Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius ar atsakovas) 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (10.l 2E) VPE_SPIE-79594 ,,Dėl atsisakymo skirti vienišo asmens išmoką D. B.“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV ar Fondo valdyba) 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (18.2)I-817 ,,Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (10.12E) VPE_SPIE-79594“; 3) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą – skirti D. B. vienišo asmens išmoką nuo 2021 m. liepos 1 d.

Skunde nurodo, jog atsakovas ginčijamu sprendimu nusprendė jai neskirti vienišo asmens išmokos, nes sudaryta santuoka Lietuvos Respublikoje nėra pasibaigusi. Nesutikusi su šiuo sprendimu, vadovaudamasi įstatymo nustatyta tvarka per 6 mėnesių procesinį terminą, t. y. 2021 m. gruodžio 20 d., pareiškėja pateikė skundą Fondo valdybai, kuri 2022 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą Nr. (18.2) I-817, kuriuo konstatavo, jog VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė jai skirti vienišo asmens išmoką, nes jos sudaryta santuoka Lietuvos Respublikoje nėra pasibaigusi, kadangi sutuoktiniams nusprendus dėl gyvenimo skyrium (separacijos) ir teismui dėl to priėmus sprendimą, baigiasi tik sutuoktinių bendras gyvenimas, bet santuoka nėra pasibaigusi.

Pareiškėja teigia, kad ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas netinkamai taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas bei pažeidžiant Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas, laiduojančias teisę į socialinį aprūpinimą, kurios įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones. Tuo tarpu Fondo valdyba, turėjusi peržiūrėti atsakovo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, šio savo uždavinio tinkamai neįvykdė. Pareiškėjos įsitikinimu, Fondo valdyba 2022 m. sausio 24 d. sprendimą priėmė šališkai, neobjektyviai bei itin formaliai. Fondo valdybos sprendime tik nurodomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.77 straipsnis, neatskleidžiant jo turinio.

Paaiškina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-4316-391/10, 2010 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė patvirtinti jos ir R. B., kurių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilines metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenimą skyrium (separaciją) bei išsprendė kitus su tuo susijusius klausimus. Teismo sprendimas įstatymo nustatyta tvarka įsiteisėjo ir nuo to laiko ji nepalaiko visiškai jokių ryšių su R. B., neveda bendro ūkio. Tvirtina, kad nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jai buvo skiriamos socialinės išmokos, socialinis būstas ir kita valstybės teikiama socialinė pagalba. Visada visas išmokas gavo kaip vieniša motina. Dėl itin sunkios ir skurdžios materialinės padėties ilgą laiką (nuo 2005 m. gruodžio 12 d.) su nepilnamete dukra buvo įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje, nepilnametės dukros tėvas jai išlaikymo niekada neteikė. Teigia, kad faktiškai ji yra vienišas asmuo. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, pareiškėja yra įsitikinusi, kad atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas ir todėl jai privalo būti skirta vienišo asmens išmoka.

Nurodo, kad 2021 metais teisę į vienišo asmens išmoką turėjo vieniši žmonės, gaunantys šalpos senatvės pensiją, šalpos neįgalumo pensiją arba socialinę pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų). Išmoka taip pat priklausė senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems arba ne mažiau kaip 60 proc. darbingumo netekusiems šalpos kompensacijų gavėjams. Dėl išmokos nuo 2021 m. liepos mėnesio galėjo kreiptis ir žmonės, kurie gavo mažos pensijos priemoką. Tai tie asmenys, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus arba yra netekę 60 ir daugiau procentų darbingumo ir jų gaunama senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo mažesnė nei 260 eurų. Tuo vadovaudamasi dar 2021 m. liepos 9 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl vienišo asmens išmokos skyrimo. Pažymi, kad į prašymą buvo atsakyta tik 2021 m. lapkričio 18 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėja teigia, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. vienišo asmens išmokos gavėjų ratas prasiplėtė – ją galės gauti visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės, sukakę senatvės pensijos amžių, taip pat tie, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis. Nuo 2022 m. sausio 1 d. išmoka yra skiriama remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis – nebereikia teikti prašymo raštu ar telefonu. Tačiau jai vienišo asmens išmoka nėra skiriama iki šiol. Vienišo asmens išmokos gavėjai, kuriems ši išmoka priklausė nuo 2022 metų pradžios ir turėjo būti skirta automatiškai, išmoką ir susidariusią nepriemoką turi gauti iki 2022 m. kovo mėnesio pabaigos. Ji taip pat turi būti išmokėta tiems žmonėms, kurie teisę į išmoką įgijo nuo 2021 metų liepos ar vėlesnio 2021 metų mėnesio, bet nesikreipė dėl jos skyrimo. Nurodo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. vienišo asmens išmokos dydis yra 32 eurai. Jai, kaip gyvenančiai nepritekliuje, turinčiai didelių sveikatos problemų, tokia papildoma išmoka būtų itin reikšminga ir ženkliai pagerintų jos vargingą gyvenimą.

Pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą įstatymų leidėjas negali paneigti asmens teisėtų lūkesčių, nes Konstitucijoje įtvirtinti teisinio reguliavimo principai ir visų pirma konstitucinis teisinės valstybės principas draudžia nepagrįstai pabloginti asmens teisinę padėtį, paneigti įgytas teises, ignoruoti asmens teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas).

Mano, kad įstatymo leidėjas, įstatymais nustatęs vienišo asmens išmokos skyrimą ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, dydį, valstybės įstaigoms ir institucijoms, šiuo atveju atsakovui ir trečiajam asmeniui, įtvirtino pareigą pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Konstatuoja, kad, jeigu asmeniui pagal įstatymą priklauso skirti vienišo asmens išmoką, tai ji ir turi būti skiriama be jokių papildomų išlygų, kurias šiuo atveju nurodo Vilniaus skyrius ir Fondo valdyba. Teigia, kad dėl priimtų ginčijamų sprendimų ji yra diskriminuojama, jos teisė į tinkamą socialinį aprūpinimą yra pažeista.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas paaiškina, jog pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti vienišo asmens išmoką turi pilnamečiai asmenys ir emancipuoti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ir atitinka vieną iš šių reikalavimų: 1) Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje nėra sudarę santuokos; 2) Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje sudaryta santuoka yra pasibaigusi; 3) tapę našliais: a) kurie (kurios) neturi teisės gauti socialinio draudimo našlių pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlių rentos ir negauna iš užsienio valstybės periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju arba b) kuriems (kurioms) paskirtos (paskirtų) socialinio draudimo našlių pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlių rentos ir (ar) iš užsienio valstybės gaunamos periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju mokėjimas yra sustabdytas ir kuriems (kurioms) atitinkamą kalendorinį mėnesį mokėtinos šiame papunktyje nurodytos išmokos dydis arba bendra šiame papunktyje nurodytų išmokų suma, kai našlys (našlė) turi teisę gauti daugiau negu vieną iš šiame punkte nurodytų išmokų, yra mažesnis (mažesnė) už šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą vienišo asmens išmokos dydį, arba c) kurie (kurios) turi teisę gauti socialinio draudimo našlių pensiją, valstybinę našlių pensiją, socialinio draudimo našlaičių, šalpos našlaičių ir (ar) valstybinę našlaičių pensiją, tačiau yra pasirinkę gauti socialinio draudimo našlaičių, šalpos našlaičių ir (ar) valstybinę našlaičių pensiją.

Vienišo asmens išmoką, vadovaudamasi Įstatymu bei remdamasi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro pateiktais duomenimis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) pateiktais duomenimis (duomenimis apie asmens gyvenamąją vietą (nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, gyvenamosios vietos deklaravimo arba įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą datą), šeiminę padėtį (šeiminę padėtį ir jos pasikeitimo datą), asmens mirties datą), skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga.

Nurodo, kad pareiškėja 2021 m. liepos 9 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti jai vienišo asmens išmoką. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo kopiją dėl sutuoktinių D. B. ir R. B. gyvenimo skyrium (separacija). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.77 straipsnio nuostatomis, teismui priėmus sprendimą dėl gyvenimo skyrium, baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas, tačiau kitos sutuoktinių teisės ir pareigos išlieka, t. y. santuoka nėra pasibaigusi. VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą bei remdamasis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie šeimyninę padėtį, 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (10.12)VPE_SPIE-79594 atsisakė skirti pareiškėjai vienišo asmens išmoką, nes jos ir R. B. Lietuvos Respublikoje sudaryta santuoka nėra pasibaigusi.

