Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-457-390/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-17
Bylos Nr.
2S-457-390/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Pareiškėjas
R. Z.
Suinteresuotas asmuo
S. I. R., Seesam Insurance AS Lietuvos filialas
Kategorijos
  • 3.4.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-457-390/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05188-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo R. Z., suinteresuoti asmenys: S. I. R., Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, antstolis R. B., G. T., L. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė S. V., Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, antstolis S. U., antstolė L. U. D., uždaroji akcinė bendrovė „Jausma“, akcinė bendrovė „TEO LT“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2016 m. balandžio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas priėmė pareiškėjo R. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad turi kreditorinių įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, įsiskolinimo suma siekia 14 769,07 Eur. Teigia, kad susidariusius įsiskolinimus mokėjo nereguliariai, todėl išieškojimas buvo perduotas antstoliams. Šiuo metu pareiškėjas dirba, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos ir netekto darbingumo, pareiškėjo pajamos šiuo metu siekia 141,75 Eur. Dėl mažų pareiškėjo pajamų nėra galimybės padengti turimų įsiskolinimų. Pareiškėjas yra nemokus ir vertinant dabartinę jo finansinę padėtį, skolos dydį, jo išsilavinimą bei padėtį darbo rinkoje, vertina, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjo mokumas pasikeis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo R. Z. pareiškimą atmetė, atsisakė iškelti R. Z. fizinio asmens bankroto bylą, priteisė iš R. Z. 24,04 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma sudaro 12 452,47 Eur (166,26 Eur + 2 500,00 Eur + 65,58 Eur + 6 572,79 Eur + 984,50 Eur + 1 609,31 Eur + 394,21 Eur + 159,82 Eur). Pažymėjo, jog 5 093,81 Eur (2 500,00 Eur + 984,50 Eur + 1 609,31 Eur) įsiskolinimo suma susidarė pareiškėjui prisiėmus juridinių asmenų, kurių steigėjas, akcininkas bei vadovas yra pareiškėjas, prievoles. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo minėtų juridinių asmenų (UAB „Alvesta“ ir VšĮ „Alavesta“) teisinės formos yra uždaroji akcinė bendrovė (ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo) ir viešoji įstaiga (pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo). Minėtų juridinių asmenų tiek turto aktyvas, tiek turto pasyvas yra atskirti nuo juridinio asmens akcininko ar steigėjo turto, t. y. tiek uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, tiek viešosios įstaigos steigėjas, neatsako už turimos bendrovės (įstaigos) skolas savo asmeniniu turtu. Pareiškėjas neįrodė būtinybės juridinių asmenų prievoles prisiimti kaip asmenines, todėl teismas laikė, kad pareiškėjo kreditoriniai įsipareigojimai, kuriuos jis prisiėmė kaip asmeninius už juridinius asmenis UAB „Alvesta“ ir VšĮ „Alavesta“ negali būti laikomi asmeniniais pareiškėjo įsipareigojimais ir negali būti įtraukiami į pareiškėjo turto balansą sprendžiant pareiškėjo nemokumo klausimą.

Atskaičius skolinius įsipareigojimus, kurių pareiškėjas, teismo manymu, neprivalėjo prisiimti kaip asmeninių, pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai susiję su asmeninėmis pareiškėjo prievolėmis, sudaro 7 358,66 Eur (12 452,47 Eur – 5 093,81 Eur). Asmeninių pareiškėjo prievolių suma (7 358,66 Eur) neviršija 8 750,00 Eur. Nustatęs, kad pareiškėjo R. Z., kaip fizinio asmens, įsipareigojimų suma neviršija 25 MMA, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti pareiškėją nemokiu.

Teismas nustatė, kad kreditoriams Lindorff Oy, S. I. R., UAB „Jausma“ skolingi buvo pareiškėjo vadovaujami juridiniai asmenys. Tačiau pareiškėjas už juridinių asmenų skolas sąmoningai, savo valia, be jokio spaudimo ir prievartos prisiėmė asmeninę atsakomybę. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog juridinius asmenis siejo su savo asmeniu, buvo suinteresuotas, kad jie vykdytų veiklą, todėl jų įsipareigojimus prisiėmė kaip savo asmenines prievoles. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas verslininkas, aukštesniojo išsilavinimo, turėdamas vadovavimo patirties (nuo 1992 m.), savo rizika įsteigė įmones, iš kurių dviejų veikla, anot pareiškėjo, sustabdyta joms neatlaikius konkurencijos rinkoje. Pareiškėjas pats pasirašė skolos dokumentus, sudarė lizingo sutartį savo vardu, nors minėti juridiniai asmenys nedavė realaus pelno.

