Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-05-17 · Byla Nr. Iv-2100-189/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-17
Bylos Nr.
Iv-2100-189/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00296-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2100-189/2012Proceso Nr. 3-61-3-00296-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,sekretoriaujant Daliai Kalantienei,dalyvaujant pareiškėjui V. J.,

atsakovo Lietuvos valstybei, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų atstovei Miglei Einorytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1 - 2) prašydamas priteisti iš atsakovės 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010-05-27 nutarimu Nr. 28-482 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda 15 parų už tai, kad 2010-05-26 apie 20.10 val. neplaninės kratos metu 1-ame gyvenamajame korpuse, patalpoje Nr. 1-306, lovoje po jo čiužiniu buvo rastas mobilus telefonas „Ericsson“ be SIM kortelės. Tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pirmo priedo 6 p. reikalavimai.

Nurodė, jog skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą (b. l. 4), t. y. pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Be to, 2010-05-26 tarnybiniame pranešime dėl drausmės pažeidimo Nr. 43-709 (b. l. 3) jį surašęs pareigūnas nenurodė pakankamai rastų nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų individualių požymių tam, kad būtų galima atlikti tolimesnį tyrimą.

Nesutikimą su paskirta nuobauda taip pat grindžia tuo, jog pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti, o būtent: jei būtų peržiūrėję 1-ojo gyvenamojo korpuso 3-iame aukšte esančių kamerų vaizdo įrašus, būtų išsiaiškinę ar pareiškėjas kratos metu buvo patalpoje Nr. 1-306, be to, dėl įvykio nebuvo atliekamas tarnybinis tyrimas (b. l. 9).

Pažymėjo, jog būdamas neteisėtai uždarytas 15 parų, pareiškėjas tiek laiko negalėjo rašyti laiškų, eiti į trumpalaikius pasimatymus, prekintis Pataisos namų parduotuvėje, žiūrėti televizoriaus, klausytis muzikos, dėl ko pablogėjo pareiškėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, depresija.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog dėl paskirtos nuobaudos pastarajam atsirado depresija, patyrė išgyvenimus, nervinosi. Buvo kreipęsis į gydytoją, kuris išrašė vaistų. Ligoninėje negulėjo.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujami Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 15-16) nurodė, jog 2010-05-26 Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos vyriausiasis specialistas surašė pažymą, kuria informavo įstaigos direktorių, kad 2010-05-26 užėjus į gyvenamąją patalpą Nr. 1-306, buvo pastebėta, kad nuteistasis V. J. pamatęs pareigūną pradėjo akivaizdžiai jaudintis, bandė išeiti iš patalpos, o nepavykus to padaryti atsisėdo ant savo lovos ir kažką paslėpė po patalyne. Netrukus patalpoje buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu pareiškėjo lovoje rastas ir paimtas draudžiamas daiktas. Už BVK 1 priedo 6 punkto reikalavimų pažeidimą V. J. buvo paskirta nuobauda - 15 parų baudos izoliatoriuje.

Atkreipė dėmesį, kad per 2010 metų antrąją pusę nuteistojo elgesys pastebimai pablogėjo, t. y. iki 2011-04-26 jis jau turėjo tris galiojančias nuobaudas, ir visos jam buvo paskirtos už uždraustų daiktų laikymą (b. l. b. l. 22-23). Be to, pareiškėjas prašo atlyginti jam neturtinę žalą, kuri jo teigimu buvo jam padaryta prieš 19-20 mėnesių iki skundo padavimo dienos, todėl nėra aišku kodėl tiek ilgai delsė norėdamas gauti atlyginimą už jam tariamai padarytą neturtinę žalą.

