- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-574-656/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00852-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- M. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignotas, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės 2012 m. vasario 28 d. sprendimo
civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui R. S., trečiasis asmuo M. S., dėl išmokėtų išmokų priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
ieškovė O. S. ieškinyje nurodė, kad teismo 2007-06-01 sprendimu, konstatavus, kad šalys nuo 2004 m. neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nutraukta šalių santuoka. Atsakovas nuo 2004 m. gruodžio iki 2006 m. gruodžio buvo išvykęs ir dirbo Airijoje. Ieškovei gavus informaciją, kad mokėti išmokas šalių vaikams kompetentinga valstybė yra Airija atsakovui neprieštaraujant, ieškovė išsiuntė atsakovui į Airiją reikiamus dokumentus, kad būtų skirtos ir mokamos išmokos vaikams. Atsakovas įsipareigojo informuoti ieškovę apie išmokų išmokėjimą, tačiau neigė gavęs išmokas vaikams. Airijos socialinio aprūpinimo tarnyba 2009-02-20 pranešė, kad atsakovui buvo paskirta vaiko pašalpa 3 vaikams nuo 2006-04-01 iki 2006-12-31, iš viso 2008-11-04 išmokėta 4365 EUR. Taip pat 2008-11-10 išmokėtas ankstyvosios vaikų priežiūros priedas 750 EUR. Atsakovui iš viso išmokėta vaikams 5115 EUR, kas sudaro 17661,00 Lt. Atsakovas pasisavino vaikų išlaikymui, jų lavinimui, poreikių tenkinimui skirtas išmokas, tuo pažeidė vaikų teises, jų interesus. Vaikai visą laiką gyveno su ieškove. Materialiai remti vaikus atsakovas pradėjo teismui 2007-06-01 priėmus sprendimą, mokėdamas kas mėnesį periodines išmokas vaikams. Vaikų išlaikymui skirtos išmokos turi būti priteistos ieškovei, įstatyminei vaikų atstovei. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 17661,00 Lt išmokų, skirtų vaikų M. S., D. S., L. S. išlaikymui, ieškovės naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo 2005-02-15 iki 2006-12-21 gyveno ir dirbo Airijoje. Pagal Airijoje galiojančius įstatymus jam buvo paskaičiuotos socialinės išmokos už vaikus – vaiko pašalpa ( Child Benefit) ir ankstyvosios vaikų priežiūros priedas ( Early Childcare Supplement). Išmokos buvo paskirtos, bet būnant atsakovui Airijoje nebuvo mokamos. Grįžęs iš Airijos nuolat domėjosi šiais atsakovui priklausančiais pinigais, tačiau ilgą laiką jokių žinių negavo. 2008 m. spalio mėnesį gavo laišką iš Airijos, kad vaiko išmoka jam buvo paskaičiuota už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2006-12-21. Atsakydamas į šį laišką, nurodė, kad pašalpa turi būti paskaičiuota už visą atsakovo legalaus darbo Airijoje laikotarpį. Atsakovas nėra gavęs oficialių atsakymų iš Airijos kompetentingų institucijų. Visada prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Dirbdamas Airijoje nuolat siuntė pinigus vaikų išlaikymui ir ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui. Iš viso pagal išsaugotus kvitus per laikotarpį nuo 2005-02-15 iki 2006-12-15 išsiuntė ieškovei 3670 EUR ( 12671,78 Lt), t.y. vidutiniškai po 166,82 EUR ( 576,00 Lt) per mėnesį. Nuolat siuntė dovanas, drabužius. Santuoką nutraukus, vaikų išlaikymui moka po 300,00 Lt per mėnesį, viso 900,00 Lt. Atsakovo darbo metu paskaičiuotos pašalpos turėtų būti skirtos vaikams, pervedant į vaikų vardu atidarytas sąskaitas, kad sulaukę pilnametystės jie galėtų šiomis lėšomis disponuoti. Laikotarpiu nuo 2006-04-01 iki 2006-12-21, už kurį išmokos paskaičiuotos, siuntė pinigus ieškovei jos ir vaikų išlaikymui, todėl pašalpos negali būti užskaitomos kaip išlaikymo įsiskolinimas. Priteisus šias lėšas ieškovei asmeniškai, ji nevaržomai galės jomis disponuoti ir ne vaikų interesais. Šios papildomos lėšos galėtų būti panaudotos tolimesniems vaikų mokslams, kadangi dabartiniu metu jie gauna pakankamą išlaikymą iš abiejų tėvų.
II. Teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės 2012 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. S. 1455,00 EUR (kas sudaro 5023,82 Lt) sūnui D. S. ir 2205,00 EUR (kas sudaro 7613,42 Lt) sūnui L. S..
Paskyrė ieškovę O. S. vaikams D. S. ir L. S. iš atsakovo R. S. priteistų vaiko išmokų tvarkytoja uzufrukto teise.
Paskyrė atsakovą R. S. jo turimų, sūnui M. S., Airijoje išmokėtų vaiko 1455,00 EUR ( kas sudaro 5023,82 Lt) dydžio išmokų tvarkytoju uzufrukto teise.
Teismas nustatė, kad atsakovui R. S. Airijoje išmokėtos ir tiesiogiai į jo sąskaitą banke 2008-11-04 pervestos išmokos vaikams Mariui, Domantui ir Laimiui, taip pat ankstyvosios priežiūros priedas sūnui Laimiui. Teismas nurodė, kad išmokos skirtos vaikų poreikiams tenkinti. Tokiu būdu teikiama materialinė parama šeimai, auginančiai vaikus. Tačiau teismas laiko visiškai nepagrįsta bylos nagrinėjimo eigoje pateiktą atsakovo nuomonę, jog išmokėtas išmokas reikėtų vertinti kaip išmokas šeimai ir dėl to yra pagrindas ieškinį laikyti nepagrįstu, kadangi atsakovas, dirbdamas Airijoje, siuntė pinigus šeimos išlaikymui. Susituokusio asmens asmeninė pareiga materialiai remti sutuoktinį ( CK 3.27 str. 1 d.), tėvų asmeninė pareiga išlaikyti savo vaikus ( CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str.) neturi būti sutapatinama su valstybės, remiančios šeimas, auginančius vaikus, materialine parama. Išmokos šalių vaikams išmokėtos ( 2008-11-04) jau po šalių santuokos nutraukimo teismo 2007-06-01 sprendimu, kuriuo buvo išspręsti visi šalių tarpusavio turtiniai santykiai, taip pat santykiai dėl vaikų išlaikymo, jų auklėjimo, ugdymo. Nėra jokio pagrindo manymui, kad šalių vaikams Airijoje skirtos išmokos, išmokėtos atsakovui, gali būti įskaitytos į atsakovo teiktą materialinę paramą šeimai iki šalių santuokos nutraukimo, į jo teikiamą išlaikymą vaikams po šalių santuokos nutraukimo. Išmokos šalių vaikams nepriskirtinos prie atsakovo lėšų, skirtų vaikų išlaikymui. Šalims nutraukus santuoką ir gyvenant atskirus gyvenimus, visiems šalių vaikams iki 2011-05-04 gyvenus su ieškove, o visas vaikų poreikiams tenkinti skirtas išmokas gavus ir turint atsakovui, ir atsakovui gera valia neskiriant gautų išmokų vaikams, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kadangi 2008 m. lapkričio mėnesį išmokėtos išmokos iki šiol nebuvo ir nėra naudojamos pagal jų tiesioginę paskirtį - vaikų poreikiams tenkinti. Abiejų šalių teikiamo vaikams išlaikymo dydis, forma, tvarka neturi reikšmės ginčui spręsti. Todėl aplinkybė, kad šalių vaikai gauna pakankamą išlaikymą iš abiejų tėvų, taip pat neturi reikšmės ginčui spręsti.
