Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2023-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-606-939/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-06-27
Bylos Nr.
e1-606-939/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21010-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Kaltinamasis
A. M.
Baudžiamosios bylos Nr. e1-606-939/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21010-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 27 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį – 58 MGL (2 184,28 eurų) bauda, baudą sumokėjo;

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams; bausmę atliko, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2023 m. birželio 3 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme, tyčia ranka sudavė vieną smūgį E. A. į veidą, taip mušdamas nukentėjusiajam E. A. sukėlė fizinį skausmą.

A. M. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad pilnai pripažįsta padaręs nusikaltimą, t. y. 2023 m. birželio 3 d. sudavęs vieną smūgį E. A. į veidą. E. A. pažįsta iš matymo. Ne kartą važiuodamas namo pastebėjo, kad E. A. motoroleriu važinėdamas gadina kaimo kelią, žvirkelį, vedantį į jo namus. Kelias būna duobėtas, išraižytos „saulės“ – gilios duobės. Yra sakęs E. A., kad jis negadintų kelio, bet jis į pastabas nekreipė dėmesio, toliau gadino kelią. 2023 m. birželio 3 d. vėlaus vakaro metu buvo pas draugą E. M., (duomenys neskelbtini). Sodybos pavėsinėje kartu su E. M. ir D. K. gėrė degtinę. Temo, kai pas E. M. į kiemą atėjo M. D., M. Č., Š. V. ir E. A.. Ko jie atėjo nežino, jų niekas nekvietė. Pamatęs E. A., jam pradėjo aiškinti, kad jis negadintų kelio. Buvo išgėręs alkoholio, bet stipriai apsvaigęs nebuvo, suvokė kas vyksta. E. A. jam pradėjus aiškinti nusišypsojo, tai jį supykdė ir jis rankos delnu E. A. stovinčiam priešais jį sudavė vieną smūgį į veidą. E. A. apsisuko ir pabėgo. Daugiau smūgių E. A. nesudavė. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, pilnai pripažįsta sukėlęs fizinį skausmą E. A.. Nežinojo, kad E. A. nepilnametis. Supranta, kad blogai pasielgė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nepilnametis nukentėjusysis E. A. parodė, kad 2023 m. birželio 3 d. apie 15 val., susirašė su draugu Š. V., gyvenančiu Ašmintoje. Po to jis atvažiavo iki Š. su dviračiu. Kartu su Š. dviračiais nuvyko iki Ašmintoje vykusios šventės. Šventė vyko prie mokyklos. Dviračius paliko pas Š. V. draugą ir pėsčiomis nuėjo iki šventės. Nuėjo į žaidimų aikštelę. Ten buvo daugiau asmenų. Žaidė krepšinį, laukė šventės. Bežaidžiant krepšinį jam parašė žinutę M. Č.. Atėjus M., jie visi žaidė krepšinį. Maždaug po valandos prie jų atėjo M. D.. Pabuvę šventėje, apie 22 val. nusprendė eiti namo. Kartu su Š. V., M. Č., M. D. atėjo pas Š. V. draugą Š. M., kur buvo palikę dviračius. Pas Š. M. pavėsinėje sėdėjo pats Š., ir dar gal trys asmenys. Vienas iš jų buvo A. M.. Jis jį žino, kadangi anksčiau su juo yra bendravęs. Visi pasisveikino. Iš pradžių viskas lyg buvo gerai, bet nei iš šio nei iš to A. M. pradėjo rėkti, reikšti nepasitenkinimą, pretenzijas dėl sugadinto kelio ties jų namais. Šaukė, kad jis (E. A.) sugadino kelią. Tas kelias iš tikro yra blogas, duobėtas, bet jis jo nesugadino. Ten yra pagrindinis kelias per kaimą. Važinėja traktoriai, visos mašinos. Kai A. M. pradėjo šaukti dėl kelio, jis pavadino draugus eiti namo. Atsisuko į A. M. ir tuo metu A. M. jam smogė, galimai kumščiu. A. M. jam pataikė į veido kairę pusę, maždaug prie antakio. Jis nuo smūgio nenugriuvo, tik truputį atsilošė ir atsitrenkė į pavėsinės balkį. Skausmas buvo stiprus. Jis iš karto pabėgo iš pavėsinės, kad A. M. nepultų daugiau muštis. Pabėgo toliau nuo Š. M. namų, kad jo nematytų. Paskambino M., kad jam atvarytų dviratį, tada paskambino tėčiui S. A. ir jam pasakė kas įvyko. Tada jis su kaimyne atvažiavo, kad saugiau jam būtų grįžti namo. Gydytojų pagalbos neprireikė, tačiau skausmą jautė dar ir kitą dieną. Ir dabar praėjus kelioms dienoms, kai paspaudžia toje vietoje, kur buvo suduotas smūgis, jaučia skausmą.