Pažymėjo, jog Vilniaus pataisos namai veikė teisėtai, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjui nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, įstaiga savo veiksmais nepadarė jokios žalos pareiškėjui, todėl jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime ir praeitame teismo posėdyje išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad nors nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2010-05-27, tačiau pas medikus jis kreipėsi tik tų pačių metų rugsėjo mėn. ir dėl pakilusios temperatūros. Tai, kad pareiškėjui buvo išrašyti vaistai dėl patirtų išgyvenimų, tokių duomenų pareiškėjo ligos istorijoje nėra. Be to, pareiškėjas pas psichologą kreipėsi tik 2011 metų lapkričio mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą (15000 Lt), kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2010-05-31 16.15 val. iki 2010-06-15 16.15 val. atlikdamas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010-05-27 nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-482 paskirtą nuobaudą - uždarymą į baudos izoliatorių 15 parų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tyrimų tarnybos vyriausiasis specialistas Irmantas Kračka Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriui 2010-05-26 pažyma (b. l. 20) pranešė, kad 2010-05-26 apie 20.10 val. užėjus į gyvenamąją patalpą Nr. I-306 buvo pastebėtas 5-ojo būrio nuteistasis V. J., kuris pamatęs pareigūną pradėjo akivaizdžiai jaudintis, bandė išeiti iš patalpos, o to nepavykus padaryti atsisėdo ant savo lovos ir kažką paslėpė po patalyne. Kratos metu minėto nuteistojo miegamojoje vietoje buvo aptiktas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“, o po jo lova – du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“. Minėtos pažymos pagrindu buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu Vilniaus 2-ųjų pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis prižiūrėtojas J. R. 2010-05-26 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-709 (b. l. 3) informavo įstaigos direktorių, patvirtindamas, kad 2010-05-26 apie 20.10 val. atlikus neplaninę kratą 1-ame gyvenamajame korpuse, patalpoje Nr. 306, kratos metu nuteistojo V. J. iš 5 būrio lovoje po čiužiniu buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Ericsson“ be SIM kortelės. Tą pačią dieną buvo surašytas protokolas dėl nuteistojo asmens kratos (patalpos priežiūros) Nr. 51-760 (b. l. 19), kuriuo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausieji prižiūrėtojai J. R., F. J., T. Š. patvirtino faktą, apie V. J. lovoje rastą mobilųjį telefoną „“Ericsson“ be SIM kortelės.

Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius 2010-05-27 nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-482 paskyrė pareiškėjui nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 15 parų, konstatavęs, kad pastarasis 2010-05-26 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 20.10 val., kratos metu, po pareiškėjo čiužiniu buvo rastas mobilaus ryšio telefonas. Tuo pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punkto reikalavimus (b. l. 5).

Pareiškėjas skundo ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais teigia, jog neteisėtai paskirtos nuobaudos pagrindu, kurios neteisėtumas pasireiškė tuo, jog 2010-05-26 tarnybiniame pranešime Nr. 43-709 nebuvo nurodyta pakankamai rastų nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų individualių požymių, kad būtų galima vėliau atlikti tolimesnį patikrinimą, tuo, kad pareigūnai nesiėmė priemonių peržiūrėti kamerų esančių 1-ojo gyvenamojo korpuso, 3-iame aukšte, tam, kad įsitikintų, ar pareiškėjas kratos metu buvo kameroje, taip pat tuo, kad dėl BVK 1 –ojo priedo 6 p. pažeidimo nebuvo pradėtas tarnybinis tyrimas, pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią pastarasis įvertino 15000 Lt suma.

Bausmių vykdymo kodekso I priedo Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašo 6 punkte nurodyta, kad yra draudžiama turėti garso, vaizdo įrašymo prietaisus, telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones. Bausmių vykdymo kodekso 12 str. 1 d. yra įtvirtinta nuteistųjų pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Bausmių vykdymo kodekso 112 str. 4 d. nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Reikmenys, kuriais naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, atsižvelgiant į jų pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba sunaikinami.

Iš tarnybinio pranešimo turinio aišku, kad pareiškėjo lovoje buvo rastas ir paimtas būtent mobilaus ryšio telefonas „Ericsson“ be SIM kortelės. Pareiškėjo argumentas, jog 2010-05-26 tarnybiniame pranešime Nr. 43-709 nebuvo nurodyta pakankamai rastų nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų individualių požymių, kad būtų galima vėliau atlikti tolimesnį patikrinimą, šiuo atveju, laikytinas neturinčiu reikšmės pažeidimo konstatavimui, nes, kaip numatyta teisės aktuose (BVP I-ojo priedo sąrašo 6 p.), pažeidimui konstatuoti pakanka fakto, jog buvo rastas būtent mobilaus ryšio telefonas, sąraše įvardintas draudžiamu turėti daiktu, todėl pažeidimo konstatavimui telefono skiriamieji požymiai (draudžiamų turėti daiktų individualūs požymiai) nėra reikšmingi ir tai BVK taikymo požiūriu, yra pakankamas pagrindas paskirti pareiškėjui nuobaudą už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (112 str. 4 d., 142 str. 1 d. 4 p., 1 priedo 6 p.)