Nepagrįstai atsakovo gautomis Airijos valstybės išmokėtomis išmokomis, skirtomis šalių vaikų poreikiams tenkinti, atsakovas siekia disponuoti kaip jo asmeninėmis, vaikams skirtomis lėšomis, vienasmeniškai spręsdamas dėl išmokų panaudojimo tvarkos. Teismas laiko visiškai nepagrįsta atsakovo nuomonę, kad išmokos turėtų būti pervedamos į vaikų atidarytas sąskaitas, kuriose išmokos turi būti saugomos iki vaikai sulauks pilnametystės, kad būdami pilnamečiai, galėtų lėšomis disponuoti. Negalima tokią atsakovo nuomonę laikyti atitinkančia vaikų interesus. Tėvų valdžia, sprendžiant išmokėtų vaikams išmokų panaudojimą, negali būti naudojama priešingai vaikų interesams. Airijos valstybės išmokos skirtos vaikų (vaiko išmokos ir ankstyvos vaikų priežiūros priedas), o ne suaugusių pilnamečių asmenų, poreikiams tenkinti. Vaikams išmokėtos išmokos taip pat negali būti priteistos ir ieškovei, kadangi ieškovei negali būti pripažinta asmeninė teisė į šias išmokas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti išmokas jos naudai nepagrįstas. Vaiko tėvų ištuokos atveju vaiko gaunamos išlaikymui lėšos, kitas turtas, uzufrukto teise tvarkomas to tėvo, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Todėl nepagrįstai atsakovas atima iš ieškovės teisę spręsti dėl su ieškove gyvenantiems vaikams D. ir L. išmokėtų išmokų panaudojimo, tuo pažeisdamas ieškovės teisę įgyvendinti teises ir pareigas vaikams. Teismas atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą byloje, kad ginčas turi būti sprendžiamas šalių vaikų interesais, ir vadovaujasi CPK 376 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatomis, kad teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Šalių vaikams išmokėtos 4365 EUR (485 x 9) vaiko išmokos. Kiekvienam vaikui priklauso po 1455,00 EUR vaiko išmokų, kas sudaro 5023,82 Lt. Šalių sūnui L. išmokėtas ankstyvosios priežiūros 750 EUR priedas, šalių sūnui L. priklauso iš viso 2205 EUR ( 1455 + 750) išmokų, kas pagal lito ir euro santykį sudaro 7613,42 Lt ( 3,4528 x 2205). Ieškinys, pareikštas vaikų interesais, todėl tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiant vaikams D. ir L. išmokėtas išmokas. Ieškovė O. S. paskirtina šių išmokų tvarkytoja uzufrukto teise. Šalių sūnui M. išmokėtos išmokos iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi šalių sūnus M. gyvena su tėvu. Atsakovas R. S. paskirtinas atsakovo gautų išmokų sūnui M. tvarkytoju uzufrukto teise.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Santuokos nutraukimo metu teismo sprendimu buvo išspręsti visi šalių tarpusavio turtiniai santykiai, įskaitant santykius dėl vaikų išlaikymo. Santuokos nutraukimo metu atsakovas turėjo teisę į jam paskirtų išmokų gavimo, tačiau ieškovei šios išmokos nerūpėjo, todėl šios išmokos liko asmenine atsakovo nuosavybe.Išmokos yra paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2006-12-21. Tuo metu atsakovas gyveno ir dirbo Airijoje, siuntė atsakovei pinigus vaikų išlaikymui ir ieškovė nepateikė teismui ieškinio dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.Teismo sprendimu nutraukus santuoką ir išsprendus visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, peržiūrėti ir pakeisti teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį galima tik dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo. Įstatymas nenumato galimybės revizuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykių. Ieškovė galėjo pasinaudoti CPK 365 str. nustatytu proceso atnaujinimo institutu.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2008-11-04 į atsakovo sąskaitą pervesto išmokos skirtos vaikams, o ne kaip parama šeimai. Pagal Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą atsakovui priskirta parama laikoma parama šeimai. 1971-06-14 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims it jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje 4 straipsnis nustato atskirą išmokų rūšį – išmokas šeimai. Pagal reglamento 75 str. išmokas šeimai moka ta valstybė, kurios teisės aktai taikomi pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai paskyrė išmokas vaikams.Atsakovas nepiktnaudžiavo skiriama socialine parama. Galutinį patvirtinimą, kad atsakovui išmokėti pinigai, jis gavo tik 2011 m. gruodžio mėn. nuvykęs į Airiją ir apsilankęs banko skyriuje. Dėl to atsakovas negalėjo disponuoti lėšomis ir skirti vaikų išlaikymui.Tarp šalių kilo ginčas dėl vaikų turto tvarkymo. Šalys vaikų turtą privalo tvarkyti bendru sutarimu (CK 3.185 str. 2 d.). Teismui tikslinga nustatyti, kad pinigai bus skirti tolimesniam vaikų mokslui baigus vidurinį mokslą. Atsakovė nesutiko su nuodyta paskirtimi. Pirmos instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl turto tvarkymo tvarkos nustatymo, jo tikslingumo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1. 2007-06-01 priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo atsakovė apie skiriamas išmokas nieko nežinojo, todėl nekėlė šio klausimo.
2. Praėjus metams po santuokos nutraukimo, atsakovas įsipareigojo informuoti ieškovė apie išmokų vaikams išmokėjimą. Atsakovas susirašinėjo su Airijos Socialinių ir šeimos reikalų departamentu, todėl neįtikėtina, kad atsakovas žinodamas apie išmokų vaikams paskaičiavimą, nesulaukęs čekio, nesidomėjo pinigų likimu.
3. Atsakovas nagrinėjant bylą teisme pripažino, kad banko sąskaitoje yra jo vardu paskaičiuotos išmokos, tačiau nepateikė sąskaitos išrašo, iš kurio galima būtų spręsti apie jo parodymų objektyvumą.
4. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme atsakovas nereiškė reikalavimo, kad vaikams skirtos išmokos turėtų būti skiriamos visiems jas gaunančios šeimos (buvusios) nariams. Remiantis CPK 312 str., šis apeliacinio skundo reikalavimas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Šalys neginčija aplinkybės, kad ginčo suma atsakovui faktiškai išmokėta. Teisme 2011-11-07 gautas Socialinės rūpybos paslaugų tarnybos Socialinės apsaugos departamento 2011-10-20 pranešimas, kad R. S. gavo Airijos Vaiko Išmokas vaikams M., D. ir L. nuo 2006-04-01 iki 2006-12-06 po 485 eurus per mėnesį, kad Ankstyvos vaikų priežiūros priedas taip pat buvo mokamas L. nuo 2006-04-01 iki 2006-10-31 po 250 eurus per ketvirtį, kad mokėjimas buvo tiesiogiai 2008-11-04 pervestas į R. S. sąskaitą Airijos banke. CPK 312 str. nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Reikalavimai suprantami ir kaip materialiniai teisiniai šalies reikalavimai pareikšti atsakovo atsiliepime ar teismo posėdyje. Atsakovas apeliaciniame skunde formuluodamas skundo prašymą (apeliacinio skundo dalyką) prašė panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Tačiau nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme atsakovas savo atsiliepime suformulavo poziciją, kad atsakovo darbo metu paskaičiuotos pašalpos turėtų būti skirtos vaikams, pervedant į vaikų vardu atidarytas sąskaitas, kad sulaukę pilnametystės jie galėtų šiomis lėšomis disponuoti. Priteisus šias lėšas ieškovei, ji nevaržomai galės jomis disponuoti ir ne vaikų interesais. Šios papildomos lėšos galėtų būti panaudotos tolimesniems vaikų mokslams, kadangi dabartiniu metu jie gauna pakankamą išlaikymą iš abiejų tėvų. Pirmos instancijos teismas ieškinį bei atsiliepime suformuluotą reikalavimą tenkino iš dalies ir pinigines lėšas iš atsakovo priteisė nepilnamečiams vaikams paskirdamas tvarkytojais uzufrukto teise ieškovę ir atsakovą tų vaikų piniginių lėšų, kurie gyvena su atitinkama iš šalių, tačiau netenkino atsakovo reikalavimų (argumentų), kad priteisiant pinigus vaikams turi būti nustatytas pinigų naudojimo tikslams – vaikų mokslui po jų pilnametystės. Atsižvelgiant į nurodytą ribojimą apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.