Pareiškėjas prisiėmė skolinius įsipareigojimus už juridinius asmenis jau turėdamas kitų (tiek asmeninių, tiek prisiimtų už juridinius asmenis) prievolių kreditoriams: 2004 m. spalio 27 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 410271286 su UAB „Ūkio banko lizingas“; 2011 m. lapkričio 8 d. priteista solidariai iš atsakovų UAB „Alvesta“ ir R. Z. ieškovo ADB „Seesam Lietuva“ naudai 18 255,68 Lt draudimo išmokos. Jau turėdamas įsiskolinimus minėtiems kreditoriams ir neturėdamas turto, pareiškėjas prisiėmė kaip asmenines prievoles kitiems kreditoriams – 2014 m. balandžio 4 d. skolos raštelio pagrindu kreditoriui S. I. R. už UAB „Alvesta“ neįvykdytus įsipareigojimus ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įpareigojo sumokėti kreditorei UAB „Jausma“ 2 500,00 Eur.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas pats prisiėmė riziką dėl sudaromų sandorių, nes turėjo numatyti, kokias teisines pasekmes sudaromi sandoriai gali sukelti. Pareiškėjas prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių realiai negalės vykdyti ir, tai žinodamas, pats sau sukėlė situaciją, kuomet atsiskaitymas su kreditoriais pasunkėjo ir/ar tapo neįmanomas. Pareiškėjas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog, sudarydamas skolinimosi sandorius juridinių asmenų naudai, sunkina savo finansinę padėtį, kai tuo tarpu jo paties ir jo valdomų įmonių pajamos nebuvo didelės, o vėliau įmonės nedavė pelno. Teismas padarė išvadą, kad tokie pareiškėjo veiksmai, sąmoningai didinant savo kreditorinius įsipareigojimus, negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas. Pareiškėjo elgesį, jog pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus už juridinį asmenį, teismas vertino kaip nesąžiningą, nors nei teismų praktika, nei CK nuostatos tokių įsipareigojimų atsiradimą, esant sunkiai materialinei padėčiai, neįvardija kaip nesąžiningus veiksmus. Pareiškėjas sąžiningai pripažino teismo posėdžio metu faktines aplinkybes dėl įsiskolinimų kilmės, tačiau teismas, pažeisdamas CK nuostatas dėl atsakomybės, savo nutartyje modifikavo prievoles ir nurodė, kad neva nebuvo objektyvių priežasčių pareiškėjui prisiimti įsipareigojimus. Būtinybė prisiimti įsipareigojimus negali būti tapatinama su sąžiningumo sąvoka, tačiau teismas tai vertino kaip pareiškėjo nesąžiningą elgesį. Tai, kad atsirado finansiniai reikalavimai pareiškėjui, nepaneigia pareiškėjo sąžiningumo, o, priešingai, šios aplinkybės tik įrodo, kad pareiškėjas su visais kreditoriais bendrauja, nesislapsto nuo jų, o pareiškimą dėl bankroto bylos padavė tik norėdamas ir neprarasdamas orumo grąžinti skolas per įstatyme nustatytus terminus.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad įvertinus pareiškėjo dabartines pajamas bei susidariusius įsipareigojimus, patvirtinus mokumo atkūrimo planą penkeriems metams, praktiškai 98 procentai reikalavimų būtų padengti.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes, kad pareiškėjas nedėjo pastangų sumažinti finansinius įsipareigojimus. Byloje pateikti duomenys liudija, kad pareiškėjas yra tik 40 procentų darbingas, ir net praradęs 60 procentų darbingumo, dirba daug fizinių jėgų reikalaujantį darbą slaugos srityje, tačiau teismas be jokių motyvų netyrė minėtų įrodymų, o pasirinko tik neva tinkamas aplinkybes, kurios būtų palankios neigiamo sprendimo priėmimui.