Mano, kad ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis Įstatymu ir jį lydinčių teisės aktų nuostatomis, todėl yra teisėti ir pagrįsti, ir nėra teisinio pagrindo vadovaujantis pareiškėjos skundo argumentais juos panaikinti bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti pareiškėjai vienišo asmens išmoką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškina, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto nuostatas, teisę gauti vienišo asmens išmoką turi asmenys, kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir nesudarę santuokos arba kurių sudarytos santuokos yra pasibaigusios.

Nurodo, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. gruodžio 20 d. skundą, nustatė, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (10.12E) VPE_SP1E-79594 pagrįstai netenkino pareiškėjos 2021 m. liepos 9 d. prašymo ir atsisakė skirti vienišo asmens išmoką, nes pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka nėra pasibaigusi. Fondo valdyba taip pat pažymėjo, jog sutuoktiniams nusprendus dėl gyvenimo skyrium (separacija) ir teismui priėmus sprendimą dėl to, baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas, tačiau santuoka nėra pasibaigusi (Civilinio kodekso 3.77 straipsnis). Todėl Fondo valdyba 2022 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (18.2) I-817 nusprendė pareiškėjos 2021 m. gruodžio 20 d. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad nuo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo įsiteisėjimo ji visiškai nepalaiko ryšių su R. B., kad neveda bendro ūkio, kad pareiškėjai buvo skiriamos socialinės išmokos, socialinis būstas ir kita valstybės teikiama socialinė pagalba, kad faktiškai ji yra vienišas asmuo ir kt., Fondo valdybos įsitikinimu, nepaneigia faktinių aplinkybių, jog pareiškėjos ir R. B. santuoka nėra pasibaigusi.

Fondo valdyba laiko nepagrįstais ir pareiškėjos skundo teiginius, kad į jos 2021 m. liepos 9 d. prašymą dėl vienišo asmens išmokos skyrimo buvo atsakyta tik 2021 m. lapkričio 18 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kur nustatyta, kad Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Paaiškina, kad pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punktą, įsigaliojus šiam įstatymui, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose gautus asmenų prašymus skirti vienišo asmens išmoką išnagrinėja ir sprendimus dėl šios išmokos skyrimo priima ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 30 d., vienišo asmens išmoką paskirdamos nuo asmens teisės į vienišo asmens išmoką atsiradimo dienos. Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose gautus asmenų prašymus skirti vienišo asmens išmoką nagrinėja ir sprendimus dėl šios išmokos skyrimo priima šio įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje nustatytais terminais. Taigi Įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje nustatytas 20 darbo dienų sprendimo priėmimo terminas taikomas tik nagrinėjant asmenų prašymus dėl vienišo asmens išmokos skyrimo, pateiktus po 2021 m. lapkričio 1 d. Todėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. (10.12E) VPE_SP1E-79594, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjos 2021 m. liepos 9 d. prašymas dėl vienišo asmens išmokos skyrimo, buvo priimtas Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytais terminais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (10.l 2E) VPE_SP1E-79594, kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti vienišo asmens išmoką, ir šį sprendimą patvirtinusio Fondo valdybos 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (18.2) 1-817 teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. liepos 9 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti jai vienišo asmens išmoką nuo 2021 m. liepos 1 d. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo kopiją dėl sutuoktinių D. B. ir R. B. gyvenimo skyrium (separacijos).

VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (10.12E) VPE_SPIE-79594 atsisakė skirti pareiškėjai vienišo asmens išmoką nuo 2021 m. liepos 1 d., nes pareiškėjos ir R. B. Lietuvos Respublikoje sudaryta santuoka nėra pasibaigusi.

Pareiškėja šį VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą privaloma išansktinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Fondo valdybai. Fondo valdyba 2022 m. sausio 24 d. sprendimu Nr.(18.2)I-817 pareiškėjos skundą atmetė, konstatuodama, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (10.12E) VPE_SPIE-79594 pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai vienišo asmens išmoką.

Vienišo asmens išmokų skyrimą, mokėjimą, dydį ir terminus nustato Vienišo asmens išmokos įstatymas (toliau – Įstatymas) ir Vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-400, (toliau – Nuostatai).