Liudytoja I. P. parodė, kad 2023 m. birželio 3 d. apie 15.00 val., jos nepilnametis sūnus E. A., gimęs 2006 m., išvažiavo dviračiu į šventę, kuri vyko Ašmintos kaime. Apie 22:30 val., jai būnant namuose, paskambino sūnus ir verkdamas pasakė, kad jį sumušė A. M.. Minėtas jaunuolis yra pilnametis, jį dar vadina ,,š.“. Grįžęs namo sūnus sakė, kad jam Ašmintos kaime atėjus iš šventės pasiimti pas pažįstamą dviračio, atėjo A. M.. Sūnus su juo pasisveikino, o A. jam sudavė vieną smūgį į veidą, į kairiąją pusę. Sūnus sakė, kad mušė už tai, kad jis raižo dviračiu kelią, neva gadina kelio dangą. Sūnus sakė, kad medikų nereikia, bet skausmą jaučia. Buvo nurimęs, neverkė. A. M. anksčiau yra sakęs sūnui, kad jam blogai baigsis dėl to, kad dviračiu gadina kelią. Kažkada sakė, kad jei dar pamatys su dviračiu, tai suriš ir išveš į mišką. Anksčiau sūnaus nemušė. Su A. M. nekalbėjo dėl sūnaus. Su juo neįmanoma kalbėtis. Kiek mato, jis arba neblaivus, arba šiaip keistai, neadekvačiai elgiasi.

Liudytoja I. P. papildomos apklausos metu parodė, kad 2023 m. birželio 3 d. A. M. jos sūnui E. A. sudavė ranka vieną smūgį į veidą, kad gadina kelią. Grįžęs namo sūnus E. A. buvo išsigandęs, apsiverkęs, skundėsi, kad skauda kairę veido pusę, kur jam sudavė A. M.. Matėsi sūnaus kairėje veido pusėje arčiau akies paraudimas, kitų sužalojimo nebuvo. Kadangi, E. A. skundėsi veido skausmu, jam davė vaistų nuo skausmo. Greitosios nekvietė, pas medikus nesikreipė. Rytojaus dieną sūnus E. A. skundėsi, kad jam nepraeina, skauda veidą, kur sudavė A. M., matėsi išlikęs paraudimas. E. A. skundėsi veido skausmu kokias tris dienas, buvo likęs paraudimas, kuris vėliau išnyko, kraujosruvų nebuvo. Daugiau vaistų sūnui nuo skausmo nedavė. A. M. sūnaus E. A. ir jos atsiprašė, todėl jie atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

2023 m. birželio 4 d. I. P. protokolas-pareiškimas, kuriame I. P. nurodė, kad 2023 m. birželio 3 d. apie 22:30 val. jai būnant namuose paskambino nepilnametis sūnus E. A., gimęs 2006 m., ir verkdamas pasakė, kad jį sumušė A. M.. Grįžęs namo sūnus sakė, kad jam Ašmintos kaime A. M. sudavė vieną smūgį į veidą, į kairiąją pusę. Sūnus sakė, kad medikų nereikia, bet skausmą jaučia. A. M. anksčiau yra sakęs sūnui, kad jam blogai baigsis dėl to, kad dviračiu gadina kelią. Prašo išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir kaltam asmeniui taikyti įstatyme numatytą atsakomybę.

2023 m. birželio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Sodybos pietinėje dalyje stovi gyvenamasis namas. Šiaurinėje dalyje-ūkinis pastatas. Įvažiavimas į sodybos kiemą yra tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Kadangi nukentėjusysis E. A. apklausos metu nurodė, jog įvykis buvo kieme, todėl gyvenamojo namo vidus neapžiūrimas. Prie gyvenamojo namo vakarinės dalies (nuo vidinio kiemo pusės) yra pastatyta pavėsinė. Pavėsinės dydis 2,5 x 3 m dydžio. Pavėsinės aukštis prie gyvenamojo namo sienos apie 2,5 m. Įėjimas į pavėsinę iš šiaurinės pusės. Pavėsinės grindys medinės. Pavėsinės viduje prie gyvenamojo namo sienos, ir priekyje (žiūrint nuo įėjimo) stovi minkštosios dalys. Pavėsinės viduryje stovi stalas, prie kurio dešinėje pusėje stovi suolas. Daiktų ar kitų objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įvykio vietos apžiūros metu nerasta.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. M. tyčia ranka sudavė vieną smūgį E. A. į veidą, taip mušdamas nukentėjusiajam E. A. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiojo E. A. ir liudytojos I. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (ranka sudavė vieną smūgį E. A. į veidą), kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis A. M. du kartus teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, nedirba Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme. Prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, A. M. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Palikti galioti A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti A. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti A. M., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Laima Lubauskienė