Pareiškėjas tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tiek kitais leistinais rašytiniais įrodymais įrodė, kad yra nemokus ir negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta pareiškėjui iškelti bankroto bylą konstatavus, jog pareiškėjo įsipareigojimų suma neviršija 25 MMA, pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nes prisiėmė finansinius įsipareigojimus už juridinius asmenis, kurių realiai negalės vykdyti ir, kad visas šias aplinkybes žinodamas, pats sau sukėlė situaciją, kuomet atsiskaitymas su kreditoriais pasunkėjo ir/ar tapo neįmanomas.

Dėl pareiškėjo nesąžiningumo

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningais veiksmais pripažįstami: 1) CK 6.67 straipsnyje nurodyti sandoriai, jeigu jie pažeidžia kreditorių teises ir šių sandorių pareiškėjas neprivalėjo sudaryti; 2) kitokie veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).

Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: ar kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkas sąžiningai pateikė visą informaciją, o taip pat, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).

Apeliantas teigia, kad nors jis prisiėmė įsipareigojimus už juridinį asmenį, teismas nepagrįstai tokį pareiškėjo elgesį vertino kaip nesąžiningą, nes nei teismų praktika, nei CK nuostatos tokių įsipareigojimų atsiradimą, esant sunkiai materialinei padėčiai, neįvardija kaip nesąžiningus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimą, pareiškėjo nesąžiningumą konstatavo, nustatęs, kad 5 093,81 Eur įsiskolinimo suma susidarė pareiškėjui prisiėmus juridinių asmenų, kurių steigėjas, akcininkas bei vadovas yra pareiškėjas, prievoles. Be to, pareiškėjas neįrodė būtinybės juridinių asmenų prievoles prisiimti kaip asmenines.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjo nesąžiningumas konstatuotas dėl konkrečių pareiškėjo veiksmų – prisiimant prievoles už juridinį asmenį, o taip pat nustačius, kad tarp nemokumo ir nesąžiningumo yra priežastinis ryšis. Kaip rodo bylos aplinkybės, kad pareiškėjas prisiėmė skolinius įsipareigojimus už juridinius asmenis jau turėdamas kitų (tiek asmeninių, tiek prisiimtų už juridinius asmenis) prievolių kreditoriams: 2004 m. spalio 27 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 410271286 su UAB „Ūkio banko lizingas“; 2011 m. lapkričio 8 d. priteista solidariai iš atsakovų UAB „Alvesta“ ir R. Z. ieškovo ADB „Seesam Lietuva“ naudai 18 255,68 Lt draudimo išmokos. Turėdamas įsiskolinimus minėtiems kreditoriams, pareiškėjas prisiėmė kaip asmenines prievoles kitiems kreditoriams – 2014 m. balandžio 4 d. skolos raštelio pagrindu kreditoriui S. I. R. už UAB „Alvesta“ neįvykdytus įsipareigojimus ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įpareigojo sumokėti kreditorei UAB „Jausma“ 2 500,00 Eur.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, turėdamas asmeninių skolinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų už juridinius asmenis, prisiėmė asmenines prievoles neturėdamas turto bei būdamas darbingas tik 40 proc. Toks pareiškėjo elgesys, kuomet sąmoningai didinami kreditoriniai įsipareigojimai, negali būti vertinamas kaip sąžiningas.

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad įvertinus pareiškėjo dabartines pajamas bei susidariusius įsipareigojimus, patvirtinus mokumo atkūrimo planą penkeriems metams, praktiškai 98 procentai reikalavimų būtų padengti.

Nustatyta, kad pareiškėjo mėnesinės pajamos yra tik 141,75 Eur, Jas sudaro 73,50 Eur pareiškėjui išmokama pensija atskaičius 73,49 Eur išskaitą, kuri yra skirta pareiškėjo skoliniams įsipareigojimams padengti ir 68,25 Eur darbo užmokestis, gaunamas iš VšĮ „Alavesta“. Pareiškėjui yra nustatytas 40 proc. darbingumas. Įsiskolinimai pareiškėjo, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 12 452,47 Eur, todėl pareiškėjas per mėnesį turėtų mokėti apie 207 Eur, kad padengtų įsiskolinimus kreditoriams per penkis metus. Įvertinus aplinkybę, kad iš gaunamų pajamų dalis piniginių lėšų bus skiriama pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, konstatuotina, kad per penkerius metus pareiškėjas skolinių įsipareigojimų kreditoriams nepadengtų.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) ir priėmė teisingą nutartį. Priimta teismo nutartis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis