Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-757-2025 (ROIK: 25270569392).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjo R. R. skundas, kuriuo prašoma panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, motyvuojant tuo, jog VTPA 6 straipsnyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 1-3 dalyje ir CK 3.163 straipsnio 1 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje pareigų vykdymas pagrinde priskirtas tik tėvams, o ne globėjams, be to, nutarime nėra nurodyta, kurią būtent pareigą jis pažeidė. Nepaisant to, kad vaiko globos ir tėvų valdžios turinys turi panašumų, įstatymų leidėjas labiau detalizuoja globėjo teises ir pareigas tam, kad globėjui būtų aiški šių teisių ir pareigų apimtis bei jų turinys, terminas, kuriuo jis jas vykdo, jų vykdymo sąlygos ir nevykdymo ar netinkamo vykdymo padariniai. Šiuo atveju Institucija turėjo išaiškinti, kokios yra vaikų globos problemos, su kokiais sunkumais susidūrė jis, kaip globėjas, apgalvoti pagalbos priemones dėl išryškėjusių globoti paimto vaiko elgsenos problemų, tačiau Institucija jokių pagalbos priemonių nesvarstė, o vietoje to, patraukė jį administracinėn atsakomybėn. Pažymi, jog vaikas mokosi pagal jam pritaikytas mokymo programas, jam pritaikyti dideli specialieji poreikiai. Vaiko netinkamas elgesys pasireiškia tuo, jog jis neklauso, neina praustis, daužo daiktus namuose, skriaudžia jo 4 metų dukrą (peša plaukus, tyčia muša). Kai vaikas mušdavo dukrą, jis vaiką drausmindavo, tačiau jis vis tiek neklausydavo, dėl ko paimdavo vaiką už rankos ir nuvesdavo į jo kambarį, nes kitaip jis nesiliaudavo, sakant nemušti dukros, jis tyčia, žiūrint į akis, jai kur nors trenkdavo. Kai vaikas pasidarė ypač agresyvus, pradėjo trankytis kiekvieną dieną, mėtyti daiktus, kurie papuola po ranka, ir vis dažniau mušti dukrą, jam būdavo pasakomas griežtesnis žodis, tačiau jo atžvilgiu smurtas nebuvo naudojamas. Dėl tokio vaiko elgesio 2024 m. sausio mėnesį kreipėsi į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą dėl jo perdavimo į kitą šeimą, nes suprato, kad vaiko elgesys pasikeitė gimus dukrai, galvojo, kad gal yra šeima be vaikų, kurioje vaikas būtų laimingesnis; neradus tokios šeimos, vaikas pasiliko gyventi kartu su jais. Su sutuoktine vykdo globėjų pareigas tinkamai, dėl vaiko elgesio ne kartą kreipėsi į psichologus, važiavo į genetikos centrą, nes vaikui buvo įtariamas protinis atsilikimas ir vaisiaus alkoholio sindromas, tačiau atliekant testą tam patvirtinti pritrūko 1-2 balų. Jie, kaip globėjai, laikosi psichologų ir psichiatrų patarimų, nurodymų, vaikas yra mylimas, niekas jo neskriaudžia.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Papildomai parodė, kad 2025 m. birželio 11 d. teismas nutartimi nušalino E. T. globėjus nuo pareigų; teismas pasisakė, kad globėjai su globėjų pareigomis nesusitvarkė, neužtikrino vaiko gerovės, vaiko charakteriu teisino savo netinkamą elgesį. Įvertinus visą bylos medžiagą buvo priimtas sprendimas, jog pareiškėjas netinkamai elgėsi vaiko atžvilgiu. Tai, jog vaikas yra linkęs fantazuoti, išsigalvoti dalykus tyrimo metu nebuvo nustatyta, buvo vertinta tik išsakyta vaiko nuomonė, jo jausmai. Šiuo metu vaikas yra pas budinčią globotoją, kuri civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su vaiku yra viskas gerai, su juo susitvarko, sunkumų neiškyla. Pažymi, jog vaiko išsakyta pozicija, jog dabar jis nori grįžti į pareiškėjo šeimą, yra natūrali reakcija į susidariusią situaciją, kadangi E. šiuo metu gyvena pas budinčią globotoją ir jam yra sakoma, kad jis pas ją yra tik laikinai, kol bus surasta nuolatinė nauja šeima.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 73 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

VTAPĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. Remiantis VTAPĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu vaiko teisė į sveikatą įgyvendinama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. VTAPĮ 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams arba teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto naudojimas.

Nors pareiškėjas ginčija jo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau teismas, patikrinęs skundžiamo 2025 m. gegužės 9 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad R. R. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nors pareiškėjas iš esmės neginčija to, jog E. T. jis per prievartą nuvesdavo ar nunešdavo į jo kambarį nusiraminti, kur galbūt ne visada gražiai jį paguldydavo ar pasodindavo į lovą, o iš kiek aukščiau į ją paleisdavo, kadangi vaiką būdavo sunku nulaikyti, jis spardydavosi, bei to, jog vaiką mažybine forma yra pavadinęs „kvailiuku ar mažu durniuku“, tačiau neigia, jog prieš vaiką naudojo fizinį smurtą ar įžeidžiančius žodžius. Pasak pareiškėjo, tokie jo veiksmai vaiko atžvilgiu buvo drausminė priemonė, kuri padėdavo vaikui nusiraminti, kadangi vaikas turi specialiųjų poreikių, nesuvaldo savo emocijų, neklauso, mėto ir laužo daiktus, muša dukrą.

Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kaip nustatyta, 2024 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas su sutuoktinė N. R. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro padaliniui Globos centrui pateikė prašymą laikino atokvėpio kriziniu atveju paslaugai gauti, nurodant, jog laikino atokvėpio paslauga šeimai reikalinga dėl šeimoje susidariusios krizinės situacijos, kuri sudarė dėl E. T. sudėtingo ir sunkiai suvaldomo elgesio; 2024 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas su žmona pateikė prašymą nutraukti laikino atokvėpio paslaugos teikimą. Laikino atokvėpio metu E. T. buvo teikiamos psichologo konsultacijos, kurių metu vaikas nurodė, jog globėjas (R. R.) jį stumdo, vadina „asilu“, „kvailiu“; apklaustas 2024 m. gruodžio 30 d. E. T. nurodė, jog namo grįžti nenori, nes tėtis (R. R.) jam peša už plaukų, stumdo, vieną kartą jį metė, vadina jį „debilu“, „pyderu“. Pažymėtina, jog nors pareiškėjas nurodė, jog E. T. aptariamas situacijas išsigalvojo ir jų nebuvo, visgi teismas atsižvelgia į tai, jog E. T. yra tokio amžiaus, kuriam esant vaikai jau sugeba patys savarankiškai ir pakankamai aiškiai išsakyti bei išreikšti savo jausmus, emocijas ir perpasakoti jų pačių matytas bei išgyventas situacijas. Budinti globotoja, prižiūrinti vaiką laikino atokvėpio laikotarpiu, patvirtino, kad E. T. išsakė, jog globėjas jį stumdydavo. Vaiko situacijos vertinimo metu apklausta pareiškėjo sutuoktinė N. R. parodė, jog nėra mačiusi, kad sutuoktinis būtų stumdęs ar pešęs plaukus E. T., tačiau sutuoktinis yra tempęs vaiką už rankos į jo kambarį, kai šis priešinosi. Jeigu E. T. sakė negražius žodžius, jos sutuoktinis galėjo atsakyti E. T. tuo pačiu, t. y. negražiais žodžiais, pavadinant E. T. žodžiais „kvailys“, „durnius“. Kaip matyti, visų pokalbių apie situaciją globėjų šeimoje E. T. nuosekliai laikėsi savo pozicijos, iš esmės kiekvieną kartą apklausiamas nurodė analogiškas aplinkybes, kaip netinkamai elgėsi R. R. jo atžvilgiu, o būtent – vartojo jį įžeidžiančius žodžius, tokius kaip „asilas“, „kvailys“ ir pan., bei fizinius veiksmus (pvz. nutempimą į lovą, ką paliudijo ir pareiškėjo žmona), kas neabejotina, sukėlė E. T. neigiamus išgyvenimus – jis patyrė psichologinį, emocinį ir fizinį smurtą, jam buvo baisu, nemalonu. Budinčios globotojos ir pareiškėjo sutuoktinės N. R. byloje esantys parodymai iš esmės pagrindžia E. T. nurodytas aplinkybes, jie vieni kitiems neprieštarauja. R. R. netinkamą elgesį pagrindžia ir tai, jog 2025 m. sausio 9 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimo buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nustatant, kad buvo pažeistas VTAPĮ 13 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnis, t. y. buvo pažeista vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, dvasiniam, emociniams, protiniam ir doroviniam vystymuisi bei teisė būti apsaugotam nuo smurto, dėl ko E. T. buvo laikinai apgyvendintas su budinčia globėja. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutartimi buvo tenkintas prašymas dėl teismo leidimo paimti mažametį vaiką išdavimo, po to 2025 m. birželio 11 d. nutartimi buvo tenkintas prašymas dėl nuolatinių globėjų nušalinimo pareigų.

Teismo vertinimu, R. R., būdamas E. T. globėju, turėjo teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti jį, skatinti jo teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jo manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju jis privalėjo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių. Nustatytų aplinkybių visuma įrodo, kad R. R. savo netinkamą ir nepriimtiną elgesį stengėsi pateisinti E. T. charakteriu, dėl ko E. T. namuose nebuvo sudaryta sveika ir saugi aplinka, jam nebuvo užtikrintos sąlygos tinkamam jų augimui, vystymuisi ir tobulėjimui, jis nebuvo apsaugotas nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.

Teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas drausminimo nuobaudas, per daug nesigilindamas į šiuolaikinio vaiko auginimo rekomendacijas, laikė normaliomis, tačiau jis, būdamas kelių vaikų tėvu ir pareigingu vyru turėjo suprasti ir suprato, kad jo veiksmai – nežymaus pobūdžio fizinio smurtavimo prieš E. T. atvejai ir įžeidžiančių žodžių vartojimas jo atžvilgiu - yra netinkami, pažeidžiantys teisėtus vaiko interesus augti ir vystytis saugioje aplinkoje. Teismo vertinimu, už tai R. R. paskirta administracinio poveikio priemonė – įspėjimas yra visiškai adekvati pažeidimo (ne)sunkumui ir tikslinga, pagrįstai paskirta savo pareigas vykdančios institucijos – Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės, išanalizavusios ir įvertinusios byloje surinktų įrodymų visumą, todėl paliekama galioti nepakeista, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. R. skundo netenkinti.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-757-2025 (ROIK: 25270569392) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.