Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-14 · Administracinė byla Nr. I-1024-643/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
I-1024-643/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03668-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Administracinė byla Nr. I-1024-643/2019Proceso Nr. 3-61-3-03668-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 26. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovė arba Inspekcija) 2018-09-17 sprendimą Nr. 3R-300(2.13-1) ir įpareigoti atsakovę pareiškėjo skundą išnagrinėti.

Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija 2018-09-17 sprendimu Nr. 3R-300(2.13-1) (skundžiamas sprendimas) atsisakė nagrinėti jo skundą, dėl jo (pareiškėjo) ir L. V. asmens kodų paviešinimo, taip pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) 3 straipsnio 2 punktą.

Pareiškėjas pažymi, kad kreipėsi į Inspekciją ne dėl bylos eigos, ar kitų civilinės bylos klausimų, bet konkrečiai dėl VšĮ direktoriaus J. S. veiksmų, kuriais jis, kreipdamasis į teismą, paviešino asmenų kodus. Bylos eigai ir teismų priimamiems sprendimams šitie duomenys neturi jokios reikšmės, todėl Inspekcijos atsisakymas nagrinėti skundą yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad ADTAĮ, galiojusio VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2018-06-25 atsiliepimo pateikimo Klaipėdos apygardos teismui metu, 36 straipsnio 4 dalis numatė, kad Inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą. Šiuo metu taikomo 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - Reglamentas (ES) 2016/679) 55 straipsnio 3 dalis nustato, jog Inspekcija nėra kompetentinga prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas. Pastebėtina, kad duomenų tvarkymas vadovaujantis ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalimi buvo suprantamas, kaip bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, teikimas ir t.t. Ši sąvoka išliko tapati ir nuo š. m. gegužės 25 d. pradėto taikyti Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 2 punkte.

Pagal skunde Inspekcijai pateiktą informaciją, matyti, kad pareiškėjas yra ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-182-265/2018, o atsakovė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė 2018-06-25 teikė atsiliepimą, t.y. procesinį dokumentą, Klaipėdos apygardos teismui su pareiškėjo asmens duomenimis (vardu, pavarde, asmens kodu ir kt.). Procesinių dokumentų ir įrodymų pateikimą šiuo atveju reglamentuoja specialusis teisės aktas – Civilinio proceso kodeksas (CPK). CPK nustato, kokie konkrečiai asmens duomenys turi būti nurodyti teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose, ir vienas iš šiuose dokumentuose nurodomų asmens duomenų yra dalyvaujančių byloje asmenų asmens kodai.

Atsižvelgiant į teisės aktais nustatytą Inspekcijos kompetenciją, ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalį, teismų formuojamą teisminę praktiką, darytina išvada, kad Inspekcija nėra įgaliota vertinti VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės asmens duomenų teikimo (vieno iš asmens duomenų tvarkymo veiksmų) teismui, teisėtumo.

Inspekcijos nuomone, ar tam tikri teismui teikiamuose dokumentuose pateikti duomenys yra reikalingi bylai nagrinėti ar ne, remiantis jau minėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, turi teisę vertinti tik teismas, priešingu atveju, Inspekcija viršytų jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, nepagrįstai kištųsi į bylų nagrinėjimo procesą bei teisingumo vykdymą tokiu būdu pažeidžiant teismų nepriklausomumo principą.

Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas savo kaip duomenų subjekto teises dėl VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės galimai neteisėto jo asmens duomenų perdavimo Klaipėdos apygardos teismui gali ginti kreipdamasis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2018-06-25 VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė pateikė Klaipėdos apygardos teismui atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-182-265/2018.

2018-09-05 skundu (b.l. 5-7) pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, kad VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė atsiliepime į ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje paviešino A. V. ir L. V. asmens kodus tretiesiems asmenims, nors pareiškėjas nėra davęs sutikimo VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei tvarkyti asmens duomenis.

2018-09-17 sprendimu Nr. 3R-300(2.13-1.) (b.l. 2-4) Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, konstatuodama, kad procesinių dokumentų pateikimą teismui reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (CPK), todėl Inspekcija nėra kompetentinga juos vertinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (nagrinėjamu atveju aktuali jo redakcija, galiojusi nuo 2018-07-16 iki 2019-01-01), kurio paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, Žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (ADTAĮ 1 str. 1 ir 2 d.).