Pareiškėjas, skundo argumentais atkreipdamas dėmesį į Vilniaus pataisos namų 2011-06-01 raštą Nr. 42-1-158 (b. l. 8) į 2011-05-11 pareiškėjo prašymą Nr. 29-1-149(05) (b. l. 10), teigia, jog jei pareigūnai būtų peržiūrėję koridoriaus kamerų vaizdo įrašus, būtų išsiaiškinę, ar pareiškėjas kratos metu buvo kameroje Nr. I-306. Pažymėtina, jog šiuo atveju pareigūnams nebuvo jokio reikalo peržiūrinėti kamerų, nes, kaip matyti iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tyrimų tarnybos vyriausiojo specialisto 2010-05-26 pažymos, pareigūnui užėjus į patalpą Nr. I-306, buvo pastebėta, kad pareiškėjas jaudinasi, bei bandė išeiti iš patalpos, kas sąlygoja faktą apie pareiškėjo buvimą patalpoje telefono radimo metu. Teismas, šiuo atveju, neturi pagrindo, vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl telefono radimo fakto, netikėti pareigūnais pastebėjusiais ir vėliau atlikusiais neplaninę kratą, be kitą ko, atliekančiais tarnybą duodant priesaiką Lietuvos Respublikai ir tuo pastariesiems patikint atsakingas pareigas. Tuo labiau, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog minimoje patalpoje nebuvo, tam pagrįsti nepateikdamas jokių įrodymų (pvz. kur tuomet tuo metu buvo pareiškėjas).

BVK 143 str. 4 d., kurioje reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka, nurodyta, jog nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Pažymėtina, jog teisės aktais nėra numatytas imperatyvus nurodymas dėl kiekvieno pažeidimo atlikti tarnybinį tyrimą. Tarnybinis tyrimas atliekamas atsižvelgiant į pažeidimo padarymo faktines aplinkybes. Todėl esant aiškioms pažeidimo aplinkybėms, įstaigos, šiuo atveju Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius, atsižvelgdamas į pareigūnų 2010-05-26 Pažymą, 2010-05-26 Protokolą, 2010-05-26 Tarnybinį pranešimą dėl drausmės pažeidimo bei nuteistojo 2010-05-27 paaiškinimą, pagrįstai, turėdamas diskrecijos teisę pareiškėjui nuobaudą skyrė prieš tai neduodamas nurodymo dėl ginčo aplinkybių atlikti tarnybinį tyrimą. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pareigūnai neatlikę tarnybinio tyrimo neveikė taip, kaip pagal įstatymą turėjo veikti.

Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 1 d. nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas nuo 2010-03-01, iki tol įspėjimas (1 punktas); pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių. Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Pareiškėjas kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti nurodė savo neigiamus išgyvenimus, o būtent, būdamas neteisėtai uždarytas 15 parų, pareiškėjas tiek laiko negalėjo rašyti laiškų, eiti į trumpalaikius pasimatymus, prekintis Pataisos namų parduotuvėje, žiūrėti televizoriaus, klausytis muzikos, dėl ko pablogėjo pareiškėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, depresija. Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog dėl neigiamos būsenos atsiradusios dėl patirtų išgyvenimų yra ne kartą kreipęsis pas psichologą, tačiau vaistų negėrė, ligoninėje negulėjo, dėl depresijos į gydytojus nesikreipė.

Valstybė žalą atlygina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Subjektai, kurių veiksmais padaryta žala, atlyginama pagal CK 6.271 str., išvardinti straipsnio 2 d., kur šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Pareiškėjas prašo atlyginti žalą, kuri buvo padaryta Vilniaus 2-ųju pataisos namų neteisėtais veiksmais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad atsakovas veikė priešingai, nei įpareigoja veikti įstatymai, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

atmesti pareiškėjo V. J. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Bronius Januška