Pagal Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, vienišo asmens išmokos tikslas – suteikti papildomą valstybės finansinę paramą vienišiems asmenims. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį teisę gauti vienišo asmens išmoką turi pilnamečiai asmenys ir emancipuoti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ir atitinka vieną iš šių reikalavimų: Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje nėra sudarę santuokos; Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje sudaryta santuoka yra pasibaigusi; tapę našliais: a) kurie (kurios) neturi teisės gauti socialinio draudimo našlių pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlių rentos ir negauna iš užsienio valstybės periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju arba b) kuriems (kurioms) paskirtos (paskirtų) socialinio draudimo našlių pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlių rentos ir (ar) iš užsienio valstybės gaunamos periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju mokėjimas yra sustabdytas ir kuriems (kurioms) atitinkamą kalendorinį mėnesį mokėtinos šiame papunktyje nurodytos išmokos dydis arba bendra šiame papunktyje nurodytų išmokų suma, kai našlys (našlė) turi teisę gauti daugiau negu vieną iš šiame punkte nurodytų išmokų, yra mažesnis (mažesnė) už šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą vienišo asmens išmokos dydį, arba c) kurie (kurios) turi teisę gauti socialinio draudimo našlių pensiją, valstybinę našlių pensiją, socialinio draudimo našlaičių, šalpos našlaičių ir (ar) valstybinę našlaičių pensiją, tačiau yra pasirinkę gauti socialinio draudimo našlaičių, šalpos našlaičių ir (ar) valstybinę našlaičių pensiją.

Pagal Nuostatų (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 3.1 punktą, asmuo, turintis teisę gauti vienišo asmens išmoką – asmuo, atitinkantis Vienišo asmens įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje vienišo asmens išmokai gauti nustatytas sąlygas ir pateikęs užpildytą rašytinį prašymą dėl vienišo asmens išmokos skyrimo arba žodinį prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų bendruoju informacijos telefonu bei šiuose Nuostatuose nurodytus dokumentus (duomenis).

Vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka bei terminai nustatyti Vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnyje ir Nuostatų II ir III skyriuose.

cPagal Įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vienišo asmens išmokas skiria, moka, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina, nutraukia ir vienišo asmens išmokų permokų išieškojimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus įgaliota (įgaliotos) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (įstaigos) (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga). Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga vienišo asmens išmokas pristato Fondo valdybos nustatyta tvarka, suderinta su Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.

Nuostatų 13 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl vienišo asmens išmokos priimamas remiantis asmens ar jo teisėto atstovo prašymu, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis ir šiais dokumentais, duomenimis (atsižvelgiant į išmokos skyrimo sąlygas): 13.1. priimant sprendimą dėl vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo Vienišo asmens įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam asmeniui, papildomai vertinamas santuokos pabaigą (ištuoką) liudijantis dokumentas, jeigu duomenų apie santuokos pasibaigimą nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre; 13.2. priimant sprendimą dėl vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo Vienišo asmens įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytam asmeniui, papildomai vertinami šie dokumentai (duomenys): 13.2.1. mirties liudijimas, mirties įrašą liudijantis išrašas (kopija, nuorašas), jeigu duomenų apie sutuoktinio mirtį nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre; 13.2.2. santuokos liudijimas, pažyma apie buvusią santuoką arba santuokos sudarymo įrašą liudijantis išrašas (nuorašas, kopija), jeigu duomenų apie santuoką nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre; 13.2.3. jei prašyme nurodyta, kad užsienio valstybės pensijos ar pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju mokėjimas yra sustabdytas, – šią aplinkybę patvirtinanti tos valstybės kompetentingos įstaigos pažyma.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyrius atsisakymą skirti vienišo asmens išmoką pareiškėjai motyvuoja tuo, jog pareiškėjos sudaryta santuoka Lietuvos Respublikoje nėra pasibaigusi.

Pareiškėja skunde teismui tvirtina, kad ji atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies sąlygas vienišo asmens išmokai gauti. Nurodo, kad po Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo dėl jos ir R. B. gyvenimo skyrium (separacijos), ji neveda bendro ūkio su sutuoktiniu, nepalaiko su juo jokių ryšių, jai buvo skiriamos socialinės išmokos, socialinis būstas ir kita valstybės teikiama socialinė pagalba, ji gavo išmokas kaip vieniša mama.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas Įstatyme yra aiškiai apibrėžęs sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti skirta vienišo asmens išmoka. Kaip jau minėta, viena iš sąlygų – Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje sudaryta santuoka yra pasibaigusi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 3.49 straipsnyje yra nustatyti santuokos pabaigos atvejai: 1) santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka; 2) santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4316-391/10, remiantis kuriuo teismas patvirtino pareiškėjos ir R. B., kurių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilines metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenimą skyrium (separaciją), kopiją.