Apeliacinės instancijos teismas įgyvendina teisingumą konkrečioje byloje, kuri priskiriama šeimos bylai, todėl apeliacinės instancijos teismas išnagrinėja teismo sprendimo pagrįstumą visais aspektais (CPK 376 str. 3 d., 377 str.).
Atsakovas savo nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad išmoka pagal 1971-06-14 Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims it jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje 4 str. buvo mokama šeimai, o ne konkrečiai vaikams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1971-06-14 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims it jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje konkrečiai nenustatė materialinių teisinių socialinių išmokų mokėjimo santykių tarp išmokančios šalies ir išmokų gavėjo, nes šiuos santykius reglamentuoja nacionalinės teisės normos. Reglamentas reglamentavo tik socialinių išmokų sistemų koordinavimo tvarką Europos Sąjungos šalyse, todėl siekiant konkrečiai nustatyti atsakovo gautų išmokų mokėjimo pagrindą ir tvarką reikia taikyti išmokas mokėjusios užsienio šalies (Airijos) teisę, tačiau atsakovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos nenurodė konkretaus teisinio ginčo išmokų mokėjimo pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, kad išmoka mokama ne vaikui, bet šeimai, pagrįstumo.
Teisėjų kolegija sutinka pirmos instancijos teismo išvadomis ir vertinimais, kad išmokos skirtos vaikų (vaiko išmokos ir ankstyvos vaikų priežiūros priedas), o ne suaugusių pilnamečių asmenų, poreikiams tenkinti, todėl negali būti pripažįstamos nei vieno iš tėvų nuosavybe. Svarbi aplinkybė yra tai, kad atsakovas iki teismo sprendimo ir po 2007-06-01 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.N2-5152-656/2007 dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo šalys vaikų išlaikymui mokėjo tik minimalų 300 Lt išlaikymą. Civilinėje byloje Nr.N2-5152-656/2007 atsakovas pripažino, kad 2006 metais vidutiniškai trijų vaikų išlaikymui siųsdavo ieškovei po 926 Lt per mėnesį. Ieškovo teikiamas išlaikymas galėjo būti pakankamas tik minimaliems vaikų poreikiams tenkinti, todėl visos papildomos ginčo išmokos priteisimas šalių vaikams visiškai atitinka išlaikymo proporcingumo vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 str. 2 d.).
Ginčo išmokos atsakovui išmokėtos 2008-11-04 jau po šalių santuokos nutraukimo teismo 2007-06-01 sprendimu, kuriuo buvo išspręsti visi šalių tarpusavio turtiniai santykiai, taip pat santykiai dėl vaikų išlaikymo, jų auklėjimo, ugdymo. Išmokų išmokėjimo aplinkybė nagrinėjant bylą dėl šalių santuokos nutraukimo bei išlaikymo vaikams priteisimo neegzistavo, todėl pagrindo taikyti proceso atnaujinimo institutą, kaip nurodo atsakovas, pagrindo taikyti nebuvo (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą Nr.N2-5152-656/2007 dėl šalių santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo ieškovei nebuvo žinoma apie tai, kad atsakovas realiai gaus ginčo išmokas, todėl ieškovė neturėjo galimybės reikšti reikalavimą dėl būsimų išmokų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės 2012 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.