ADTAĮ 12 straipsnyje įtvirtinta Inspekcijos kompetencija. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus, o 2 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi teisę: 1) neatlygintinai gauti iš duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant priežiūros institucijos užduotis ir funkcijas; 2) pažeidimų nagrinėjimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais) arba teritoriją, kur yra dokumentai ir (ar) įranga, susiję su asmens duomenų tvarkymu. Įeiti į juridinio asmens teritoriją, pastatus, patalpas (tarp jų ir nuomojamus ar naudojamus kitais pagrindais) galima tik juridinio asmens darbo laiku, pateikus valstybės tarnautojo pažymėjimą. Įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais), kur yra dokumentų ir (ar) įrangos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, galima tik pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas; 3) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su asmens duomenų ir (ar) privatumo apsauga; 4) kviesti ekspertus (konsultantus), sudaryti darbo grupes dėl asmens duomenų tvarkymo ar apsaugos ekspertizės, asmens duomenų apsaugos dokumentų rengimo, taip pat kitiems Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijos klausimams spręsti; 5) teikti duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir (ar) privatumo apsaugos; 6) keistis informacija su kitų valstybių asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tiek, kiek to reikia jų funkcijoms atlikti; 7) dalyvauti teisme nagrinėjant bylas dėl tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų asmens duomenų apsaugos klausimais pažeidimų; 8) pažeidimų nagrinėjimo metu naudoti technines priemones;

9) pažeidimų nagrinėjimo metu gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš juridinių ir fizinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patalpas duoti paaiškinimų; 10) naudoti turimą informaciją (įskaitant asmens duomenis), gautą pažeidimų nagrinėjimo metu ar atliekant kitas funkcijas; 11) pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui užtikrinti; 12) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikdama tyrimus ir (ar) patikrinimus savo iniciatyva bei nagrinėdama skundus, taip pat turi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytas Inspekcijos teises ir įgaliojimus (ADTAĮ 12 str. 4 d.). ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai.

Reglamento (ES) 2016/679 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucijos (Inspekcija) nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas.

Taigi, nagrinėjamu atveju spręstinas skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl, jo vertinimu, neteisėto jo duomenų atskleidimo į Inspekciją kreipėsi nurodydamas, kad VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, teikdama atsiliepimą Klaipėdos apygardos teismui civilinėje pagal paties pareiškėjo inicijuotą ieškinį dėl žalos atlyginimo, neteisėtai nurodė jo asmens duomenis, o konkrečiai asmens kodą. Pareiškėjas nurodė, jog tokiu būdu jo asmens duomenys tapo žinomi advokatams A. Z. ir D. Z. bei A. B.. Iš pareiškėjo prie skundo pridėto VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės atsiliepimo akivaizdu, kad visi pareiškėjo nurodyti asmenys yra proceso dalyviai pareiškėjo inicijuotoje civilinėje byloje. Taigi visi šie asmenys turi teisę susipažinti su civilinės bylos medžiaga, taip pat ir su ieškiniu, kuriame paties pareiškėjo nurodytas jo asmens kodas. Todėl pareiškėjo argumentas, kad iš VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės atsiliepimo advokatai A. Z. ir D. Z. bei A. B. sužinojo jo asmens kodą atmestinas.

Pažymėtina, kad beveik analogiška Reglamento (ES) 2016/679 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai minėtai nuostatai buvo įtvirtinta ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-07-15, t. y. 2018-06-25 atsiliepimo pateikimo Klaipėdos apygardos teismui metu), kurioje buvo nurodyta, kad Inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą.

LVAT yra konstatavęs, kad ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalis nesuteikia Inspekcijai teisės kontroliuoti bet kurių su asmens duomenimis teismuose atliekamų veiksmų, t. y. asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kuriuos atlieka teismai (LVAT 2008-06-09 nutartis Nr. A438-905/2008).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcija nėra įgaliota vertinti pareiškėjos asmens duomenų teikimo Klaipėdos apygardos teismui teisėtumo, t. y. neturi teisės vertinti ar VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, teikdama privalomą procesinį dokumentą atsiliepimą (142 str.), kurio formai ir turiniui įstatymu (CPK) nustatyti imperatyvūs reikalavimai, tame tarpe ir nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų asmens kodą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 2 p., 142 str. 2 d.), teisėtai ar neteisėtai pateikė ieškovo A. V. asmens duomenis (asmens kodą) civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Priešingu atveju, Inspekcija viršytų jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, nepagrįstai kišdamasi į bylos nagrinėjimo procesą bei teisingumo vykdymą. Tik teismas turi CPK apibrėžtus įgaliojimus vertinti ar proceso šalies teikiamas procesinis dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, nagrinėti pareiškėjo skundą Inspekcija neturėjo kompetencijos.

Remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad Inspekcija, vadovaudamasi Nuostatų 1 punktu, Reglamento (ES) 2016/679 55 straipsnio 3 dalimi ir ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, kaip nepriklausantį jos kompetencijai.

Skundžiamas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Skundžiamą sprendimą naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė – MarkovienėMargarita Stambrauskaitė