Civilinio kodekso 3.77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai teismas priima sprendimą dėl gyvenimo skyrium, baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas, tačiau kitos sutuoktinių teisės ir pareigos išlieka, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. Civilinio kodekso 3.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, gali priteisti išlaikymo reikalingam sutuoktiniui išlaikymą iš kito sutuoktinio, dėl kurio kaltės buvo pradėta gyventi skyrium, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje. Iš pareiškėjos pateikto teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad šiuo sprendimu taip pat buvo sprendžiami pareiškėjos nepilnametės dukters išlaikymo ir kiti turtiniai klausimai.

Pagal Civilinio kodekso 3.79 straipsnio 1 dalį, gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vėl pradeda kartu gyventi ir bendras gyvenimas patvirtina jų ketinimą kartu gyventi nuolat. Gyvenimas skyrium baigiasi, kai teismas priima sprendimą, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktinių prašymas dėl gyvenimo skyrium pabaigos ir kuriuo panaikinamas ankstesnis teismo sprendimas dėl gyvenimo skyrium.

Taigi aptartas teisinis reguliavimas ir pareiškėjos pateikta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4316-391/10, kopija patvirtina, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos vienišo asmens išmokai gauti, kadangi pagal byloje nustatytus faktinius duomenis jos santuoka, sudaryta Lietuvos Respublikoje, nėra pasibaigusi. Todėl VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatyme ir Nuostatuose nustatytos tvarkos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti skirti pareiškėjai vienišo asmens išmoką.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji po gyvenimo skyrium patvirtinimo su sutuoktiniu ryšių nepalaiko, neveda bendro ūkio, gavo įvairias socialines išmokas ir paslaugas, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo, kadangi reikalavimai ir sąlygos skirtingoms socialinėms išmokos ir paslaugoms gauti įstatymų leidėjo gali būti nustatyti skirtingi. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad ginčijamais sprendimais pareiškėja yra diskriminuojama, yra pažeisti jos teisėti lūkesčiai į tinkamą socialinį aprūpinimą, kadangi teisė į socialinę išmoką yra įgyjama tik atitinkant įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą priėmė pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus.

Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose gautus asmenų prašymus skirti vienišo asmens išmoką išnagrinėja ir sprendimus dėl šios išmokos skyrimo priima ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 30 d., vienišo asmens išmoką paskirdamos nuo asmens teisės į vienišo asmens išmoką atsiradimo dienos. Taigi, kaip matyti, įstatymų leidėjas prašymų skirti vienišo asmens išmokas nagrinėjimui yra nustatęs atskirus procedūros terminus, todėl šiuo atveju Viešojo administravimo nuostatos nėra aktualios.

Nustatyta, kad pareiškėją prašymą skirti ginčo išmoką pateikė 2021 m. liepos 9 d., todėl pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, sprendimas dėl šio prašymo turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 30 d. Ginčijamą sprendimą VSDFV Vilniaus skyrius priėmė Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytais terminais, t. y. 2021 m. lapkričio 18 d. Todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl pavėluotai priimto sprendimo atmestini kaip nepagrįsti.

Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tinkamai nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes ir jas įvertino pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu pagrįstai atsisakyta skirti vienišo asmens išmoką.

Panaikinti ginčijamų VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (10.l 2E) VPE_SPIE-79594 ,,Dėl atsisakymo skirti vienišo asmens išmoką D. B.“ VSDFV 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (18.2) 1-817 ,,Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (10.12E) VPE_SPIE-79594“ nėra teisinio pagrindo, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

Teismui nustačius, kad pareiškėjai pagrįstai atsisakyta skirti vienišo asmens pensiją, nėra ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą – skirti šią išmoką pareiškėjai. Skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Dėl išlaidų atlyginimo

Byloje 2022 m. rugsėjo 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 6 d. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33Mr)PT-6439, remiantis kuria nustatyta, kad pareiškėjai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 184,00 Eur, kurią prašoma priteisti valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis aikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos skundas yra atmetamas, todėl nėra pagrindo priteisti valstybės naudai pareiškėjos šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos D. B. skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos pareiškėjai, išlaidų priteisimo valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.