę vairuoti transporto priemones. Toks sprendimas neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (nutartys Nr. 2AT-10-2014, 2AT-6-2014, 2AT-42-2013, 2AT-29-2013, 2AT-11-2014, 2AT-13-2013, 2AT-8-2013, 2AT-4-2011, 2AT-37-2013).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą I. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skirdamas I. R. nuobaudą pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir jai paskirta nuobauda atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti šį pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
I. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad jai buvo surašyti du administracinės teisės pažeidimo protokolai ir kad teisena pagal 2014-07-15 protokolą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo turi būti nutraukta vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 6 punktu. ATPK 250 straipsnio 6 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Pastebėtina, kad administracinę atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nustatantis aktas, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalis, nėra panaikintas, todėl nėra sąlygos, numatytos ATPK 250 straipsnio 6 punkte. Be to, nors iš bylos matyti, kad 2014-07-15 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame buvo nurodyta, jog I. R. padarė tik pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau šis protokolas 2014-07-18 buvo anuliuotas (4 b. l.) ir tą pačią dieną – 2014-07-18 I. R. buvo surašytas naujas protokolas, kuriame nurodyta, kad ji apgadino kitą transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Pastebėtina, kad pagal anuliuotą protokolą nebuvo priimtas joks sprendimas, jis nesukėlė jokių teisinių pasekmių I. R., t. y. ji dukart nebuvo nubausta už tą patį pažeidimą. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo manyti, jog byloje surašytas 2014-07-18 administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų, dėl to nėra pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti ir bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai iš naujo tirti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.